Anot mokslininkės, pagrindinė tokio gausaus uodų antplūdžio priežastis – specifinės ir kiek neįprastos meteorologinės sąlygos, lydėjusios mus visus metus. Pavasaris, nors ir šiltas ar net kai kuriomis dienomis itin karštas, buvo labai sausas, o vasaros pradžia – vėsi, nors ir gausi kritulių. Uodams veistis sąlygos nebuvo pačios palankiausios, tad šių kraujasiurbių buvo mažiau nei įprastai. Tačiau vasaros pabaiga ir rudens pradžia sukūrė idealias sąlygas uodams veistis.
„Aš manau, kad mus labai išlepino šių metų vasara“, – teigia K. Valavičiūtė-Pocienė. Ji paaiškina, kad uodų vystymuisi reikia dviejų pagrindinių dalykų: drėgmės ir šilumos. Būtent šių elementų kone tobulas derinys ir lemia tai, kad dabar uodų – nors vežimu vežk.
„Šita vasaros pabaiga buvo labai puikiai tinkama uodams veistis, nes buvo labai daug kritulių. O paskui taip ganėtinai neblogai sušilo. Iš esmės kuo šilčiau, tuo uodų vystymosi ciklas pagreitėja“.
Kada pagaliau galėsime atsikvėpti?
Daugeliui kyla natūralus klausimas: kada šis zyziančių kraujasiurbių periodas baigsis? Mokslininkė sako, kad viskas priklauso nuo orų. Uodai išliks aktyvūs tol, kol tam bus palankios sąlygos – pakankamai drėgmės ir šilumos.
„Viskas priklauso nuo orų. Kada vidutinė paros temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių, tai uodams jau būna nelabai palankios sąlygos daugintis“, – aiškina specialistė.
Kol kas orai uodams dar labai palankūs, o aktyviausi jie būna ryte, saulei tekant, ir vakare, jai leidžiantis, mat tokiu metu uodai lengvai išvengia tiesioginių saulės spindulių.
Tiesioginės saulės kaitros uodai nepakenčia, mat jų kūno plotas, kurį skraidant saulėkaitoje kaitintų saulės spinduliai, yra gana didelis, dėl to uodai greitai netektų skysčių ir žūtų.
Tiesa, miškuose, parkuose ir vietose, kur yra daug šešėlio ir užsilaiko drėgmė, uodai aktyvūs išlieka visą dieną iki pat vėlaus vakaro.
Ar visi uodai kanda žmonėms?
Dažnai manoma, kad visi uodai yra mūsų priešai, tačiau tiesa yra kitokia. Lietuvoje, pasak K. Valavičiūtės-Pocienės, yra užfiksuotos 37 uodų rūšys, tačiau realus jų skaičius gali būti ir didesnis.
„Yra kai kurios uodų rūšys, kurių mes dar neturim savo sąrašuose, taip pat yra invaziniai uodai, kurie Europoje ganėtinai greitai plinta, tad labai tikėtina, kad su laiku ir pas mus jie atsiras.
Dėl šitų priežasčių yra svarbus uodų monitoringas, stebėjimas, ar neatsiranda ir pas mus tų invazinių rūšių. Bendrai yra įdomu ir svarbu žinoti, koks yra mūsų realus bendras uodų rūšių sąrašas. Tai ypatingai svarbu dėl uodų pernešamų ligų stebėsenos.
Būtent dėl šitų priežasčių mes planuojam savo tas tyrimo sritis plėsti, vystyti ir galbūt pradėti bendradarbiavimą ir su valstybinėmis institucijomis“, – sako Gamtos tyrimų centro mokslininkė.
Visgi, toli gražu ne visos uodų rūšys maitinasi žmogaus krauju.
„Iš tiesų žmones kandančių uodų yra vos kelios rūšys Lietuvoje. Dauguma uodų siurbia kraują iš gyvūnų, paukščių, kartais gali maitintis įvairių gyvūnų ir žmonių krauju.
Iš esmės žmonėms kandančių uodų skaičius toks nedidelis, kad juos būtų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų“, – pabrėžia K. Valavičiūtė-Pocienė.
Kitos rūšys yra prisitaikiusios maitintis paukščių, kanopinių žvėrių ar kitų gyvūnų krauju. Be to, ji atkreipia dėmesį, kad krauju maitinasi tik uodų patelės, kurioms baltymai yra reikalingi kiaušinėliams subrandinti, o patinai minta augalų nektaru.
O gal galėtų tie uodai tiesiog išnykti?..
Nors uodų keliamas diskomfortas verčia svajoti apie pasaulį be jų, mokslininkė perspėja, kad uodai atlieka svarbų vaidmenį gamtos grandinėje.
„Kiekvienas organizmas ekosistemoje yra ne veltui, – sako ji. – Uodų lervos yra maistas įvairiems organizmams vandens telkiniuose, suaugę uodai yra valgomi paukščių, šikšnosparnių“.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad nors spekuliacijų apie tai, kad galbūt ekosistema labai nenukentėtų, jei staiga visi uodai imtų ir išnyktų, netrūksta, visgi mokslininkai linkę galvoti, kad jei gamtoje kažkas yra, vadinasi, tas kažkas gamtoje ir turi būti.
Nelikus uodų, jų vietą gali užimti kažkas kitas – galbūt ir ne toks erzinantis ir kenksmingas, o gal priešingai, kažkas dar blogesnio už uodus.
