Kuo anksčiau jaunuoliai pradeda vartoti alkoholį, tuo didesnę žalą tai gali atnešti ateityje. Daug išgeriantiems gali atsiverti puokštė ligų: nuo priklausomybių, psichozių iki priešlaikinės demencijos, pasakojo gydytoja psichiatrė. Ką jau kalbėti apie alkoholio paskatintus nusikaltimus, smurto atvejus, eismo įvykius. Todėl amžiaus kartelė, kada galima įsigyti alkoholio, neturėtų būti mažinama, mano tėvai ir gydytojai.
Tėvų nuomonės įvairios: vieni nerimauja, kiti kviečia vaikams rodyti tinkamą pavyzdį
Vilnietė, trijų vaikų mama Kristina tv3.lt pasakojo, kad visiškai nepritaria alkoholio prekybos švelninimui, kai vieno aukšto politiko veiksmai jai pasirodė ypač abejotini.
„Esu labai nusivylusi sveikatos ministro Dulkio požiūriu į 18 metų jaunuolių teisę įsigyti alkoholį, tuo labiau prieštaraujant SAM viceministro pozicijai. Iki 20 metų jaunimas nėra pakankamai psichologiškai subrendęs įvertinti alkoholio vartojimo apgaulingą euforiją ir klastingą atotrūkį nuo realybės. Pati auginu 18 m. sūnų ir dėl to man taip neramu. Dulkys paneigė mokslinius tyrimus, o dar mokslų daktaras... Išbraukiau iš feisbuko draugų“, – dalijosi Kristina.
Moteris siūlė imti pavyzdį iš JAV, kur draudžiama parduoti alkoholį jaunuoliams iki 21-erių.
„Nesidangstykime lygiomis teisėmis balsuoti, eiti į kariuomenę nuo 18 metų ir panašiai Tai skirtingi dalykai. Šiuo atveju, su amžiumi skiriasi biologinis atsparumas toksinams“, – požiūrį išsakė daugiavaikė mama.
Dar viena mama Monika sakė palaikanti esamus ribojimus, o jei būtų jos valia, alkoholio pardavimo tvarką dar labiau griežtintų.
Kitos mamos Vaivos nuomone, į JAV lygiuotis neverta, nes draudimais ir grasinimais nėra labai protinga brėžti ribas jaunimui. „Ar draudimas iki 21 metų juos sustabdys? Ugdymas apie alkoholio žalą, priklausomybę, atsakingą jo vartojimą ir atsakingą elgesį apsvaigus – va čia tai reikėtų investuoti daug lėšų ir energijos“, – teigė ji.
Moteris papildė, kad Švedijos alkoholio kontrolės modelis būtų parankus ir Lietuvai. Juk alkoholio kainos Skandinavijoje – toli gražu ne kiekvienam įkandamos.
„Ten nuo 18 metų galima įsigyti tik labai lengvo alkoholio: 1,5 % sidras, alus, vyno pakaitalas ir panašiai. Nuo 21 vienerių – visus kitus alkoholio gaminius ir stipriuosius. Bet jais prekiaujama tik specializuotose parduotuvėse ir alkoholio kainos yra ganėtinai aukštos. Žinoma, alkoholio yra baruose, bet maisto prekių parduotuvėse yra tik silpnieji alkoholiniai gėrimai, tad tas naminis girtuokliavimas yra ganėtinai apribotas. Prisigerti daug kam yra tiesiog per brangu“, – teigė Vaiva.
Tuo tarpu tėtis Sigitas įsitikinęs, kad jauniems žmonėms pavyzdį turėtų rodyti patys tėvai, elgdamiesi atsakingai.
