Šeštadienį Pietų Karolinoje vykusiame rinkimų mitinge kalbėjęs D. Trumpas vėl stebino gyventojus – šį kartą jis pareiškė, ne tik kad nerems NATO valstybių Rusijos agresijos atveju, jei jos neskirs 2 proc. šalies biudžeto gynybai, bet netgi skatins Rusiją pradėti agresijos veiksmus.
Vienos didelės šalies prezidentas pakilo ir pasakė: „Na, pone, jei mes nesusimokėsime ir mus užpuls Rusija, ar jūs mus ginsite?“, o aš atsakiau: „Jūs nesusimokėjote, vėluojate mokėti?“
„Ne, mes jūsų neginsime. Tiesą sakant, paraginsiu juos daryti, ką tik jie po velnių nori. Mokėti privalote. Privalote apmokėti savo sąskaitas.“
Tai ne pirmas panašus D. Trumpo pasisakymas – jis ir anksčiau yra sakęs, jog jei NATO šalys nevykdys savo įsipareigojimų skirti 2 proc. šalies gynybai, NATO jų negins Rusijos agresijos atveju.
Tiek ankstesni, tiek praėjusios savaitės pasisakymai susilaukė nemažai kritikos. Baltieji rūmai atsikirto į D. Trumpo pareiškimus, atkreipdami dėmesį į prezidento Joe Bideno pastangas stiprinti aljansus visuose pasaulio kraštuose.
„Skatinti žmogžudžių režimus pulti mūsų artimiausius sąjungininkus – pasibaisėtina ir beprotiška“, – šeštadienį vakare paviešintame pranešime teigė Baltųjų rūmų atstovas Andrew Batesas.
Vėliau panašias mintis pakartojo ir Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Keithas Kelloggas. Jis pareiškė, kad jei NATO šalis neskiria 2 proc. gynybai, tuomet jis skatintų, kad jai negaliotų 5-asis NATO kolektyvinės gynybos straipsnis.
Vaidotas Malinionis – viešas Donaldo Trumpo kalbėjimas padeda tik Putinui
Atsargos pulkininko Vaidoto Malinionio nuomone, viešai išreikšti D. Trumpo pasisakymai kelia pavojų NATO vienybei. V. Malinionis pastebi, jog netrūksta ir D. Trumpo pasisakymus ginančių balsų.
„Strategiškai žiūrint, ši žinutė labai naudinga Rusijai ir labai pavojinga NATO vienybei. Dėl to JAV atsargos generolai Trumpo pasisakymus vertina labai prastai“, – pabrėžė V. Malinionis.
„D. Trumpo žinutes gina kiti aplinkos žmonės. Kai kurie iš jų išsukinėja buvusį prezidentą, esą jis ne tą norėjo pasakyti, norėjo perspėti Europą didinti gynybos biudžetus“, – pridūrė V. Malinionis.
Atsargos pulkininko nuomone, D. Trumpo perspėjimas buvo reikalingas žingsnis – tačiau, perspėjimai neturėtų būti dalijami viešai.
„Yra ir gera pusė – sukruto NATO valstybės, kurios 2 proc. biudžeto gynybai neskyrė. Bet aišku, ne tokiais būdais reikia spausti NATO valstybes“, – sakė V. Malinionis.
„Reikia stiprių žinučių, bet kalbėtis reikia individualiai, o ne viešai. O toks viešas kalbėjimas yra Putinui į naudą“, – pridūrė V. Malinionis.
Kariuomenės ekspertas taip pat pridūrė, jog D. Trumpas anksčiau neslėpė savo palankumo Rusijos diktatoriui.
„Kad jis turi sentimentų Putinui – tai seniai matoma. Iki karo pradžios vasario 24 d. Trumpas sakė, kad Putinas yra genijus. Tokių keistų žinučių pasitaiko. Yra ir neverbalinės komunikacijos momentų – susitikimo Helsinkyje metu, Trumpas šalia Putino atrodė kaip nuolankus ėriukas“, – pastebėjo atsargos pulkininkas.
„O šiaip Trumpas yra neprognozuojamas. Yra rizika, kad jam tapus JAV prezidentu, gali būti visokių rizikų“, – reziumavo pašnekovas.
NATO biudžetą didinti – būtina
Nepaisant kritiško požiūrio į D. Trumpo pasirinktą strategijai viešai grasinti kitoms NATO valstybėms, V. Malinionis sutinka, jog daugelis NATO valstybių privalo didinti gynybos biudžetus. Atsargos pulkininkas pateikė ir konkrečius skaičius, kuriuos reikėtų pasiekti vakarų sąjungininkams, norint neatsilikti nuo Rusijos ginklavimosi tempo.
„Be abejo, NATO biudžetą reikia didinti. Rusija ginklavimuisi dabar skiria 17 proc. nuo BVP. 40 proc. bendrų išlaidų. Tai milžiniški pinigai. Tam, kad būtų atsvara iš NATO pusės, visos valstybės turi skirti 1,3 proc. Ukrainos paramai nuo biudžeto ir tiek pat ginklų gamybai.
Jei NATO padidintų 1,3 proc. papildomai skirtų ginklų gamybai, Rusija turėtų dar labiau padidinti pajėgumus ir tokio krūvio ko gero neatlaikytų. Šiai dienai NATO turėdami milžinišką potencialą jo neišnaudoja“, – dėstė V. Malinionis.
