Štai neseniai Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbtinis intelektas paaugliui ne tik paaiškino, kaip nusižudyti, bet ir pasiūlė parašyti atsisveikinimo laišką. Lietuvoje tuo metu gi buvo atvejų, kai dirbtinis intelektas patarinėjo valgymo sutrikimus turintiems pacientams.
Dirbtinis intelektas neturi emocijų, atsakomybės jausmo
Gydytojas psichiatras, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius konstatavo, kad neapdairus bendravimas su tokiomis virtualiomis programomis išties kelia didžiulę grėsmę.
„Minėti pavyzdžiai, kurių yra ir daugiau, rodo, kad tos grėsmės yra ne tik teorinės, bet ir praktinės. Reikia suprasti keletą dalykų – vis dėlto dirbtinis intelektas neturi emocijų, atsakomybės jausmo, empatijos. Vadinasi, jis neatsako už tai, ką kalba.
Kitas labai svarbus dalykas – yra tokia statistika, kuri gąsdina ne tik psichiatrus, bet apskritai medikus, tai yra kad užklausos apie sveikatą dirbtiniam intelektui patenka tarp pirmų trijų dažniausiai pasitaikančių. Kai kuriose šalyse šios užklausos yra pirmoje vietoje“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Klausti apie sveikatą – ypač rizikinga
Gydytojas perspėjo, kad pastaroji tendencija ypač kelia nerimą, mat dirbtinis intelektas gali surinkti informaciją iš visiškai nepatikimų šaltinių.
„Įsivaizduokite, ką reiškia ChatGPT paklausti ko nors apie sveikatą. Reikia suprasti, kad tie robotai renka informaciją absoliučiai iš viso interneto. Viena, jei jie netyčia pataiko į kažkokius, kaip aš sakau, gerus informacijos šaltinius, pavyzdžiui, tam tikrus medicininius žurnalus, mokslinius tyrimus.
Tačiau reikia neužmiršti, kad vis dėlto dirbtinis intelektas veikia tuo principu, kad pateikia dažniausiai randamą atsakymą. O moksliniai straipsniai ir medicininiai žurnalai tikrai nėra dažniausiai internete cituojami dalykai“, – konstatavo M. Marcinkevičius.
Pasak jo, kitaip sakant, dirbtinis intelektas patarimus semia iš įvairių pokalbių svetainių, pavyzdžiui, supermamyčių klubų ir kt. „O čia savo įžvalgomis dažnai dalinasi visiškai nekompetentingi žmonės, kartais, pripažinkime, ir turintieji visokių psichikos nukrypimų, kurie rašo apie tą pačią sveikatą ne tik nesveikų, bet ir pavojingų dalykų.
„Dirbtinis intelektas neturi emocijų, atsakomybės jausmo, empatijos. Vadinasi, jis neatsako už tai, ką kalba.“
Žinome apie visokias drastiškas dietas, urinoterapijas, kaip reikia gerti šlapimą ir ką tik nori. Tai tas visiems prieinamas bendras dirbtinis intelektas visiškai nefiltruoja informacijos“, – komentavo gydytojas.
Kartu jis sutiko, kad apskritai dirbtinis intelektas turi ateitį medicinoje. „Bet tai turi būti labai kontroliuojama, taikomi labai uždari ir aiškūs modeliai, kurie galbūt ateityje padės ir medikams“, – pabrėžė psichiatras.
Neturi atjautos ir emocijų
Pasak M. Marcinkevičiaus, kitas svarbus aspektas, kad kaip ir socialiniai tinklai šie robotai yra komercinis dalykas.
„Robotai linkę pataikauti, nes jų tikslas yra įsiūlyti kažkokią prekę ar paslaugą, vis tiek už to stovi komercija. Taigi jis bus linkęs pataikauti, kad žmogus visą laiką būtų patenkintas. Minėto nusižudymo ir kitais atvejais, kada reikia laikytis kažkokių rekomendacijų dėl sveikatos, kurios mums nemalonios, jeigu sakysiu, kad noriu nusižudyti, jis dažnai mane palaikys.
Jis sukurtas taip, kad man būtų malonu, jis pataikautų, dėl ko yra labai malonu su jais bendrauti, jis tau nekelia jokių pretenzijų, tave neva visur supranta, bet tas supratimas yra netikras. Lygiai taip pat su daugeliu dalykų – priklausomiems žmonėms jis gali sakyti, kad, ką jau čia, visi kartais išgeria. Jis gi nesupranta, kad žmogui, kuris yra priklausomas, kiekviena taurelė gali būti jo mėnesio ar kelių savaičių užgėrimo pradžia.
