„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, per ateinančius penkerius metus pasiekti iki 6 proc. BVP mūsų šalyje įmanoma, bet tai turėtų būti daroma kreipiant dėmesį į išorinius resursus – į didesnę skolą valstybei.
„Aš manau, kad taip, įmanoma, bet tam bus reikalingos labai didelės pastangos. Aš manau, kad ir patys tikslai turi eiti ne tik apie vidinius resursus, kuriuos reikia rasti gynybos finansavimui, bet, matyt, svarbiausia ir apie išorinius resursus.
Tai pirmas aspektas, aš kalbu apie didesnę valstybės skolą, nes valstybės skolos santykis su BVP dabar siekia apie 42-43 proc. Tai yra labai mažas skaičius kitų Europos Sąjungos šalių kontekste.
Ir, manau, kad didesnis skolinimas dėl gynybos būtų labai svarus argumentas skolai padidinti“, – patikino jis.
Svarbu, jog visos Europos Sąjungos šalys didintų savo išlaidas gynybai
Pasak „Citadele“ banko ekonomisto, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę visoms Europos šalims, reikėtų visai Europos Sąjungai bendrai apsvarstyti didinti savo šalių BVP. Jis taip pat labai sutinka, jog didinti gynybos išlaidas išties reikia, juo labiau, kad yra jaučiamas spaudimas iš JAV prezidento Donaldo Trumpo dėl didesnių lėšų skyrimui NATO.
„Ir kitas aspektas, kaip aš pasakysiu paprastai, kažkokie bendri Europos Sąjungos projektai arba bendras Europos Sąjungos skolinimasis Europos Sąjungos vardu tam, kad visa Europos Sąjunga pasididintų išlaidas gynybai, įskaitant ir Lietuvą.
Aš manau, apie tai reikia kalbėti, nes Rusija kelia grėsmę ne tik Baltijos šalim, bet ir kitom Europos Sąjungos šalim. Ir aš manau, kad labai svarbu tokiu atveju turėti kažkokį tai, na, sakykime taip, bendrą veiksmą iš Europos Sąjungos valstybių, į kurį, aišku, patektų ir Lietuva.
Čia yra labai svarbu išskirti – visiškai sutinku su tikslu, kad išlaidas gynybai reikia didinti. Įskaitant ir pragmatinį tikslą, kad Trumpas šiandien bus prisektas kaip Amerikos prezidentas ir jis labai daug dėmesio asmeniškai skirs šitam aspektui, ar Europos Sąjungos NATO narės apskritai didins išlaidas gynybai. Tai čia yra būtinybė“, – dalinosi savo mintimis A. Izgorodinas.
Galime netyčia pasikenkti savo šalies ekonomikai
Nors didinti BVP iki 6 proc. būtų svarbus ir geras žingsnis Lietuvai, tai gali sukelti ir nemalonumų, jei lėšos papildomam finansavimui bus imamoms per mokesčių didinimą, tai šalyje gali net ir sustabdyti ekonomikos plėtrą.
„Bet aš manau, kad reikia labai atsargiai tą daryti [rinkti lėšas] tam, kad mes nepakenktume ekonomikai. Jeigu visos arba didesnė dalis lėšų gynybos finansavimui bus paimta iš vidinių resursų, tai, pavyzdžiui, iš didesnių mokesčių, tai aš manau, kad tokiu atveju mes rizikuojame sulėtinti Lietuvos ekonomikos plėtrą.
Ir iš dalies – tada reikės mažiau investuoti į gynybą, nes jeigu BVP augs lėčiau, tokiu atveju ir išlaidos gynybai bus reikalingos, sakykime, nereikės taip stipriai didinti išlaidų gynybai. Iš kitos pusės, aš manau, kad ekonomikos augimas turi būti toks pats svarbus prioritetas, kaip ir išlaidų gynybai didinimas.
Ir šitie du tikslai, geriausia būtų, kad jie vienas kitam neprieštarautų, kad jie vienas kito nežudytų. Mes šiuo metu esame labai geroj trajektorijoj. Tarkim, ir ekonomikos ciklas yra labai stiprus ir Lietuvos vartotojų lūkesčiai yra labai aukšti. Gyventojų nuomonė apie finansus praktiškai yra geriausia per visą istoriją, bet šį pozityvą yra labai lengva, kaip sakyt, sustabdyti ir nužudyti.
Tai mokesčių reforma, didesni mokesčiai gyventojams būtų tiesiogiai tas faktorius, kuris tikrai galėtų pristabdyti ekonomikos plėtrą. Ir tokiu atveju, na, tai nebūtų geras dalykas, nes Lietuva turi toliau su Europos Sąjungos šalimis augti. Mes dabar turim puikią progą tą padaryti“, – akcentavo svarbius aspektus A. Izgorodinas.
