Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė, dalyvaudama diskusijoje apie sveikatos ir sveikatingumo paslaugų vystymą sostinėje, didžiausius nuogąstavimus išsakė būtent dėl žmogiškųjų išteklių.
„Jie yra ne tik Vilniuje, bet visoje Lietuvoje ir deficitas yra labai ryškus. Nors yra manančių ir kitaip, bet turime labai nemažą skaičių pensinio amžiaus medikų. Ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Vilniuje, kurie labai netrukus gali tiesiog nebedirbti. Tai tas darbuotojų deficitas dar labiau sustiprės ir galime pakliūti į labai rimtą situaciją – patirti sisteminį kolapsą, nes nebus kam teikti paslaugų“, – konstatavo ji praėjusią savaitę Seime surengtoje diskusijoje.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu dirba ir senatvės pensiją gauna 688 bendrosios praktikos gydytojai (iš 4 tūkst.), 2140 gydytojų specialistų (iš 12,7 tūkst.), taip pat 2565 slaugytojos (iš 22,2 tūkst.). Vis dar dirba ir senatvės pensiją gauna ir 208 gydytojai odontologai (iš 2,8 tūkst.)
Krizė dėl slaugytojų
A. Gerliakienė apgailestavo, kad ministerija nesiėmė strateginio planavimo šiai problemai spręsti.
„Nors LMS jau trečius metus apie tai kalba, nebuvo dialogo su universitetais, nebuvo kažkokių rimtų pasiryžimų iš Vyriausybės finansuoti papildomas rezidentūros vietas.
Kelios buvo pridėtos, tik kai jau ir rezidentai pakėlė triukšmą, kad finansavimas nepakankamas. Ir nėra apgalvota būdų, kaip pritraukti darbuotojus ypač į viešąjį sektorių. Dėl to matome didžiulį nerimą“, – kalbėjo ji.
„Ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Vilniuje, kurie labai netrukus gali tiesiog nebedirbti. Tai tas darbuotojų deficitas dar labiau sustiprės ir galime pakliūti į labai rimtą situaciją – patirti sisteminį kolapsą, nes nebus kam teikti paslaugų“, – sakė A. Gerliakienė.
Itin didelė problema – būtent slaugytojų trūkumas. Jų Lietuvoje yra gerokai mažiau Europos Sąjungos vidurkio. Pašnekovės aiškinimu, tai tampa itin aktualiu klausimu SAM vykdomos vienos iš reformų kontekste, kai labai daug perkelta slaugai mažinant stacionarines paslaugas.
„Klausimas, kas tas funkcijas atliks, jei neturime pakankamai specialistų ir neparuošiame mechanizmo, kuris pritrauktų juos į Vilnių“, – sakė LMS atstovė.
Ji pridūrė, kad slaugytojų krizė stebima visoje Europoje: „Slaugytojų specialybės prestižą reikėtų kelti ne ant popieriaus, ne šūkiais, o labai konkrečiais veiksmais.“
Mato dirbtinio intelekto vaidmenį
Nepaisant šalyje verkiant trūkstant slaugytojų, diskusijos dalyviai konstatavo, kad ateitis sveikatos sektoriuje – kompetencijų persiskirstymas tarp darbuotojų.
„Kuo daugiau, tuo labiau vidurinis personalas perims kompetencijų iš gydytojų, kažkam tada reikės perimti jų kompetencijas – reikės pagalbinio personalo. Persitvarkymai laukia didžiuliai“, – kalbėjo Lietuvos privačių gydymo įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius.
Jis kartu akcentavo kad naujų iššūkių teikia laukianti ateitis – telemedicina, dirbtinis intelektas. „Tai yra tos sritys, kurios turės plėstis ne tik gydyme, bet ir sveikoje gyvensenoje. Jei norime, kad nesudegtų sveikatos sistema, turime orientuotis ne tik į pasekmių šalinimą, bet ir pasekmių prevenciją“, – sakė L. Paškevičius.
Ragina ruošti sveikatos sekretorius
LMS valdybos narys, urologas Robertas Adomaitis vis tik pabrėžė, kad ko jau ko – slaugytojų dirbtinis intelektas niekaip nepakeis.
„Tai yra vienintelė darbuotojų grupė, kuri privalomai turi prisiliesti prie pacientų. Juos turėsime turėti gyvai, dėl to jų trūksta. Vilnius kaip didelis miestas neišnaudoja savo potencialų, kuriuos galėtų naudoti. Bet viskas vystosi chaotiškai.
Vienas dalykas, nepritraukiame slaugytojų – turime slaugos mokyklas, kurios negeba pritraukti naujų besimokančių, turime gydymo įstaigas, kurios finansuojamos iš PSDF, kuris yra nepakankamas ir negeba užtikrinti atlyginimų, kurie galėtų leisti slaugytojams leisti įsitvirtinti Vilniuje – likti čia ir pagimdyti pirmą vaiką. Kai jūs tą padarysit, darbuotojas, didžiulė tikimybė, nejudės“, – kalbėjo gydytojas.
Jo teigimu, kaip tai padaroma, yra įvairių patirčių pasaulyje, tačiau Vilnius daug ko nepadarė dėl socialinio skatinimo likti tokius specialistus.
