Šių metų II ketvirtį vidutinis darbo užmokestis (VDU) Lietuvoje kilo iki 1289 eurų „ant popieriaus“ ir beveik 818 eurų „į rankas“ (atitinkamai 39,1 proc. ir 13,3 proc. augimas, palyginus su praėjusių metų II ketvirčiu, susijęs su pasikeitusia mokesčių sistema).
Lietuvoje „minimumas“ dar augs
Tuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo šių metų augo iki 555 eurų „ant popieriaus“ ir 395,78 eurų „į rankas“. Jei šiųmetį MMA konvertuotume į senąją mokesčių sistemą, jis prilygtų 430 eurų „ant popieriaus“. Nuo kitų metų MMA Lietuvoje šoktels iki 607 eurų, neatskaičius mokesčių.
Latvijoje – kalbos apie augimą
Tuo metu Latvijoje MMA nesikeičia nuo 2018 metų ir siekia 430 eurų. Šios liepos viduryje kai kurie Latvijos politikai iškėlė idėją minimalų uždarbį kelti iki 500 eurų, neatskaičius mokesčių, tačiau sulaukė darbdavių kritikos.
Rugpjūčio viduryje Latvijos socialinės apsaugos ministrė Ramona Petraviča teigė, kad artimiausioje ateityje minimalus uždarbis šalyje dar turėtų kilti. R. Petraviča akcentavo, kad tarp Baltijos šalių Latvija tenkinasi mažiausiu MMA. Prie šio klausimo planuojama grįžti rudenį.
MMA Latvijoje keliamas kas kelerius metus, nuo 2014 m. kilo kasmet iki 2018 m., o nuo to ir liko nepakitęs.
Tuo metu VDU Latvijoje šiuo metu siekia 1064 eurus „ant popieriaus“, arba 791 eurą „į rankas“.
Estija – VDU lyderė
Estijoje MMA nuo šių metų kilo nuo 500 iki 540 eurų, neatskaičius mokesčių. Minimalus uždarbis Estijoje bent po truputį kilo kasmet nuo 1999-ųjų, išskyrus sunkmečiu 2008–2011 m., kuomet išliko 278 eurai.
Šiuo metu bruto VDU Estijoje siekia 1455 eurus (neto 1193 eurai) – tai didžiausias vidutinis atlyginimas Baltijos šalyse. II šių metų ketvirtį VDU Estijoje kilo 7,4 proc., palyginus su praėjusių metų II ketvirčiu (1321 euras).
Lietuvai numato pirmavimą
Lietuvos ūkio augimas šiemet bus sparčiausias Baltijos valstybėse, prognozuoja viena didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupė „Swedbank“, pagerinusi Lietuvos ūkio augimo šiais metais prognozę.
Bankas prognozuoja, kad Lietuvos bendrojo vidaus produktas (BVP) 2019 m. didės 3,7 proc. (anksčiau numatytas 3 proc. augimas), Estijos BVP – 3,3 proc. (vietoj 3 proc.), o Latvijoje numatomas nuosaikesnis BVP augimas – 2,8 proc., vietoj balandį prognozuotų 3,3 proc.
Tikėtinas VDU augimas Lietuvoje – 8,6 proc. šiemet ir 5,0 proc. kitąmet, Latvijoje – atitinkamai 7,3 proc. ir 5,5 proc., Estijoje – 8,1 proc. ir 6,5 procento. Vis tik „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad Lietuvoje atlyginimų augimas nebeaugs tokiais sparčiais tempais, kokius matėme iki šiol.
„VDU šiemet įspūdingais tempais augo Lietuvoje, daugiausiai dėl įgyvendintos mokesčių reformos. Bet jau matome, kad yra atlyginimų augimo lėtėjimas, labiausiai – privačiame sektoriuje. Tai vienas iš signalų, kad arba įmonės jaučia nerimo ženklus, arba turi mažiau galimybių didinti užmokesčius. Prognozuojame, kad ir toliau atlyginimų augimas lėtės“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Banko analitikai Lietuvos ekonomikos raidos kitąmet prognozės nepakeitė – 2,0 proc. augimas, o Latvijos ir Estijos – sumažino atitinkamai nuo 2,5 proc. iki 2,0 proc. ir nuo 2,7 proc. iki 2,3 procento.
Anot „Swedbank“ ekonomistų, nedarbas visose trijose Baltijos valstybėse šiemet, palyginti su praėjusiais metais, smuktelėjęs, kitąmet gali kiek pakilti. Prognozuojama, kad Lietuvoje nedarbo lygis didės nuo 5,7 proc. iki 6,0 proc., Latvijoje – nuo 6,5 proc. iki 6,6 proc., Estijoje – nuo 4,9 proc. iki 5,1 procento.
