Apie mokesčių reformą, bei kas lauks Lietuvos piliečių naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys, socialdemokratas Juozas Olekas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.
Valdantieji jau beveik tris mėnesius aptarinėja finansų ministro rengiamą mokesčių reformą. Tuos pasiūlymus išties ne tik valdantieji, bet ir gyventojai aptarinėja. Paluckui su Žemaitaičiu sutarus dabar paskutinis sprendimas dėl 50.000 eurų neapmokestinamo dydžio vienam asmeniui. Skvernelis sako, kad turėtų būti dvigubai didesnis, 100.000 eur. mažiausiai. Ir kaip jūs galvojat, ar pavyks susitarti koalicijai, rasti bendrą sprendimą artimiausiu metu?
J.Olekas: Aš patikslinsiu jus ir galvoju, kad pavyks. Patikslintu atveju žvilgsniu, kad mes iš tikrųjų diskutavome, tai nebuvo dviejų žmonių ar trijų žmonių pasikalbėjimas. Kaip jūs paminėjote, vyko trys mėnesiai diskusijos. Priminsiu, kad praeitoje kadencijoje keturi metai vyko diskusijos ir nulinis rezultatas.
Tai aš manau, kad tie trys mėnesiai buvo išnaudoti tikrai pakankamai gerom, intensyviom diskusijom. Ir mes turime tokį rezultatą, prie kurio priartėjome, laukiant paskutinio sprendimo kitą savaitę Vyriausybėje, kada Vyriausybė patvirtins jų siūlymą ir Seime. Aš tikiu, kad iki birželio pabaigos, tai yra pavasario sesijoj, mes priimsime, galėsime priimti galutinius sprendimus.
Į Vyriausybę, kitą savaitę trečiadienį atkeliauja mokesčių reformos paketas ir planuojama svarstyti. Ar tai tiesa?
J.Olekas: Taip. Oficialiai mes šiandien kaip tik Vyriausybės valandos ir po jos metu diskutavome dar kartą su Vyriausybės nariais, premjeru, ministru, tai jie pažadėjo, kad trečiadienį Vyriausybė tikrai turės galutinį variantą ir iš karto keliaus į Seimą.
Tai manau, kad dar kitą savaitę mes turėsime jau pirmą pristatymą Seime oficialiai ir tada padiskutuosime vieną ar kitą. Tikrai neabejoju, kad Seimas savo gerąją praktiką ir žinias pritaikys ir dar šiek tiek patobulins.
Ar tai bus vienas paketas mokesčių reformos, ar nekilnojamo turto planuojama atskirai įteikti?
J.Olekas: Mano žiniomis, tai yra vienas paketas. Be abejo, kad kiekvienas įstatymas bus balsuojamas atskirai, nes tai bus visos eilės įstatymų pakeitimai. Bet bendras tas produktas, tie pakeitimai yra bendri, nes jų visuma ir sudarys tą, kaip šiandien premjeras, sakė, kad įgyvendintas tikslas, kad Lietuva turės daugiau lėšų, didesnį perskirstymą, kad nebus rimtai sutrikdytas ekonomikos vystymasis ir eiga, nepadarys kažkokios žalos.
Ir kad patys silpniausi ekonomiškai, finansiškai žmonės, kad jie nenukentės, kad ta našta bus ant tų pečių perkelta, kurie pajėgia tą naštą vežti. Ir mes užtikrinsime ir didesnes saugumo garantijas Lietuvoje, ir tuos žmonių poreikius, kurie yra socialinėje srityje, tai ir tie patys pensijos ar sveikatos ar švietimo sektorius.
Tam reikia lėšų ir dėl to tie mokesčių pakeitimai yra daromi. Gyventojai išties sako: „Aš jau susimokėjau už savo nekilnojamą turtą, kodėl turiu dar kartą mokėti? Nesu niekam skolingas.“ Tokių girdime nuolatos pasvarstymų. Ką jūs atsakytumėt?
Tai be abejo, kad bet kaip gali pasakyt, kad tu mokėjai į gyventojų pajamų mokestį, kad tu moki PVM ar panašiai, kad tu pasistatei tą namą ar sumokėjai. Bet tokia yra geroji, sakyčiau, pasaulinė praktika, kad vienas iš mokesčių susijęs su tuo nekilnojamo turto įsigijimu, jo verte. Ir tai padeda tiesiog neužkrauti naštos.
Galima pasirinkti pridėtinės vertės mokestį, bet tada pabrangs duona, ne namas pastatytas, bet duona ar kitas maistas. Tai mes to nedarome ir pabandydami sukomplektuoti, taip, kaip sakiau, kad surinkti reikiamas lėšas, bet nepadarant žalos kuriam tai vienam ar kitam sektoriui.
Taip, susimokėti reikia, reikia visiems, nes mes norime taikaus gyvenimo čia. Mes norime, kad tos agresijos, aš tiktai vakar grįžau iš Ukrainos, kad taip nebūtų, kaip ten yra. Kada tų lėšų yra nepakankamai, tai bet kas gali daryti savo tvarkas.