„Ką galime padaryti? Sakyti, kad jei mokysis Vilniaus kolegijoje, liksi dirbti Vilniuje, kažką tau sukursime – gal paremsime, duosime būstą, integruosime socialinę aplinką pagal darbo vietas, kad tie žmonės, kad ir gaudami neadekvačius atlyginimus, sakytų, kad socialiai dirbdama slaugytoju Vilniuje išgyvensiu. Dabar neturime jokių strategijų.
Nes jei atvyksta jauni žmonės studijuoti, baigę jie iškart išvyksta dirbti į užsienį, čia neįsitvirtina, nes yra per brangu. Jei nesugebame įlieti naujų žmonių į sistemą, reiškia, kiti sensta ir išmiršta. Kas vyksta įstaigose tarp privačių ir valstybinių – tampome tą patį mažėjantį darbuotojų ratą mėgindami padidinti atlyginimą, sienas nudažyti, kėdę geresnę pasiūlyti... Bet tampome tą patį mažėjantį darbuotojų ratą.
„Jei atvyksta jauni žmonės studijuoti, baigę jie iškart išvyksta dirbti į užsienį, čia neįsitvirtina, nes yra per brangu. Jei nesugebame įlieti naujų žmonių į sistemą, reiškia, kiti sensta ir išmiršta“, – sakė R. Adomaitis.
Yra daugybė specialybių, kurie gali dirbti gydymo įstaigose, paruošimo laikas yra trys metai ar panašiai – jei nuims slaugytojų darbą, gydytojų darbą, tai vėl bus vystymas. Kolegijų darbas rengti sekretorius. Vilniaus neišnaudoja savi galimybių, Vilnius stato stadioną“, – kalbėjo R. Adomaitis.
Jam antrindama A. Gerliakienė svarstė, kad ruošiant tokius sveikatos sekretorius galėtų net būti savivaldybės užsakymas: „Tai labai padėtų nukrauti administracinę naštą nuo žmonių, kurie galėtų teikti klinikines paslaugas.“
Prabilo ir apie priemokas viešajame sektoriuje
Pašnekovė taip pat prakalbo ir apie poreikį apsvarstyti priemokų galimybę viešajame sektoriuje.
„Šiandien turime maksimaliai įdarbintus gydytojus, jau daugiau jie dirbti fiziškai nebegali, tačiau vertinant mūsų išvengiamą mirtingumą, mes tikrai velkamės Europos gale“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak jos, šią problemą galėtų padėti spręsti ir tam tikrų priemokų įvedimas viešajame sektoriuje.
„Teko skaityti vertinimus, kad nemokamų paslaugų teikimas sukuria tam tikrą padidėjimą perteklinį paslaugų suteikimą tada, kai gal net ne visada reikia. Tai kalbant apie priemokų įvedimą ir viešajame sektoriuje turbūt politikams reikėtų pamąstyti.
Kada viešajame sektoriuje yra labai dideli krūviai ir alga, kokios norėtųsi didesnės, tada gaunasi tai, kad medikai emigruoja į privatų sektorių ir kartu vedasi pacientų srautus. Ir tai vyksta taip aktyviai, kad kai kuriuose gydymo įstaigose nesugeneruoja pacientų srautų, nes pacientas yra nusivylęs ir nebetiki valdiška medicina. Ir kaip reikės tą pasitikėjimą atkurti, manau, iššūkis bus nemenkas“, – konstatavo A. Gerliakienė.
Liūdna žinia vilniečiams
Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė taip pat laikėsi tos nuomonės, kad sveikatos sistemos ateitis – decentralizuotas modelis, kai prireikus iš visur bus galima pasitelkti reikiamus resursus – tiek techninius, tiek žmogiškuosius.
Iš dalies tokia idėja lydi ir dabar steigiamų sveikatos centrų koncepcija – daugumoje jų savivaldybės turės užtikrinti 80 proc. bazinių sveikatos paslaugų bendradarbiaujant skirtingoms – tiek viešosioms, tiek privačioms – sveikatos priežiūros įstaigoms.
„Didžiuosiuose savivaldybėse situacija kiek kita – įstaigų struktūra kiek kitokia, čia yra didžiosios poliklinikos, didieji sveikatos centrai, kur praktiškai yra ir antrinė, ir pirminė priežiūra. (...)
Prognozuojant, ar Vilniuje pagerės paslaugų prieinamumas, turbūt turėčiau nuliūdinti, kad nelabai. Vis tiek gyventojų Vilniaus mieste daugėja ir daugės, negaudami paslaugų, norėdami geresnių paslaugų gyventojai keliasi gyventi aplink didžiuosius miestus. Ne tik dėl sveikatos, bet ir švietimo, socialinių paslaugų prieinamumo“, – kalbėjo premjerės patarėja.
Ji taip pat akcentavo, kad kitas svarbus vykstantis procesas – kompetencijų ir funkcijų peržiūra. „Ar tikrai kai kurias funkcijas turi atlikti gydytojas, slaugytoja, ar galime jas perleisti ir pasitelkti kitus sveikatos priežiūros, ne tik sveikatos priežiūros specialistus? Apie ką kalbu? Tai – tiek koduotojai, administratoriai, IT specialistai, sekretorės – kaip norime, taip pavadinkime, bet turime ieškoti tų specialistų, apmokyti ir pagalbinis personalas galėtų perimti daug funkcijų“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Skandalas Šilutės medicinos centre: pacientų nebuvo, bet jiems prirašydavo „paslaugų“ ir ėmė pinigus:
