Žaibišką dezinformacijos sklaidą šiais laikais, ypač socialiniuose tinkluose, išties galima palyginti su greituoju traukiniu. Keliaujančius traukiniu tarp Vilniaus ir laikinosios sostinės Kauno IX forto muziejaus atstovai pakvietė tapti pokalbių apie dezinformaciją liudininkais – taip skatinama įjungti kritinį mąstymą ir ugdyti atsparumą faktų iškraipymui.
Kauno IX forto iniciatyva traukinyje
„Yra noras parodyti, kad informaciją galima gauti įvairiais būdais ir įvairiose vietose. Keliavimą mes išnaudojame klausydami tinklalaidžių, muzikos, o kodėl nepasiūlyti kokybiško turinio, kuris būtų ir praktiškai naudingas?“ – sako Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis.
Išgirdę diskusiją – keleiviai suklūsta. Vieni atidžiai klausosi, tiesa, kiti greit vėl pasineria į savus darbus.
„Gebėjimas atpažinti klaidinančią informaciją reikalingas kiekvienam žmogui. Tai nėra paprastas dalykas, nes profesionaliai parengta dezinformacija būna su tikros informacijos lašeliais“, – teigia Seimo narys Arvydas Anušauskas.
Traukinio keleiviai pripažįsta, kad šiais įtemptais laikais bet kokios priemonės pažadinti žmonių sąmoningumą – itin sveikintinos. Pasiklysti informacijos labirintuose – lengva.
„Labai sudėtinga atskirti, kas yra tikrovė. Reikia tikrinti kelis šaltinius, skaityti daugiau, turėti savo autoritetus – žmones, kurių gali pasiklausti, ką jie mano apie tai.“
„Apie dezinformaciją labai svarbu kalbėti ne tik netradicinėse vietose, bet ir kuo plačiau skleisti informaciją, ypač turint omenyje dabartinę situaciją pasaulyje.“
„Yra žmonių, kurie tiki viskuo, ką perskaito internete – tai didelė bėda.“
Dezinformacija įtemtais laikais
Rusų propaganda manipuliuoja kuo tik gali – tam pasitelkia ir dirbtinį intelektą. Žmonių klaidinimui išnaudojami net ir šių dienų skandalai mūsų šalies Vyriausybėje.
„Visi skandalai, susiję su neaiškiais dalykais, pinigais – visada išnaudojami, pateikiant šalį kaip korumpuotą“, – sako A. Anušauskas.
Kaip pastebi buvęs krašto apsaugos ministras, daugiausia propagandistų reakcijų sulaukia dvi temos:
„Viena iš jų – Rusijos spec. tarnybų veikla. Kita – vokiečių kariuomenė Lietuvoje. Srautas „botų“ iš karto sureaguoja. Vos pradėjome bendrauti su vokiečiais – atsirado klaidinantis, dezinformacinis srautas, esą mes su vokiečiais bendraujame išimtinai dėl pinigų“, – pasakoja A. Anušauskas.
Dezinformacijos platintojai iškraipo ir istorinius faktus. Pastaruoju metu ypač daug puolimo nukreipta į įvairias Europos Sąjungos institucijas.
„Europos Komisija ilgą laiką – keletą metų – užsiima faktų tikrinimu. Renka netikrus informacijos vienetus į vieną duomenų bazę – apie 20 tūkst. esame surinkę viename iš Europos Komisijos interneto puslapių“, – teigia Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Priimti specialūs dokumentai, kuriais bandoma pažaboti sunkiai valdomą dezinformacijos srautą.
„2018 metais mes buvome pirmieji, kurie sukūrė kodeksą, kaip reikėtų veikti. Tada socialiniai tinklai savanoriškai prisijungė prie šio kodekso, kad stabdytų dezinformacijos sklaidą per savo platformas“, – sako M. Vaščega.
Deja, suvaldyti socialiniuose tinkluose sklindančias melagienas – Sizifo darbas. Juolab kad Rusija kasmet dezinformacijos sklaidai išleidžia milijardus dolerių. Tad belieka įvairiais būdais mokyti žmones atpažinti klaidinančias žinias.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.



































































































































































































































































