„Manau, kad reikia ne slėpti alkoholį vienu ar kitu būdu, o parodyti kaip jis yra vartojamas kultūringai. Blogiausia yra ne reklamos, o tėvai ar kiti aplink esantys žmonės, kurie esant progai neatsisako parodyti tipinį buitinio alkoholizmo pavyzdį (dideli kiekiai stipriojo alkoholio susėdus prie stalo). <...> Turime parodyti pavyzdį, kur alkoholis nėra esminė pramoga, tik tam tikras priedas prie pramogos (vyno taurė prie vakarienės, alaus bokalas žiūrint sporto varžybas ar panašiai, bet ne litras degtinės sėdint prie stalo ir sapaliojant nesąmones)“, – sako Sigitas.
Tėvai nerimauja, kad jaunimas labiau pažeidžiamas
Kaip portalui tv3.lt pasakojo Lietuvos tėvų forumo (LTF) tarybos pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas, Seime siūlomi įstatymo pakeitimai tėvus neramina. Dažniausiai girdima nuomonė, kad šeimos palaiko esamą alkoholio pardavimo tvarką ir nemato reikalo švelninti ribojimų.
„Esame prieš alkoholio liberalizavimą, kurį dabar siūlo. <...> Be abejo, tai tėvus neramina. Ypač tada, kai tėvai nežino iš anksto apie savo vaikus, o šie slapukauja. Alkoholis nėra savaime vien tik blogis, bet jis sukelia rizikų: ir elgesį neatsakingą, ir nusikaltimus, ir ką tik nori“, – teigė K. Mikolajūnas.
Vienas iš siūlymų – leisti įsigyti iki 15 proc. stiprumo alkoholinius gėrimus asmenims nuo 18 metų. Anot tėvų forumo atstovo, lengvesnė prieiga prie svaigiųjų gėrimų gali neigiamai paveikti vaikus. Tikėtina, kad sušvelninus alkoholio kontrolę, nepilnamečiai galėtų anksčiau paragauti alkoholio.
Pašnekovas pridūrė, kad ankstyvas paauglio prisilietimas prie svaigiųjų gėrimų gali atsiliepti ateityje, lemti įvairias priklausomybes.
„Žmonės priima sprendimus pagal savo brandą. Suaugęs, brandus žmogus geba labiau savo elgesį kontroliuoti. Jaunas žmogus <...> yra labiau pažeidžiamas. Jam galima lengviau daryti psichologinę įtaką, patraukti į kažkokį [draugų – aut. past.] būrelį, pastūmėti link psichoaktyvių medžiagų, kvaišalų vartojimo“, – svarstė K. Mikolajūnas.
Alkoholio reklama siekia „užkabinti“ naujus vartotojus
Be to, paaugliai pastebi, kaip tėvai vartoja alkoholį, gali imti pavyzdį iš suaugusiųjų. Vaikų pasirinkimams įtaką daro ir artimiausios aplinkos žmonių, pavyzdžiui, kiemo draugų elgesys, minėjo K. Mikolajūnas.
„Toks pirmas žingsnis, kaip alkoholis, atveria duris į negerą erdvę, kur gali daug visko būti“, – sakė tėvų forumo narys.
K. Mikolajūnas įsitikinęs, kad švelninti alkoholio reklamos taisyklių taip pat nederėtų, nes jo gali daryti žalingą poveikį jaunimui.
„Reklamos gaminamos taip, kad būtų įtaigios. Jos ypač labiau paveikia jaunus žmones, kurie lengviau pasiduoda įtakai ir įtaigai“, – kalbėjo jis.
Šiai nuomonei pritarė ir Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė.
„Kuo anksčiau pradeda vartoti žmonės alkoholį, tuo didesnė rizika, kad jiems gali išsivystyti priklausomybė. <...> Jaunus žmonės reikia saugoti labiausiai. Ir tikrai negalima lyginti, kad 18 metų žmogus gali keliauti tarnauti Lietuvai.
