Apklausa rodo, kad su finansinio sukčiavimo atvejais nėra susidūrę kiek daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) apklausoje dalyvavusių žmonių. Tuo tarpu susidūrusieji nurodo, kad dažniausiai pasitaiko telefoninio sukčiavimo atvejai, kuomet prašoma atsiskaityti už neva patirtą žalą (35 proc.) arba bandoma įtikinti atskleisti bankininkystės ar kitus jautrius duomenis (31 proc.).
„Telefoniniai skambučiai išlieka vienu populiariausių sukčiavimo būdų. Paprastai žmogus sulaukia skambučio, į kurį atsiliepęs išgirsta, kad jo artimajam nutiko nelaimė, pavyzdžiui, eismo įvykis. Tada prašoma atvykti į tam tikrą vietą ir atvežti sukčiui pageidaujamą sumą pinigų arba šią sumą pervesti į jo sąskaitą, kad nereikėtų kviesti policijos ir pildyti eismo įvykio deklaracijos“, – sako Medicinos banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.
Kitas populiarus finansinio sukčiavimo būdas – prisidengimas įvairiomis investavimo schemomis. Atpažinti tokį lėšų išviliojimo būdą teko beveik kas trečiam apklausos dalyviui (29 proc.), tačiau pastebima, kad su tokiomis schemomis dažniau susiduria vyrai (34 proc.) ir aukštesnio išsilavinimo respondentai (30 proc.).
„Pagrindinis tokio sukčiavimo tikslas yra įtikinti žmogų, kad jis pervestų pinigus į neegzistuojančią investicijų bendrovę. Atpažinti, kad tokia bendrovė neegzistuoja, galima iš pačio jos puslapio ir pateikiamų „savininkų“ vardų – dažniausiai puslapis bus labai primityvus, nekokybiškai sukurtas, o nurodyti kontaktai – išgalvoti“, – teigia P. Gotautas.
Pabrėžiama, kad artėjant šventėms bei kalėdiniams išpardavimams, padaugėja ir bandymų sukčiauti. Dažnai internetiniai sukčiai apsimeta pardavėjais ir siūlo telefonus, kompiuterius ar kitus produktus už žemesnę negu rinkos kainą. Susidomėjusio pirkėjo prašoma kuo greičiau atlikti avansinį apmokėjimą, tačiau prekė jo taip ir nepasiekia.
Pastaruoju metu itin populiarėja žinutės su netikromis nuorodomis – paspaudus ant jų, žmogus nukreipiamas į banko puslapį, kuris iš pažiūros atrodo patikimai. Vėliau jo prašoma suvesti jautrius duomenis ir prisijungimus, tačiau visus šiuos duomenis pasisavina sukčiai.
„Atsiminkite, kad bankas niekada nesiunčia žinučių, kuriose būna aktyvios nuorodos, ir niekada nerašo savo klientams per „Whatsapp“ arba „Viber“ programėles. Geriausia, ką galite padaryti, jei nesate tikri – paskambinti arba parašyti bankui ir paklausti apie susiklosčiusią situaciją“, – sako banko atstovas.
Dar viena lėšų išviliojimo schema – reklaminės juostos („baneriai“) su nuorodomis į kenkėjiškus puslapius. Naršant internete galima pastebėti tokių reklamų, kurios siūlo nemokamai atsisiųsti filmus ar dainas, atsiimti dovaną. Paspaudus ant tokių reklamų, žmogus nukreipiamas į sukčių sukurtą puslapį, kuriame ne tik siekiama išvilioti asmeninius duomenis, bet ir užkrėsti telefoną ar kompiuterį kenkėjiškomis programomis.
„Spinter tyrimai” reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko nuo šių metų spalio 23 iki lapkričio 3 dienos. Joje dalyvavo 1011 žmonių, kurių amžius sudarė 18-75 metų.
Fiksuos sukčiavimo atvejus
Tuo metu Lietuvos bankų asociacija (LBA) ir jos vienijamos 18 finansų įmonių drauge su Lietuvos policija antradienį pranešė organizuojančios informacinę kampaniją „Atpažink/Apsisaugok“.
Norint pasiekti kuo platesnę auditoriją ir paprastai paaiškinti asmeninių duomenų saugojimo svarbą, informacinei kampanijai buvo pasitelkti viešai gerai žinomi aktorius Mantas Stonkus ir visuomenininkas Algis Ramanauskas. Jie paruoštoje vaizdo medžiagoje papasakojo apie sukčiavimą.
LBA ir Lietuvos policija kviečia gyventojus skirti daugiau dėmesio sukčiavimo prevencijai – domėtis, kokius metodus naudoja nusikaltėliai, apie tai kalbėtis šeimose, nuolat įspėti vyresnius artimuosius ir su jais dalintis patarimais, kaip atpažinti sukčių.
Aktualią informaciją galima rasti internetinėje svetainėje atpazinksukciu.lt.
Kaip skelbiama pranešime, kampanijos tikslas – paaiškinti sukčiavimo bruožus, kad apie juos žinotų kiekvienas ir išmanytų, kaip elgtis susidūręs su panašia situacija.
Pabrėžiama, kad sukčiai nuolat atnaujina savo veikimo schemas, pasitelkdami vis naujas institucijas ir naujas „legendas“. Todėl gyventojai kviečiami apie patirtus sukčiavimo būdus pranešti elektroniniu paštu [email protected]. Šiuo elektroniniu paštu gautas nuasmenintas istorijas LBA skelbs minėtoje interneto svetainėje.