Apie BVP didinimą penktadienį pranešė Nausėda
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad penktadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
„Valstybės gynimo posėdžio metu priėmėme tikrai istorinį ir labai savalaikį sprendimą dėl tvaraus krašto apsaugos sistemos finansavimo. Sutarėme, kad 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto“, – po VGT posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda. „Taip, kad per šį laikotarpį būtų išlaikyta maždaug 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimo lygis“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda pabrėžia, kad papildomos lėšos gynybai yra labai svarbios norint iki 2030 metų Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
„2023 metais vienas svarbiausių Valstybės gynimo tarybos sprendimų buvo įkurti diviziją. NATO ir nacionaliniuose gynybos planuose šiai divizijai skiriamas esminis vaidmuo ir jai skiriamos esminės užduotys. Saugumo situacija lemia, kad pilnus divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus galime ir privalome pasiekti iki 2030 metų, o ne kažkada tolimoje ateityje. Tai reikalauja gerokai didesnių nei anksčiau skaičiavome resursų“, – akcentavo šalies vadovas.
Žada perskirstyti resursus ir vengti mokesčių didinimo
Paklaustas, kaip žadama pasiekti 5-6 proc. nuo BVP finansavimą gynybai, prezidentas nurodė, kad tai padaryti įmanoma tik perskirsčius šalies resursus.
„Jeigu pažvelgtume į pastaruosius metus, tai mūsų krašto apsaugos finansavimas net ir procentine išraiška bemaž dvigubėja. Net ir palyginti su šiais metais numatytu finansavimu, tai yra pakankamai ryškus šuolis. Todėl neabejotina, kad tokį finansavimo kartu nenusižengdami fiskalinės drausmės reikalavimams galėsime pasiekti tik perskirstydami resursus – atsisakydami galbūt nereikalingų funkcijų kitose viešojo gyvenimo srityse“, – žurnalistams pabrėžė G. Nausėda.
Prieš pat D. Trumpui vėl sugrįžtant į Baltuosius rūmus, Lietuva tarptautinėje žiniasklaidoje paskelbė priimanti JAV prezidento NATO narėms mestą iššūkį ir per ateinantį penkmetį gynybai planuoja skirti lėšų, sieksiančių 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuva nepabūgo Trumpo iššūkio gynybai skirti bent 5 proc. BVP: kaip jį įgyvendinsime?
Toks viešas įsipareigojimas – labai taiklus ir stiprus komunikacinis ir diplomatinis ėjimas, siunčiantis aiškią žinią ir agresorėms, ir partnerėms, ir ypač JAV prezidentui, kad mes suvokiame besikeičiančią geopolitinę problematiką, pritariame, kad 2 proc. BVP gynybai skiriamų lėšų tikslas yra pasenęs ir nebeaktualus, o pasyvaus stebėtojo rolė – ne mums. Tinkami krašto gynybos pajėgumai ir atgrasymas tokiomis aplinkybėmis – aukščiausias prioritetas ir mes esame pasirengę nueiti ne vieną ekstra mylią tam, kad išsiveržtume į priekį gynybos ir atgrasymo lyderystės rikiuotėje.
Šią žinutę Lietuva siunčia ir NATO sąjungininkėms Europoje, nes ji atliepia griežtą D. Trumpo galios retoriką, kad nuo šiol partnerystė su Europa taps mažiau vertybine, bet labiau pragmatine ir norint išlaikyti lygiavertį dialogą, teks Europai stengtis atkurti karine galia grįstą vaidmenį pasaulio žemėlapyje.
Naujoje pasaulio tvarkoje mūsų regionui būtina ryžtingesnė ir daugiau galios turinti Europa. Atvira karo žaizda kraujuojanti Ukrainos kaimynystė – pagrindinis pokyčių katalizatorius. Vis dėlto, permainos atgrasymo ir gynybos aktualizavimo kryptimi Europoje vyksta itin vangiai, o karo Ukrainoje paliaubų atveju, gali ir apskritai išsikvėpti, nes norinčių užmiršti nepatogius karos ir sankcijų laikus balsų tikrai bus. Tad taiklioms iniciatyvoms ir telkiančiai lyderystei dabar – pats metas.