„Gamtoje tuščia vieta ilgai neužsilieka“, – apibendrina mokslininkė.
Tiesa, iš tiesų žmones taip erzina uodų patelės, tuo tarpu uodų patinėliai, mintantys nektaru, atlieka ir augalų apdulkintojų funkciją.
Kai kurie uodai gali pernešti ir pavojingas ligas. Tiesa, žmonėms pavojingų ligų pernešančių uodų Lietuvoje nėra, tačiau yra uodų, kurie gali pernešti virusines ar parazitines ligas šunims. Vis dėlto, sako mokslininkė, gamtoje nėra gyvūnų elgesio skirstymo į gerą ir blogą. Net ir tai, kad uodai perneša ligas, yra gamtos dėsnis ir gamtos jiems patikėta užduotis. Nors mums tai gali atrodyti keista, uodai, pernešdami įvairius patogenus, taip pat reguliuoja gyvūnų populiacijas.
Kodėl kai kuriuos žmones uodai puola labiau?
Turbūt kiekvienas yra pastebėjęs, kad uodai vienus žmones tiesiog „myli“, o kitus aplenkia. Anot K. Valavičiūtės-Pocienės, tai veikiausiai lemia ne kraujo grupė, kaip dažnai manoma, o individualios žmogaus savybės. Uodus labiausiai vilioja trys dalykai: iškvepiamas anglies dioksidas (CO2), kūno šiluma ir specifinis kvapas.
„Tikrai uodai turi tą pasirinkimą ir savo preferencijas, kuriems žmonėms kąsti, kuriems ne.
Viena iš populiariausių teorijų sako, kad galbūt vienos kraujo grupės žmones uodai labiau mėgsta, nei kitos. Bet aš drįsčiau tuo abejoti, mat dar yra tikrai per mažai įrodymų šiai teorijai.
Svarbiausias yra paties žmogaus metabolizmas. Jeigu jis yra greitesnis, tai, aišku, žmogus išskirs daugiau CO2, išskirs daugiau šilumos“, – aiškina ji.
Taip pat įtakos turi ir individualus kūno kvapas, kurį lemia odos pH bei ant jos gyvenančių bakterijų sudėtis. Dėl šių priežasčių sportuojantys ar tiesiog labiau suprakaitavę žmonės tampa lengvesniu uodų taikiniu.
Kodėl įkandimo vieta taip niežti?
Juokais sakoma – jei nezyztų ir neniežtėtų, uodus būtų galima pakęst. Jei tik zyztų, gal dar taip pat būtų pusė bėdos, bet jau tas niežulys, įkandus uodui, ne vieną varo iš proto.
Nemalonus niežulys po uodo įkandimo – tai mūsų pačių organizmo imuninė reakcija. Uodas, įkąsdamas į odą, suleidžia savo seilių, kuriose yra specialių medžiagų.
„Alerginę reakcija sukelia baltymai, kurie yra uodo seilėse. Uodo seilės šiek tiek nujautrina odą, kandimo vietą, kad mums taip neskaudėtų uodui kandant ir taipogi sumažina kraujo krešumą“, – pasakoja mokslininkė. Būtent į šias svetimas medžiagas (baltymus) sureaguoja mūsų imuninė sistema, sukeldama paraudimą, patinimą ir niežulį. Reakcijos stiprumas priklauso tiek nuo individualaus žmogaus jautrumo, tiek nuo konkrečios uodo rūšies, tiek net nuo metų laiko.
„Taipogi ta reakcija į įkandimą gali keistis net ir metų eigoje. Aš ir pati esu tą pastebėjusi, kad, pavyzdžiui, pradžioje sezono, kai mane kanda uodai, labai stipriai reaguoja organizmas, labai stipriai niežti, labai ištinta įkandimo vieta, ilgiau laikosi paraudimas ir tinimas.
Paskui, pabaigoje sezono organizmas, imuninė sistema būna šiek tiek prisitaikiusi ir ne taip stipriai reaguoja.
Aišku, imuninė reakcija taip pat priklauso ir nuo uodo rūšies, nes vienas uodas tikrai gali sukelti labai stiprią alerginę reakciją, kitas gali sukelti lengvesnę alerginę reakciją“, – sakė pašnekovė.
Efektyviausia apsauga yra fizinis barjeras
Nors purškalai nuo uodų yra populiari priemonė, K. Valavičiūtė-Pocienė pabrėžia, kad patikimiausia apsauga – fiziniai barjerai.
„Efektyviausiai veikia fiziniai barjerai. Tai pirmiausia laisvi drabužiai ilgomis rankovėmis, ilgos kelnės, pasirenkant tankesnio audimo audinius, kad uodui būtų sunkiau pro audinį prakišti savo straubliuką“, – pataria ji.
Šiais laikais galima nusipirkti rūbų, impregnuotų uodų repelentais, taip pat kepurių ir striukių su pilnu veido apdengimu tinkleliu.
Namuose efektyviausia priemonė yra tinkleliai ant langų.
Nepaisant to, kad uodai iš tiesų ne itin mėgsta kai kuriuos kvapus, tokius kaip citrinžolė, levanda, gvazdikėlis – jų atbaidomosios savybės labai greitai išgaruoja, o uodai netrunka užuosti žmogaus kūno skleidžiamą kvapą.
Jo paslėpti ilgam, deja, bet nepadės nei kruopštus nusiprausimas, nei pakartotinis purškimasis repelentais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