Atsargos pulkininko nuomone, D. Trumpo pasisakymai gali kelti grėsmę ir pačio NATO aljanso ateičiai. Tiesa, jis pabrėžia, jog kolektyvinė NATO gynyba įmanoma ir neaktyvavus penktojo straipsnio, bei pateikė pavyzdį, kaip tai galėtų vykti.
„Penktasis straipsnis yra NATO stabilumo garantas. Jeigu dabar mes šnekame, kad tai nesuveiks, braukiama viskas, kas yra tiek laiko kurta.
Kitas dalykas – galima gintis ir neaktyvuojant penkto straipsnio. Pavyzdžiui, jeigu NATO valstybes užpuola Rusija, Jungtinė Karalystė prisijungia prie penktojo straipsnio paskelbimo, o Vengrija neprisijungia. Tokiu atveju JK galėtų remti NATO valstybes. Tokių pavyzdžių yra – nebūtina visiems gintis vienu metu, kaip yra aktyvavus penktąjį straipsnį“, – aiškino V. Malinionis.
„Tarpusavyje įmanoma susitarti. Jeigu dalis valstybių aktyvuoja penktąjį straipsnį, tos valstybės ir dalyvauja gynyboje“, – pridūrė V. Malinionis.
Ramūnas Vilpišauskas – Trumpas kalba savo elektoratui
VU TSPMI profesoriaus Ramūno Vilpišausko teigimu, Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Keith Kellogo pasisakymai rodo, jog potenciali D. Trumpo administracija būtų kiek kitokia, nei pirmoji. Naujoji administracija pasižymėtų daug mažesniu nuomonių pliuralizmu – daugelio administracijos narių požiūris būtų artimesnis prezidento.
„Tokie pasisakymai rodo, jog potencialūs D. Trumpo komandos nariai būtų labiau vienminčiai, galvotų panašiai kaip ir jis, nei pirmos kadencijos metu.
Pirmos kadencijos metu jo komandos nariai įtikinėjo D. Trumpą, kad NATO aljansas yra svarbus pačiai JAV. Kaip buvo nuo tada, kai NATO aljansas buvo sukurtas“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
„Bet tai nereikš, kad jo politika taps labiau prognozuojama. Greičiausiai bus priešingai“, – pridūrė R. Vilpišauskas.
Kaip pastebėjo R. Vilpišauskas, D. Trumpo paminėtas reikalavimas NATO valstybėms skirti 2 proc. šalies biudžeto gynybai buvo suprantamas kaip siektinas dydis, o ne kriterijus, pagal kurio atitikimą NATO šalys gali tikėtis gynybos.
„2 proc. nuo šalies BVP skiriamas dydis anksčiau buvo suprantamas siektinas dydis. Bet niekad anksčiau jis nebuvo matomas kaip kriterijus, nuo kurio turėtų priklausyti NATO partnerių įsipareigojimų tvirtumas. Tai yra esminis dalykas, kurį dabar kvestionuoja D. Trumpas. Tai yra visai kitoks požiūris į NATO, nei prieš tai. JAV šį aljansą kūrė ir jame dalyvavo, nes transatlantinė partnerystė buvo labai svarbi JAV nacionalinių interesų požiūriu, JAV saugumo prasme“, – paaiškino R. Vilpišauskas.
Profesorius atkreipė dėmesį, jog JAV vadovai ir anksčiau kalbėjo apie būtinybę didinti išlaidas gynybai – tiesa, anksčiau jie rinkdavosi kitokį kalbėjimo toną.
„Barakas Obama irgi ragino europiečius daugiau skirti gynybai – tik jis tai darė mandagesne forma. Tik pirmą kartą jį matome formuluojamą taip kategoriškai, siejamą su NATO sutartyje esančiais partnerių įsipareigojimais ginti vienas kitą. Tai kelia pagrįsto nerimo“, – svarstė profesorius.
D. Trumpo užsienio politikos veiksmai anksčiau buvo vertinami dvejopai – pavyzdžiui, buvęs prezidentas anksčiau pasmerkė karą Irake, taip bandymas save pozicionuoti kaip taikos kandidatą. Tačiau, jis taip pat skelbė ekonominį karą prieš Kiniją.
R. Vilpišausko nuomone, D. Trumpas bando sutelkti rinkėjus, kurie jaučiasi nusivylę savo socialine padėtimi – į juos orientuotas kalbėjimas apie vidaus politikos bėdas, atsisakymas skirti lėšas užsienio politikos reikalams.
„Aš abejoju tuo, žinant jo kai kuriuos kategoriškus pasisakymus. Pavyzdžiui, Kinijos atžvilgiu, jis yra nusiteikęs didinti įtampą – kalbant apie prekybą, žada įvesti dar didesnius muitus, nei buvo įvesti jo pirmosios kadencijos metu. Jis nori ne tiek parodyti rinkėjams, yra už taiką pasisakantis politikas, bet jo kalbėjimas yra pirmiausiai susijęs su noru parodyti Amerikos piliečiams, kad jis nenori skirti JAV mokesčių mokėtojų lėšų padėdamas sąjungininkams ar apskritai finansuodamas JAV užsienio politiką. Jo prioritetas – JAV vidaus reikalai“, – paaiškino R. Vilpišauskas
„Sienos su Meksika finansavimas, darbo vietų kūrimas, kuo pirmos kadencijos metu grindė įvestus importo muitus. Jis taiko į tuos rinkėjus, kurie yra nepatenkinti savo socialine padėtimi – kurie mano, kad vadinamieji „amžini“ karai Užsienyje per daug kainuoja mokesčių mokėtojams, jie dėl to buvo pamiršti“, – pridūrė R. Vilpišauskas.