O aš manau, kad mes tikrai turim ir galim apsiginti, neleisti tos agresijos savo šalyje ir galim už tai susimokėti kiekvienas, proporcingai, kas kaip galim. Ar tai būtų net ir pensininkas, ar tai būtų studentas, ar tai būtų verslininkas, ar tai būtų šiaip gyventojas, kuris turi tam tikrų pajamų ir turtų, už ką galima matyti, kiek jis gali prisidėti prie tos ramybės ir taikos mūsų šalyje.
Pone, Mariau, kaip jūs vertinat ir kaip verslas vertina tai, ką mes dabar matome? Išties girdite ir gerbiamas Olekas sako, kad jau kitą savaitę, trečiadienį į Vyriausybę atkeliauja paketas, vienas su daug įstatymų pasiūlymų dėl mokesčių visos reformos. Ką manote?
M.Dubnikovas: Visų pirma, mes pagaliau vadiname tai reforma, nes iki šiol buvo vengiama šito žodžio. Sakoma, kad tai kažką palies kitą, ne jus, tai yra kaimynas sumokės mokesčius ir panašiai. Tai šitas paketas, jisai palies praktiškai visus. Tai kaip vertina verslas, tai turbūt galima pailiustruot labai paprastai.
Praeitoje kadencijoje, kai buvo pateikta ganėtinai keista mokesčių reforma, tai 52 organizacijos pasirašė raštą protestuojantį ir sakantį, kad sustokite, nestabdykite ekonominio augimo. Tai kiek man žinia, šiandien dienai yra jau virš 150 organizacijų yra pasirašiusių analogišką raštą, kad sustabdytų šią mokesčių reformą. Ir ten labai yra konkretūs taškai, kurie būtent verslui trukdo. Tai yra, sakykime, visų pirma, trukdo neapibrėžtumas. Mes dar vis iki galo nežinome, kas bus iki kito trečiadienio ir koks bus tas paketas.
Nes tai yra 36 proc. gyventojų pajamų mokesčio, tai nėra to mokesčio. Sakykime, apmokestinama viena grupė ar kita grupė. Netgi su tuo pačiu nekilnojamu turtu mes matome, kad ar 50, ar 100, ar dar kažkoks skaičius, gal 200.000 eurų. Tai vienas dalykas yra neapibrėžtumas. Labai kenkia, ypatingai šiandienos realybėj, kai turime geopolitinį neapibrėžtumą.
Kiekviena rizika, ji duoda vis akmenėlį, įdeda į ekonominį augimą ir tai gali pristabdyti mus. Mes galbūt nepritrauksime kapitalo, mes jau nebepritraukėme investicijų į Lietuvą. Praėjusiais metais mes negavome jokio reikšmingos investicijos į Lietuvą realiai iš užsienio investuotojų. Tai yra, nepaisant ten finansinių technologijų kur tiesiog licenzijų pasiimti ir panašiai, bet fabrikų mes jau nebestatom.
Tai čia yra rizikos. Dabar kas liečia, ką kalbėjome nekilnojamame turte, ten yra labai daug baimių ir daug dūmų užsklandos. Kad pailiustruoti, kas tai yra, pavyzdžiui, 50.000 ar 100.000 yra skirtumas 50.000. Jeigu 0,1 proc. tai gausis 50 eurų per metus. Jeigu tai yra pirmas būstas padalinus iš 50 proc., tai yra 25 eurai. Bet mes dėl to laužome labai daug diskusijų ir iečių ir ta prasme sukeldami daug tarsi problemų, kad tie 25 eurai kažką šeimai pakeis, kuri turi nekilnojamą turtą.
Greičiausiai, kad ne. Bet yra kitur problemos, kur matau reikšmingos pakete. Tai yra, pavyzdžiui, pajamų sumavimas, kur apmokestinamas gyventojų pajamų mokestis. Tai grįžkime prie to pačio nekilnojamo turto pagal tai, kas dabar bent jau yra aišku, tai yra net ne pajamos, o vienkartinės pajamos. Pavyzdžiui, jūs paveldėjote savo giminaičių nekilnojamą turtą, jūs jį pardavėte, gavote reikšmingą pinigų sumą, tarkime, 100, 200, 300.000 eurų ir jūs patenkate po gyventojų pajamų mokesčio viršutine kartele, nes visos jūsų pajamos susumuotos.
Tame tarpe jūsų pajamos papuola ir iš darbo santykių, ir iš individualios veiklos, ir iš taip toliau. Ir gausis, kad jūs susimokėsite ten 36 ar 32 procentus priklausomai nuo to, koks bus priimtas sprendimas. Tai čia, manau, jau yra reikšminga suma. Pavyzdžiui, įsteigėte jūs verslą ir pardavėte jį. Vėl jūsų pajamos sumuojamos, nors tai ne reguliarios pajamos, tai yra vienkartinės pajamos iš vienintelio veiksmo sukurto produkto pardavimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
