„Suprantu, kad rašydamas šį tekstą, tampu nepageidaujamu asmeniu valdžios koridoriuose ir kabinetuose bei rizikuoju tapti įvairių ministerijos lojalistų ir pataikūnų taikiniu. Tačiau taip pat suvokiu, kas yra konformizmas, kai žurnalistai, kultūrininkai, visuomenininkai nustoja kritiškai vertinti politikus ir valdininkus mainais į tai, kad pastarųjų kabinetų durys liktų jiems atviros. Na, o jei dar priimi kokį medalį ar garbės raštą, automatiškai tampi ištikimu „dvaro patarnautoju”. Įvertindamas tai, dabar labiausiai džiaugiuosi atsisakęs, Mindaugo karūnavimo proga KAM ministro siūlyto, apdovanojimo už nuopelnus. Tada toliaregiškai atsakiau: „Ačiū, bet nereikia. Medaliais dalinsimės, kai nuveiksime ką nors konkretaus”, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A. Kumpis.
Anot kario, šis susitikimas turėjo vesti prie konkrečių darbų įtraukiant verslą į bepiločių orlaivių operatorių rengimo procesą, bet jau visas renginio organizavimas sukėlė abejonių, mat nebuvo aiškus nei dalyvių sąrašas, nei darbotvarkė.
„Daug metų praleidau versle, todėl žinau, kad taip susitikimus organizuojančio darbuotojo nepriimčiau net į pačią žemiausią poziciją. Na, bet čia valdiška įstaiga, tai tikriausiai, galioja kitokie standartai ir reikalavimai atsakingam personalui. Tolesnė eiga tai tik patvirtino“, – rašė A. Kumpis, kuris susitikime buvo įvardintas kaip visuomenininkas.
„Į susitikimą sugužėjo tiek žmonių, kad jokių pozicijų suderinimo ar sprendimų priėmimo neverta buvo net tikėtis. O kai į salę įžengė brunetės ir blondinės viceministrių lydimas KAM ministras Laurynas Kasčiūnas, pagalvojau, kad tuoj įvyks legendinės švedų pop grupės ABBA pasirodymas. Deja, teko nusivilti. Koncerto nebuvo, prasidėjo ilgi ir nuobodūs pokalbiai apie nieką, o šio „istorinio” įvykio momentus nepailstamai fiksavo KAM fotografas. Neabejoju, kad netrukus pamatysite ministro spaudos pranešimą su nuotraukomis apie dar vieną „sunkiai nuveiktą” darbą, kurio rezultatas – bla, bla, bla…“, – savo nuostabos neslėpė karys savanoris.
A. Kumpis sako, kad jau sueis beveik metai, kai jis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikė bepiločių orlaivių vystymo strategiją, per tą laiką paruošė ir ministrui pristatė dronų operatorių rengimo projektą, sutarė su ukrainiečiais dėl bendradarbiavimo ir jų patirties perėmimo procedūrų.
„Viskas yra pateikta ir pristatyta tiek ministrui, tiek viceministrams. Deja, verslo, KAM ir kariuomenės atstovų susitikimo metu buvo diskutuojama apie tai, ar, pavyzdžiui, Kinijoje pagamintas varžtelis gali būti naudojamas Lietuvos gamintojų gaminamuose bepiločiuose orlaiviuose, arba aiškinamasi, ar kariuomenės atstovai kišenėse turi raštelius su dronų sąrašiukais, kuriuos ministras jiems tuojau pat nupirks. Vienas iš dalyvių net pasakojo, kaip yra rengęs sraigtasparnių bei lėktuvų pilotus ir todėl, per porą dienų gali paruošti šimtus bepiločių orlaivių operatorių. Žodžiu, KAM nekompetencija pramušė bet kokį dugną. Ir ko norėti, kai etatai šioje ministerijoje užpildomi partijos bičiulių giminaičiais. Kompetencijos čia nėra ko net tikėtis, viskas nukreipta tik į pažadų, medalių ir garbės raštų dalinimą. Jau dabar aišku, kaip bus pasiteisinta dėl neatliktų darbų: „Pritrūko laiko”, – rašė A. Kumpis.
Anot kario savanorio, po metų ar dvejų Lietuva bus ten pat, kur yra dabar: nebus jokių gynybinių įtvirtinimų ar jų projektų, bepiločių orlaivių operatorių rengimo ir ukrainiečių patirties perėmimo centro, tačiau turėsime prisipirkę dalykų, kurių nežinosime, kaip panaudoti. „Duok Dieve, kad tik karo nebūtų!“ – rašė karys.
Krašto apsaugos ministerija neseniai skelbė perkanti dronų už beveik 36 mln. eurų. Pirkimai vykdomi skubos tvarka, kad bepiločių orlaivių pajėgumas būtų kuo greičiau integruotas į Lietuvos kariuomenės pajėgumus. Iki 2030 m. visų tipų bepiločių orlaivių sistemų įsigijimams numatyta skirti apie 200 mln. eurų. Kasmet planuojama skirti vidutiniškai po 30 mln. eurų.
Tuo metu Lietuvos kariuomenė birželio pabaigoje skelbė apie Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje organizuojamus mokymus ir pratybas, bepiločių orlaivių instruktorių rengimą bei pajėgumo vystymą. Anot kariuomenės pranešimo, Lietuvos kariuomenės mokykloje kursą veda instruktoriai, FPV dronų mokymus sukūrę remdamiesi Ukrainos karių patirtimi ir Ukrainos mūšio lauko realijomis.
