L. Kojalos teigimu, D. Trumpas dažnai priima sprendimus pagal paskutinio žmogaus, su kuriuo kalbėjosi, nuomonę. Tai, kad V. Zelenskis galėjo pasikalbėti su juo asmeniškai, popiežiaus laidotuvėse ir be pašalinių, buvo palanki aplinkybė.
„Yra indikacijų, kad D. Trumpui reikšmingą įtaką jo nuomonei daro paskutinysis žmogus, su kuriuo jisai kalbasi viena ar kita tema. Tai, kad V. Zelenskis turėjo progą susitikti akis į akį su D. Trumpu, labai simboliškoje vietoje, Švento Petro bazilikoje, labai simboliškame kontekste popiežiaus laidotuvių ir taip pat be komandos narių, yra pozityvu.
Kadangi prisiminkime, kad pastarasis jų susitikimas vyko ovaliajame kabinete ir baigėsi V. Zelenskio išvarymu iš Baltųjų rūmų. Tai tam tikra prasme perkrovė jų asmeninį santykį bei sudarė progą V. Zelenskiui, kad ir per trumpą laiką, apie 15 minučių jie kalbėjosi, papasakoti D. Trumpui, kaip yra įmanoma siekti taikos susitarimo ir tai turi bent jau trumpalaikį efektą“, – paaiškino jis.
Nežinia, ar Trumpo ir Zelenskio pokalbis peraugs į realius veiksmus
Nors D. Trumpas pradėjo kritiškiau kalbėti apie Rusiją ir V. Putiną, kas anksčiau buvo reta, kol kas nežinoma, ar tai peraugs į realius politinius sprendimus.
„Mes matėme D. Trumpo žinutę socialiniame tinkle, kuris svarstė, ar V. Putinas nevedžioja jo už nosies. Jis taip pat vakar vakare komentavo, kad Rusija galbūt nededa užtektinai pastangų taikai. O tai yra dalykai, kurių iš D. Trumpo mes esame beveik negirdėję per pastarąsias kelias savaites.
Ar tai virs kokiais nors konkrečiais sprendimais, pavyzdžiui, ar keisis JAV pasiūlytas taikos planas, kurio versiją mes matėme ir kuri akivaizdu palankesnė Kremliui, kol kas atsakymo neturime. Tačiau, bent jau retorinis kontekstas Ukrainai yra pasikeitęs šiek tiek palankesne linkme“, – kalbėjo VU TSPMI dėstytojas.
Jis teigė, kad neva D. Trumpas nebuvo šio susitikimo iniciatorius ir tai buvo planuojama iš anksčiau.
„Mes galime numanyti, kad ne D. Trumpas buvo šio susitikimo pagrindinis iniciatorius. Be abejo, kad jo norėjo Ukrainos pusė ir to neslepia. Be abejo, kad Ukrainai padėjo ir Vakarų šalių sąjungininkai. Mes matėme ir Emmanuelį Macroną (Prancūzijos prezidentą) ir Keirą Starmerį (Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką) visiškai šalia V. Zelenskio ir D. Trumpo prieš pat jų asmeninį pokalbį.
Tai tikrai manau, kad šia prasme buvo labai sudėtingas, pakankamai ilgas, per dienas ar valandas [planuotas] procesas, stengiantis surasti būdą pasikalbėti su D. Trumpu“, – kalbėjo GSSC direktorius.
Ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad D. Trumpo požiūris į V. Zelenskį paprastai būna neigiamas, todėl šįkart išreikštas palankumas yra neįprastas ir gali reikšti tam tikrą lūžį ar taktinius pasikeitimus.
„Vis tiktai tokiuose dideliuose formatuose kaip laidotuvės, daug ką lemia ir smulkios detalės, nes viskas yra skaičiuojama minučių tikslumu. Tai, šia prasme, aš manau, kad buvo pasiektas geras rezultatas vien todėl, kad tas pokalbis įvyko ir dėl formato. Tai, kad jie kalbėjo akis į akį be komandos narių, manau, kad yra pozityvu.
Aišku, JD Vance‘as nebuvo Vatikane, bet jeigu įsivaizduotume situaciją, kada D. Trumpą suptų jo aplinkos žmonės, kurie yra aiškiai ir viešai priešiškai nusiteikę Ukrainos atžvilgiu ar, mažu mažiausiai, skeptiškai nusiteikę Ukrainos atžvilgiu, galbūt tas rezultatas būtų ir kitoks.
Dabar tas pokalbis galėjo vykti tikintis, jog D. Trumpas girdės, ką sako V. Zelenskis. Ir vėlgi, jo žinutė vakar vakare buvo ta, kad V. Zelenskis sunkiai dirba, siekdamas taikos. Labai retai D. Trumpas kažką pozityvaus yra pasakęs apie V. Zelenskį. Netgi priešingai – dažniausiai jisai sako, kad V. Zelenskis yra problema ir kad jis [D. Trumpas] jo nelabai mėgsta“, – apžvelgė pašnekovas.
Krymo pripažinimo klausimas gali užsitęsti ne vieną dešimtį metų
Pasak L. Kojalos, Krymo pripažinimas, kaip Rusijos teritorijos dalis, būtų labai prieštaringas žingsnis, kurio nepritaria nei Ukraina, nei dauguma pasaulio šalių, įskaitant ir Kiniją. Tiesa, Krymo atitekimo klausimas gali tęstis net dešimtmečius.