Tad rizikas reikia suprasti. Dirbtinis intelektas tikrai negali būti geras pašnekovas, nors taip gali atrodyti. Nors tai yra intelektas, bet jis yra mechaninis, jis renka duomenis, bet empatijos, to vadinamo emocinio intelekto ir tikros atjautos kaip žmogus neturi“, – konstatavo gydytojas.
Paaugliams – dar didesnis pavojus
Kalbėdamas apie jautresnes žmonių grupes, paauglius, M. Marcinkevičius įspėjo, kad poveikis jų psichikai yra dar didesnis.
„Ne veltui Prancūzijoje pradedama drausti iki 11 metų turėti išmanųjį telefoną. Naujausi didelės apimties tyrimai rodo, kad vaikų, kurie turi išmaniuosius telefonus iki 13 metų, emocinė sveikata yra blogesnė, ženkliai dažnesnė nemiga, nerimas, kiti rodikliai žymiai prastesni.
„Jis sukurtas taip, kad man būtų malonu, jis pataikautų, dėl ko yra labai malonu su jais bendrauti, jis tau nekelia jokių pretenzijų, tave neva visur supranta, bet tas supratimas yra netikras.“
Kartu yra prastesni ir mokymosi rezultatai, vėluojanti raida ir, be abejo, blogesni fiziniai rodikliai, nes tai yra susiję su ilgu sėdėjimu, priverstine poza, kai įsitempia raumenys, vargsta akys. Tad apskritai turėtume kalbėti ne tik apie dirbtinį intelektą, bet ir socialinius tinklus ir pan. (...) Reikia laiko, kad visuomenė suprastų, kiek šie dalykai yra pavojingi“, – pastebėjo gydytojas.
Jo pastebėjimu, mokslininkai, medikai jau turi ne tik supratimą, bet ir tyrimų duomenis, įrodymus. „Laimei, jau ir Lietuvoje tai prasideda, kalbama apie telefonus ribojimą mokyklose“, – pridūrė psichiatras.
Vaikams neišsivyto intelektiniai gebėjimai
Pasak pašnekovo, nors atliekant tyrimus dar nebuvo taip plačiai prieinamo dirbtinio intelekto, jau aišku, kad tai ypač darys didelę žalą vaikų raidai.
„Pirmiausia [kalbama apie žalą] intelektinei raidai. Nes jeigu aš kažko nesprendžiu ir viską atiduodu dirbtiniam intelektui, reiškia, tos mano mąstymo sritys nesivysto. Pavyzdžiui, kalbu apie informacijos paiešką, skaičiavimą, kažkokių planų sudarymą ir panašiai.
Viena, kai suaugusiųjų tos smegenų dalys yra išsivysčiusios, jis tada jų tiesiog nenaudoja, bet esant reikalui gali tai padaryti. O vaikų smegenys iki paauglystės dar tik formuojasi. Jeigu savo laiku vaikystėje, paauglystėje jam neišsivysto kažkokia funkcija, suaugus ji gali ir nebeišsivystyti. (...) Tai, kaip čia pasakius, turėsime turbūt silpnapročius ar kaip kitaip reikėtų pavadinti.
Perspektyvos yra tokios, kad turime kaip visuomenė, kaip kiekvienas individas, kaip tėvai suprasti [riziką]. (...) Duomenų pakanka, specialistai žino, dabar jau turi įsijungti politikai su tam tikrais apribojimais bei patys tėvai ir visuomenė“, – konstatavo M. Marcinkevičius.
Jei tėvai įnikę į ekranus, vaikų iš jų neištrauks
Gydytojas tėvams patarė informacijos ieškotis Skaitmeninės etikos centro svetainėje, priminė, kad bendros taisyklės elementarios – iki 2 metų vaikai iš esmės neturi matyti jokių ekranų.
Vyresni – 2–5 metų amžiaus – vaikai prie jų daugiausiai galėtų praleisti valandą. Sulaukus 6–10 metų šis laikas ilgėja iki 2 valandų, 11–14 m. – iki 3 valandų, 14–17 m. – iki 4 valandų.
„Bet čia nėra taip, kad 3 valandas mokiausi, po to dvi valandas sėdėjau socialiniuose tinkluose, paskui dar pažiūrėjau televizorių. Tai yra bendras laikas prie ekranų. (...)
Be to, vaikai vienareikšmiškai kopijuoja tėvus. Tad jeigu abudu tėvai grįžę namo sėdi ir maigo telefonus, net į miegamąjį eina su juo rankose, dar kažką šalia dirba su kompiuteriu, fone įjungtu televizoriumi, tai nepykite, brangieji tėveliai, vaikų iš tų ekranų neištrauksite, jie ras būdų, skolinsis telefonus ir pan. Taigi kaip ir su kitais dalykais viską reikia rodyti asmeniniu pavyzdžiu“, – konstatavo M. Marcinkevičius.
