Pelnytos bausmės
Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bausmę atliekantis A. Vertelka, kuris dar žinomas kaip Pinčia, prieš daugiau kaip du metus – 2011 m. liepos 18 dieną – atsisakė paimti į rankas šluotą ir iššluoti pasivaikščiojimo kiemą, kuriame ir pats kas dieną pakvėpuodavo grynu oru. Dėl to kaliniui buvo skirtas papeikimas, kurį A. Vertelka apskundė teismui. Jo nuomone, darbas su šluota „žemina žmogaus garbę ir orumą“.
Prie šio ir kitų, su šluota ir ne tik su ja susijusių teismų, mes dar grįšime, tačiau labai norėčiau priminti, kokiam žmogui per žema apsišluoti aplink save. Taigi, visuose teismuose jau galutinai įrodyta, kad A. Vertelka nužudė ar dalyvavo nužudant 14 žmonių. Knygoje „Mirties fabrikas“, kurioje aprašomi Tulpinių nusikaltimai, yra suskaičiuota, kad už visus savo nusikaltimus, jei bausmės būtų sumuojamos, kaip pavyzdžiui daroma Jungtynėse Amerikos Valstijose, tai A. Vertelka kalėjime turėtų praleisti 4 kartus iki gyvos galvos ir dar 33 metus.
A. Vertelka ir jo bendrai – Audrius Andrušaitis, Darius Blinkevičius, Virginijus Baltušis – nuolat tvirtino esantys nekalti, kad jiems neva priskiriami kitų gaujų padaryti nusikaltimai, kaltino jų nusikaltimus tyrusius prokurorus Artūrą Urbelį, Redą Savicką ir Algimantą Kliunką. Nusikaltėliai skundėsi, atseit, jiems buvę leidžiami psichotropiniai vaistai, ant galvų dedami polietileno maišai, jie buvę mušami. Tik nė vienos instancijos teismas tokių įrodymų nerado. Galų gale, Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad žemesni teismai šią ir kitas Tulpinių bylas ištyrė tinkamai, nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai, nuteistiesiems skyrė nors ir itin griežtas, bet pelnytas bausmes.
62 bylos tomai
Nagrinėti paskutiniąją Tulpinių baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismas pradėjo 2006-ųjų gegužės 12-ąją. Teisiamųjų suole kartu su A. Vertelka sėdėjo A. Andrušaitis, V. Baltušis, D. Blinkevičius ir Dainius Skačkauskas. Tulpinių gaujai dar priklausė ir nusikaltimus vykdė vėliau tų pačių Tulpinių nužudyti Ramūnas Narbutas, Aleksandras Lebedevas, Egidijus Bučys, Giedrius Liubartas, „Aro“ pareigūnų nušautas Romualdas Čeponis, Lukiškių kameroje nusižudęs Valdas Blinkevičius.
Visų jų nusikaltimus prokurorai surašė į 62 baudžiamosios bylos tomus. Teisme buvo įrodyta , kad Tulpiniai nužudė ne tik jau minėtus „savus“, bet ir buvusį „Mažeikių naftos“ vadovą Gedeminą Kiesų ir jo sūnų bei vairuotoją, Panevėžio prokurorę Vidą Kazlauskaitę, Pasvalio policijos inspektorių Sergejų Piskunovą ir kitus. Po visų atidėliojimų byla buvo galiausiai išnagrinėta ir 2009 metų gegužės 29-ąją paskelbtas nuosprendis.
Iš 5 teisiamųjų kaltę pripažino tik D. Skačkauskas. Ir per ikiteisminį tyrimą, ir teisme jis buvo nuoseklus, iki galo papasakojo tiek apie savo, tiek apie savo sėbrų juodus darbus. V. Baltušiui, A. Vertelkai, A. Andrušaičiui teismas už visas tas žmogžudystes, taip pat už kankinimus ir plėšimus paskyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos. D. Blinkevičius gavo 8 metus laisvės atėmimo. Labiausiai pasisekė D. Skačkauskui. Nors jis jau ir iki tol buvo teistas tris kartus, teismas atsižvelgė į generalinio prokuroro pavaduotojo prašymą ir D. Skačkauskui paskyrė tik laisvės apribojimą 2 metams. Tai padaryta dėl to, kad D. Skačkauskas davė išsamius ir nuoširdžius parodymus, jų niekada nekeitė.
Tai paskutinė Tulpinių byla, kurios nuosprendis įsiteisėjo. Pagrindiniai gaujos nariai buvo teisti ne kartą. Kaip jau minėjome, kad, jei bausmės būtų sumuojamos, tai V. Baltušis, kuris dalyvavo nužudant 31 žmogų, kalėtų 6 kartus iki gyvos galvos ir dar 224 metus, o A. Andrušaičiui už 24 žmonių nužudymą kalėjime tektų išbūti 7 kartus iki gyvos galvos ir dar 151 metus. Kiek tektų sėdėti A. Vertelkai, jau suskaičiuota anksčiau.
Jokių išimčių
A. Vertelka nėra pavyzdingas Lukiškių kalinys. Jis daug kartų baustas, nes atsisako dirbti nemokamus darbus, pripažįsta kalinių kastas, laikosi nerašytų kalėjimų taisyklių ir bylinėjasi su kalėjimo administracija.