Be to, lyderystė atgrasymo ir gynybos srityje yra kritiškai svarbi ir tolesniam Lietuvos ekonominiam vystymuisi. Vienas iš svarbiausių ekonomikos plėtrą lemiančių veiksnių – pasitikėjimas ir tikėjimas sėkminga šalies ateitimi. Toks tikėjimas skatina įmones ir gyventojus leisti čia finansinių įsipareigojimų šaknis, atveria kelius investicijoms, verslumui ir traukia norinčius įsikurti, kurti ir dirbti. Tuo tarpu, saugumas yra pamatinė poreikių piramidės pakopa, į kurią atsispiria tiek gyventojų ekonominiai pasirinkimai ir elgsena, tiek verslo aplinka ir investicinis patrauklumas. Taigi, agresorių kaimynystė ir su ja siejamos rizikos lemia, kad šiandien tik tinkamomis atgrasymo priemonėmis ir reikiamais gynybos įtvirtinimais mes galime tą gyvybiškai svarbų pasitikėjimo ir saugumo jausmą puoselėti.
Vis dėlto, kaip sakoma, darbais, ne žodžiais. Naujasis ambicingas 5-6 proc. nuo BVP lėšų gynybai tikslas ateinantį penkmetį pareikalautų papildomai net nuo 2 iki 3 mlrd. eurų kasmet. Nenuostabu, kad iškart diskusijų centre atsidūrė klausimas, iš kur reikės šių papildomų lėšų paimti.
Pirmiausia, turime visuose visuomenės lygmenyse suvokti, kad krašto apsaugos ir atgrasymo prioritetai – mūsų nauja ilgalaikė realybė. Siekis skirti 5-6 proc. nuo BVP gynybai pareikalaus politinės valios, sutarimo bei supratimo, kad nebepavyks taip, kaip iki šiol, didinti horizontaliai visų sričių valdžios sektoriaus išlaidų. Gynybos prioritetas šiuo metu yra kertinis, tad būtina šios krypties išlaidas auginti gerokai sparčiau nei kitų sričių. Tai reikš, kad užsibrėžtus gerovės parametrus pasieksime šiek tiek vėliau. Vis dėlto, nesunku suvokti, kad be saugumo pamatų, tos gerovės išvis gali nelikti, kur kurti.
Vienas iš gynybos finansavimo šaltinių Lietuvai išlieka skolinimasis. Palanku yra tai, kad šią atkarpą pasitinkame stipriose makroekonominėse pozicijose. Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą, turime santykinai vieną žemiausių valdžios sektoriaus skolų Europos Sąjungoje: Lietuvoje ji tesiekia 38 proc. nuo BVP, tuo tarpu ES vidurkis – 89 proc. Pastaraisiais metais pasižymėjome fiskalinės elgsenos disciplina ir kukliais biudžeto deficitais net ir tuomet, kai fiskalinės drausmės taisyklių galiojimas buvo sustabdytas. Nesame iššvaistę sukauptų rezervų. Visa tai suteikia palankias galimybes skolintis kritiniams tikslams. Tiesa, šiuo šaltiniu piktnaudžiauti nederėtų. Netvarus ir nepagrįstas skolos augimas siunčia neigiamus signalus finansų rinkų dalyviams. Jei jie prarastų pasitikėjimą valstybės fiskalinės elgsenos tvarumu, tektų už papildomą riziką susimokėti.
Jau kalbama, kad nepavyks apsieiti ir be sisteminių mokesčių pakeitimų. Idealiu atveju, stengiantis padidinti mokesčių sistemos efektyvumą ir biudžeto pajamų surinkimą, reikėtų kalbėti apie mokesčių reformą, kuri spręstų įsisenėjusias sistemines problemas (veiklos formų įvairovę, lengvatų gausą, tarifų įvairovę, atskirų mokesčių efektyvumo klausimus ir pan.). Vis dėlto, paprastai politikams kyla paskata žaisti pavienių mokesčių tarifais ir juos kelti tiems, kurie skundžiasi mažiausiai. Svarbu akcentuoti tai, kad šiai sudėtingai atkarpai būtina stipri ir auganti ekonomika, tad reikėtų vengti ekonomikos plėtrai žalingo pajamų mokesčių didinimo.
Mažiau augimui paveikūs yra taršos, vartojimo, ar turto mokesčiai. Reikia nepamiršti, kad net ir nesikeičiant tarifams, auganti ekonomika ir sveiki infliaciniai procesai suneša vis gausesnes biudžeto pajamas. Be to, tęsiant ekonomikos skaidrinimo ir kovos su šešėliu iniciatyvas šiek tiek papildomų lėšų į biudžetą galime tikėtis ir iš palaipsniui mažėjančio pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio, kuris vis dar siekia iki milijardo eurų praradimus kasmet.
Kol kas labai mįslingai kalbama apie galimo ES finansavimo gynybai galimybes. Tai ilgainiui palengvintų šio klausimo sprendimą. Žinant, kaip lėtai sukasi ES sprendimų priėmimo mechanizmai, kol kas neturėtume kliautis vien šiais numanomais šaltiniais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