„Na, Krymo aneksijos kaip teisėto fakto nepripažįsta net tokios šalys kaip Kinija. Tai JAV veiksmas pripažinti Krymą „de jure“, teisine prasme kaip Rusijos teritoriją, tikrai yra nepriimtinas nei Ukrainai, ką V. Zelenskis jau sakė, nei Ukrainos gyventojams, ką rodo ir visuomenės nuomonių tyrimai.
Tai yra nepriimtina nei Europos šalims vien dėl to, kad būtų sukuriamas, be abejo, labai pavojingas precedentas, kad okupuotos teritorijos ilgainiui gali būti pripažintos teisėtomis. Tai nekeičia klausimo ar atsakymo į jį, jog Krymo faktinė kontrolė yra Rusijos rankose ir įsivaizduoti, kad tai galėtų keistis artimiausiu metu, yra be galo sudėtinga.
Net ir pats V. Zelenskis yra ne kartą sakęs ir anksčiau, kad atsiimti Krymą šiuo metu Ukraina galimybių neturi ir mato tai kaip tam tikro ilgo politinio proceso, kuris galbūt tęstųsi net dešimtmečius, temų“, – komentavo apie Krymo situaciją jis.
JAV ketinimas pripažinti Krymą kaip Rusijos dalį būtų rimtas iššūkis, ir nors pastaruoju metu pasikeitusi D. Trumpo retorika atrodo palankesnė Ukrainai, svarbu laukti konkrečių veiksmų, o ne tik žodžių.
„Tai jeigu JAV atrodo, kad būtina teisiškai pripažinti Krymą kaip Rusijos teritoriją, be abejo, kad tai kelia didelių problemų, bet aš manau, kad po truputėlį, na, tas naratyvas iš Europos šalių ir Ukrainos demonstruoja, kad mes nekalbame apie Krymo atsiėmimą, bet jo nepripažinimą. Jis negali būti ta raudona linija, kuri yra peržengiama.
Ar tai vėlgi įtikins JAV, ar ne, mes nežinome. Kaip ir minėjau, fonas po jų pokalbio yra šiek tiek tam palankesnis, bet reikia realių veiksmų, realių sprendimų, kurie patvirtintų, kad tai nėra tiktai emocinė trumpa reakcija“, – akcentavo politologas.
Ar taikos derybose pagaliau įvyks proveržis?
Taikos derybų proveržis dėl karo Ukrainoje šiuo metu sunkiai įsivaizduojamas, nes JAV ir Europos parengti planai nesuderinami, o Rusija nerodo noro daryti nuolaidų. Progresas priklausys nuo JAV veiksmų.
„Sunku įsivaizduoti lūžį [derybose dėl karo Ukrainoje baigties]. Jeigu atskaitos taškas yra tie du dokumentai, Steve‘o Witkoff‘o (specialiojo D. Trumpo pasiuntinio) ir Europos šalių parengti, kurie buvo paviešinti praėjusią savaitę, nes jie, iš esmės, tarpusavyje yra labai sunkiai suderinami ir Kremlius nerodė jokių indikacijų iki šiol, kad galėtų nusileisti didesniame skaičiuje sričių, kad galėtų tas konsensusas suartėti tarp pusių.
Tad klausimas turbūt yra ne tiktai dėl progreso, bet ir dėl to, ką JAV yra pasirengusios daryti, ką pasirengusi sakyti, kad tas progresas būtų pasiektas. Pavyzdžiui, ar D. Trumpo teiginiai, jog spaudimas Rusijai gali išaugti papildomomis sankcijomis, galėtų būti pakartoti Rusijai.
Galėtų būti pakartoti ir kituose formatuose, aiškiai indikuojant, kad tai nėra tiktai žinutė socialiniame tinkle, bet realūs veiksmai, kurie yra svarstomi ir galbūt net galėtų būti per labai greitą laiko tarpą realizuojami.
Tokiu atveju mes matytume galbūt naują dinamiką šitose diskusijose, kuri reikštų, jog Rusija jaustų didesnį spaudimą iš JAV pusės ir galbūt tai sąlygotų jos pozicijas“, – savo nuomonę pateikė GSSC direktorius.
Krymo klausimas: kokį vaidmenį čia žaidžia JAV?
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad politologo Mariaus Laurinavičiaus nuomone, JAV gali netiesiogiai pripažinti Krymo priklausymą Rusijai, kas būtų diplomatinė pergalė Kremliui, nors oficialaus pripažinimo iš Europos ir Ukrainos nesulauktų.
„Aš manau, kad realiausias variantas yra toks: JAV suras būdą, kaip iš esmės pasakyti, pripažinti arba bent jau nekelti klausimo dėl Krymo statuso, bet oficialiai jo nepripažins. Arba net oficialiai D. Trumpo administracija pripažins, o Europa ir Ukraina – ne.
Tai čia yra ta raudonoji linija, kurios neperžengs ne tik Ukraina, kas visiškai akivaizdu, bet ir Europa. Oficialaus pripažinimo nebus. Bet net ir be to – pats faktas, kad JAV apskritai pateikė tokį pasiūlymą, jau yra didelė Rusijos diplomatinė pergalė.
Tai jie su tuo, sakyčiau, gali sutikti. Sunku pasakyti, kur ir kada tos derybos baigsis, bet jie gali su tuo sutikti“, – pasisakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Atsakymas: Macronas stovi uz uzuolaidos.