A. Vertelka piktinosi ir tuo, kad Lukiškėse negali žiūrėti erotinių filmų, teigė nesuprantąs, kaip „vienos pakraipos“ asmenys gali būti verčiami žaisti tinklinį ir krepšinį tose pačiose komandose su „kitos pakraipos“ asmenimis.
Kaip jau minėjome, dėl to, kad atsisakė tvarkyti kalinių pasivaikščiojimo kiemelį ir už tai gavo papeikimą, A. Vertelka kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Jis apskundė Lukiškių kalėjimo direktoriaus įsakymą ir paprašė jį panaikinti. Girdi, neprivaląs eiti dirbti nemokamų darbų, o pasivaikščiojimų kiemelį turi tvarkyti tie, kurie gauna atlyginimą.
Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija nusprendė, kad įkalinimo įstaigos direktorius A. Vertelkai nuobaudą už administracijos reikalavimų nevykdymą skyrė pagrįstai. Atsisakydamas nemokamai šluoti pasivaikščiojimo kiemelį A. Vertelka nepaisė pataisos įstaigos vidaus tvarkos, nevykdė teisėtų administracijos reikalavimų.
Tačiau šluotos imtis į rankas A. Vertelka nesirengė, o bylinėjosi toliau – sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Spalio 15-ąją ir šio teismo kolegija pagaliau nusprendė, kad A. Vertelka nevertas jokios išimties – pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles jis, kaip ir visi kiti nuteistieji, privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją, miegamąją ir pasivaikščiojimo vietas.
Teismas konstatavo, kad „įstatymas netapatina nuteistųjų įtraukimo į mokamus darbus ir nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus. Administracija visada atsižvelgia į nuteistojo sveikatos būklę prieš įtraukdama į darbus. Nevedami į darbą nuteistieji tada, kai yra profilaktinio patikrinimo ir darbingumo nustatymą atlikusios gydytojų komisijos rašytinė išvada, kad nuteistasis yra nedarbingas arba negali dirbti“. Anot teismo nutarties, A. Vertelka yra darbingas, tad privalo vykdyti įkalinimo įstaigoje nustatytas taisykles.
Veržiasi į Pravieniškes
Nuolat gaunantis nuobaudų, A. Vertelka naudojasi visomis savo teisėmis. Jis jau yra kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas perkelti jį iš Lukiškių kalėjimo į pataisus namus, kur galėtų jaustis kiek laisviau dėl lengvesnio režimo. Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme, kuriame teisėja Aušra Valinskienė nagrinėjo A. Vertelkos prašymą dėl perkėlimo į pataisos namus, dalyvavo ir jis pats. Kalinys aiškino esąs nekaltas ir niekada neprisiimsiąs kaltės už tai, ko nepadaręs. A. Vertelka taip pat sakė, kad ir nuobaudos jam skiriamos sąmoningai, ir apskritai – Lukiškėse jis esąs ignoruojamas, jam neleidžiama dalyvauti įkalinimo įstaigoje vykstančiuose renginiuse.
Nuteistąjį išklausiusi teisėja nusprendė, kad A. Vertelka dar nenusipelnė lengvesnio gyvenimo, nes jo elgesys Lukiškių kalėjime vertinamas tik patenkinamai. Esamomis sąlygomis A. Vertelka ir taip gyvena gan gerai – savo kameroje turi naujausią vaizdo techniką, apsiperka parduotuvėje, yra nuolat lankomas artimųjų.
Ir šį sprendimą Pinčia apskundė. Tačiau nieko nelaimėjo. Neskundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija paliko galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą.
Beje, į Pravieniškių pataisos namus prašėsi perkeliamas ir kitas Tulpinis – 24 žmones nužudęs Audrius Andrušaitis. Laisvėje buvęs pats žiauriausias ir šaltakraujiškiausias nusikaltėlis A. Andrušaitis Lukiškėse, kiek kitaip nei Pinčia, tapo pavyzdingu kaliniu – kalėjimo administracija ir prižiūrėtojai su juo jokių rūpesčių neturi, o pagal pateiktą charakteristiką taip ir norisi jo nuotrauką įdėti į garbės lentą. Tiesa, ir šis kalinys iki šiol nepripažįsta savo kaltės ir tvirtina esąs nuteistas nekaltai.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas paliko A. Andrušaitį Lukiškėse. Šią nutartį jis, aišku, apskundė Vilniaus apygardos teismui, tačiau nieko nepešė. Tad Tulpiniai ir toliau miegos ant Lukiškių kalėjimo gultų ir privalės vykdyti administracijos nurodymus.
TIK FAKTAI
Pagal Europos Sąjungos nurodymus Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje įkurtas lokalinis sektorius nuteistiesiems iki gyvos galvos. Jame sąlygos daug geresnės negu Lukiškių kalėjime – kaliniai gyvena bendrai, gali nors ir visą dieną praleisti kiemelyje, sportuoti.
Nuteistieji iki gyvos galvos, atsėdėję Lukiškėse 10 metų ir pareiškę norą, teismo sprendimu gali būti perkelti į Pravieniškes.
Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kali 91 nuteistasis iki gyvos galvos.
Į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją perkelta 20 nuteistųjų iki gyvos galvos.
Petras KURMELIS
AKISTATA
