Vyriausybė įregistravo siūlymą kitąmet vaiko pinigus didinti iki 60, o ne iki 70 eurų, kaip planuota anksčiau. Tačiau taip pat siūloma sparčiau kelti išmokas nepasiturinčioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms. Ar palaiminti šį siūlymą, rudenį apsispręs Seimas.
Papildomos išmokos
Nepasiturinčioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms papildoma išmoka didėtų nuo šiuo metu esančios 20 eurų iki 40 eurų, tad iš viso tokios šeimos gautų po 100 eurų per mėnesį už vieną vaiką.
Ministerija įstatymų projektų pakete taip pat numato didinti vienkartines išmokas nėščiai moteriai nuo 76 iki 250 eurų.
Liepą naują valdančiąją koaliciją kūrusios keturios partijos pasirašė susitarimą, kuriame numatė vaiko pinigus kitąmet didinti iki 70 eurų. Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad šis projektas toliau bus derinamas ir svarstomas Seime.
„Toliau biudžeto derybose, dėlionės metu matysime, kokia bus universali dalis ir kokia priklausys nuo šeimos pajamų. Bet bendra suma bus 100 eurų. Svarstymai yra, ten yra numatytos ir galimybės siekti, o mes turėsime turėti subalansuotą biudžetą“, – žurnalistams penktadienį sakė S. Skvernelis.
Baiminasi išlaikytinių kartos
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad Vyriausybės siūlymas sparčiai didinti vaiko pinigų dydį nepasiturinčioms šeimoms yra ne gerovės, o „išlaikytinių valstybės“ kūrimas.
„Ypač turint omenyje, kad buvimas „nepasiturinčiu“ nėra nei privilegija, nei prakeiksmas, kurio savo valios pastangomis ir aplinkinių pagalbos dėka negali pakeisti. Didesni vaiko pinigai „nepasiturintiesiems“, priešingai, gausintų „nepasiturinčiųjų“ klasę bei motyvuotų juos palaikyti esamą status quo, t. y. likti valstybės remiamais išlaikytiniais“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė Ž. Mauricas.
Jo teigimu, išlaikytinių valstybėje tapimas nepasiturinčiu apsimoka, o tai gali dar labiau padidinti šešėlį ir sukčiavimą.
„Pavyzdžiui, jei vaikus auginantis „nepasiturintysis“ įsidarbina ar susideri dėl didesnio darbo užmokesčio, jis dažnu atveju tampa „pasiturintysis“ ir praranda dalį vaiko pinigų (bei kitų išmokų ir kompensacijų), tad dažnu atveju likti „nepasiturinčiuoju“ apsimoka. Atitinkamai, atskirtis tarp sąžiningųjų ir nesąžiningųjų dar labiau išauga“, – prognozavo ekonomistas.
Ž. Mauricas taip pat teigia, kad vaiko pinigai nėra efektyvus būdas spręsti nepasiturinčiųjų problemas.
„Pagalba susirandant darbą, didesnės nedarbo draudimo, netekto darbingumo bei kitos išmokos būtų efektyvesnis būdas spręsti tam tikru gyvenimo etapu laikinai tapusių „nepasiturinčiaisiais“ problemas“, – siūlė ekonomistas.
Siūlo mokestines lengvatas
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis svarsto, kad gausioms ir nepasiduriančioms šeimoms kartu su vaiko pinigais neblogai pagelbėtų ir nuo 2018 m. panaikintas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNDP).
„Visai neblogai galbūt veiktų sistema, kuomet mes turėtume ir toliau PNPD, kurį turėjome anksčiau ir kuris buvo panaikintas, ir greta to turėtume ir vaiko pinigus, nes tokiu būdu tai būtų ir parama tiems, kurie negauna darbo pajamų arba gauna jas labai mažas, bet PNDP skatintų dirbti ir netapti tik socialinių išmokų gavėju“, – tv3.lt kalbėjo N. Mačiulis.
Ekonomistas siūlo nemąstyti ciniškai, kad didelė dalis gyventojų vaikus naudos kaip pagrindinį pajamų šaltinį.
„Bet kitų šalių patirtis rodo, kad atsiranda tam tikri socialiniai sluoksniai, kurie piktnaudžiauja tokia sistema. Todėl efektyviau veikia mokestinė lengvata ir PNPD, per kurį daugiau vaikų auginančios šeimos sumoka mažesnį gyventojų pajamų mokestį. Tai ir ekonomiškai logiška, ir socialiai atsakinga. Greta to gali būti ir tie vaiko pinigai, kuriuos mes ir turime, kurie suteikia didesnes nuo nieko nepriklausančias išmokas ir taip paremia vaikus auginančias šeimas“, – siūlė N. Mačiulis.
Mažesnė įtampa biudžetui
Šiuo metu ši universali išmoka vienam vaikui, kol jis sulauks pilnametystės, siekia 50 eurų. Jei Seimas pritars Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų siūlymui, tai pareikalaus papildomų 152,4 mln. eurų kitų metų biudžete. Jei universali išmoka didėtų 70 eurų, papildoma – 30 eurų, biudžete prireiktų numatyti papildomai 193,7 mln. eurų.
Lietuvoje 2018 metų pradžioje gyveno 503 tūkst. vaikų iki 18 metų, jie sudarė 17,9 proc. visų šalies gyventojų.
