„Tas įsipareigojimas apėmė labai daug sričių, pradedant nuo branduolinio atgrasymo prieš kitas branduolines galias, šiuo atveju Sovietų Sąjunga ir Rusiją, ir baigiant konvencinių pajėgų dislokavimu Europoje. <...> Tai amerikiečių atsitraukimas iš Europos kol kas nėra paskelbtas, bet jis yra numanomas ir, šiuo atveju, gana tikėtinas. Ir tai pakeistų visą sistemą, kuri Europoje gyvavo pastaruosius 70 metų“, – naujienų portalui tv3.lt teigė TSPMI profesorius.
Todėl, pasak T. Janeliūno, Europos valstybių lyderiai turėtų rimtai apsvarstyti, kaip reikėtų užtikrinti savo saugumą, tokiu atveju, jei JAV atsitrauktų nuo Senojo žemyno regiono.
„Jeigu amerikiečiai nebenori laikytis saugumo garantijų arba jas labai reikšmingai pakeičia, tarkime palikdami tik branduolinio atgrasymo skėtį, bet nebenori prisidėti prie konvencinio atgrasymo galimybių, tai atitinkamai tiek Lietuva, tiek visa Europa bus priversta visai kitaip planuoti savo saugumo strategijas, pajėgas, išteklius ir daugelį kitų dalykų. Šiuo atveju tai yra kartą per šimtmetį vykstantys tokio mąsto pokyčiai“, – aiškino T. Janeliūnas.
Paklaustas, ką Europos valstybės turėtų daryti tokiu atveju, jei JAV iš tiesų nuspręstų atsitraukti nuo Europos regiono, T. Janeliūno teigimu, pirmiausia kiekviena valstybė turėtų priimti tam tikrus nacionalinius sprendimus, pavyzdžiui, persvarstyti išlaidas gynybai ar konkrečių karinių pajėgų didinimą.
O priėmus sprendimus nacionaliniu lygiu, būtų galima pradėti kalbėti apie didesnį ir stipresnį bendradarbiavimą Europos valstybių tarptautiniu lygmeniu, kad atsitraukus JAV, Senasis žemynas nesijaustų nukentėjęs ar susilpnėjęs.
„Štai tada atsiranda poreikis antro etapo sprendimams, kada galima žiūrėti, kuo pakeistume amerikiečių galimą pasitraukimą iš Europos, kiek į „bendrą krepšelį“ kiekviena iš tų susitariančių šalių gali įdėti savo padidintų pajėgų. <...> Nes amerikiečiai šiuo metu per visas Europos šalis turi dislokavę apie 100 tūkst. karių, tai tokio padidinimo mąsto reikėtų tikėtis iš Europos valstybių“, – komentavo TSPMI profesorius.
Po Miuncheno saugumo konferencijoje išsakytų JAV viceprezidento J. D. Vance'o minčių, jog Europa praranda žodžio laisvę, o Vokietijos partijos turėtų pradėti bendrauti su kraštutinėmis dešiniosiomis partijomis, sulaukė didelio tarptautinio atgarsio. Anot TSPMI profesoriaus Tomo Janeliūno, JAV viceprezidento kalba rodo, jog Donaldas Trumpas ir JAV administracija nepasitiki dabartine politine valdžia Europoje, o didžiosios senojo žemyno valstybės turėtų rimtai apsvarstyti, ką reikės daryti, jei JAV nuspręstų atsitraukti nuo Europos regiono.
Penktadienį vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje JAV viceprezidentas J. D. Vance'as pareiškė, kad žodžio laisvė Europoje mažėja, ir pavadino tai didesne grėsme nei Rusijos karinė agresija.
„Grėsmė, dėl kurios labiausiai nerimauju, kalbėdamas apie Europą, nėra Rusija. Tai ne Kinija ir ne bet kuris kitas išorės veikėjas. Tai, dėl ko nerimauju, yra grėsmė iš vidaus. Europos atsitraukimas nuo kai kurių savo svarbiausių vertybių, – kalbėjo jis. – Bijau, kad Britanijoje ir visoje Europoje žodžio laisvė mažėja“, – kalbėjo JAV viceprezidentas.
Miunchene J. D. Vance'as taip pat susitiko su kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lydere.
O savo kalbos metu saugumo konferencijoje, JAV viceprezidentas ragino pagrindines Vokietijos politines partijas nebesipriešinti bendradarbiavimui su kraštutiniais dešiniaisiais, praėjus kelioms valandoms po to, kai Berlynas pareiškė, kad Amerika neturėtų kištis prieš rinkimus.
„Demokratija grindžiama šventu principu, kad žmonių balsas yra svarbus“, – sakydamas kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje teigė J. D. Vance’as.
„Nėra vietos ugniasienėms“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje ilgalaikę Vokietijos pripažintų partijų poziciją nedirbti su kraštutiniais dešiniaisiais.
Nepasitiki dabartine politine valdžia Europoje?
Vertindamas J. D. Vance'o teiginį, jog didžiausia grėsmė Europoje yra ne Kinija ar Rusija, o žodžio laisvė, TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas teigė, kad būtent toks pasirinktas JAV viceprezidento argumentas, kaip pagrindinis paaiškinimas, dėl ko amerikiečiai atsiribotų nuo Europos saugumo, yra gana keistas.
„Žodžio laisvės Europoje tikrai netrūksta ir tą rodo labai aiškūs, objektyvūs kriterijai, pavyzdžiui, spaudos laisvės indeksai, kurie yra žymiai geresni negu toje pačioje JAV, ir šiaip bendras adekvatus pojūtis, kiek yra įvairių galimybių Europoje reikšti savo nuomonę. Ir būtent tai galbūt netgi yra pretekstas tomis galimybėmis naudotis piktybiškai, tai yra skleisti dezinformaciją, iškraipyti politikos procesus ir trikdyti demokratijos veikimą“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
TSPMI profesorius taip pat pridūrė, jog tokia pasirinkta Vance'o retorika yra akivaizdi Elono Musko kraštutinių dešiniųjų partijų rėmimo tąsa ir ją būtų galima vertinti kaip netiesioginę paramą kraštutinėms dešiniosioms partijoms Vokietijoje ir visoje Europoje.
„Elonas Muskas ne kartą jau yra išreiškęs paramą AfD partijai Vokietijoje ir aš manau, kad Vance'o kalba irgi buvo labai tikslingai pasakyta Vokietijoje, kurioje netrukus bus rinkimai, ir kurioje iš tikrųjų ši kraštutinės dešinės partija turi daug sąsajų su Trumpo komandos pozicijomis ir nuostatomis. <...> Kitaip tariant, J. D. Vance'as atsivežė į Vokietiją žinutę ne tiek apie Europos saugumą, kiek apie tai, jog Trumpo komanda nepasitiki dabartine politine valdžia Europoje“, – tvirtino TSPMI profesorius.
„<...> Trumpas gali manyti, kad su dabartine politine lyderyste Europoje apskritai net neverta dėl ko nors kalbėtis, nes jis iš principo jais nepasitiki. Jis, iš principo, tai mato kaip oponentus, su kuriais galbūt netgi blogiau yra kalbėtis negu su Putinu, nes su Putinu, Trumpo akimis, galbūt galima susitarti dėl kokių nors objektyvių įtakos sferų, atsakomybių Europoje pasidalinimo ir panašiai“, – pridėjo T. Janeliūnas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