Mes kalbame apie labai žalingą ir skaudžias pasekmes turinčią medžiagą, kuri turi didelį socialinį aspektą. Reklama labai dažnai nukreipta į jaunus žmones, skatinant jų palankumą tam tikriems prekių ženklams, etiketei, vaizdo medžiagai. Alkoholio pramonė puikiai supranta, kaip užkabinti jaunus, naujus vartotojus“, – pažymėjo ji.
Alkoholį ir COVID-19 sieja tamprus ryšys
Kaip portalui tv3.lt pasakojo Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentė, psichiatrijos gydytoja rezidentė K. Norvainytė, turėtų praeiti dar nemažai laiko, kad pastebėtume 2018 m. įvestų alkoholio kontrolės priemonių rezultatus.
Šiuo metu tyrimai rodo pažangą, bet reikėtų palaukti mažiausiai iki 2025 metų, kad objektyviai įvertintume alkoholio ribojimų duodamą naudą, sakė ji.
„Šiuo metu naudojamos priemonės geriausiai veikia, kai yra taikomos kompleksiškai. Reikia daugiau laiko, kad pamatytume, kas tiksliai veikia arba neveikia. Statistika rodo, kad mažėja psichozių, priklausomybės atvejų, intoksikacijų, mažėja vartojimas vaikų amžiuje. <...> Kol nėra pabaigtų tyrimų, rodančių, kas iš priemonių galėjo nesuveikti, visą šitą sistemą griauti tiesiog yra neatsakinga“, – teigė K. Norvainytė.
Pandemijos metu pastebimas dvigubas ryšys, siejantis COVID-19 ir alkoholio vartojimą. Pandemijos sąlygos, mažesnis žmonių mobilumas, saugumo ribojimai skatina didesnį alkoholio vartojimą, o iš kitos pusės – apsvaigę asmenys gali neatsakingai elgtis ir prisidėti prie viruso plitimo.
„Matant tokį ryšį įdomų, tokiame fone priiminėti sprendimus dėl laisvinimų... Tai gali turėti skaudžių pasekmių visam progresui, kas dabar tendencingai matosi“, – kalbėjo JGA vadovė.
Padidėjęs alkoholio vartojimas galimai apsunkintų ir sveikatos sistemos veiklą. „Jeigu nors kažkiek padidėtų alkoholio vartojimas, atsirastų su tuo susijusios pasekmės: psichozės, priklausomybių vystymasis, intoksikacijos, galų gale nepamirškime autoįvykių, smurtinių atvejų, kuriuos irgi skatina alkoholis. <...> Natūralu, kad laisvinimai per įvairius veiksnius gali didinti naštą sveikatos sektoriui“, – pažymėjo pašnekovė.
Alkoholis sveikatą žaloja negrįžtamai
Portalas tv3.lt teiravosi gydytojos, kokių pasekmių ankstyvas polinkis išgerti atneša ateityje. K. Norvainytė akcentavo – skaudžiausia, kad alkoholis labiausiai paveikia smegenis. Vartojant alkoholį sveikata gali sušlubuoti dar jauname amžiuje, o tuomet atitaisyti žalą gali būti per vėlu.
„Kartais dar tikrai jaunam žmogui, 40-ies metų, reikia pranešti, kad vaizdiniuose tyrimuose matome ryškią atrofiją, kas reiškia demenciją per anksti susiformavusią. Labai skaudu pranešti žmogui tokią žinią.
Galiu palyginti net su vėžio atveju. Gavęs vėžio diagnozę tu turi šansą išgyti, bet kai turime atrofiją smegenų, demenciją, šie pokyčiai negrįžtami ir visam laikui gali sugriauti žmogaus gyvenimą“, – istorijomis iš patirties dalijosi medikė.
Jaunieji gydytojai kreipėsi į valdžią
Prieš siūlomus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus pasisakė ir Jaunųjų gydytojų asociacija.
Argumentuotą paaiškinimą, kodėl Lietuvoje nereikėtų laisvinti alkoholio prekybos ribojimų, jaunieji gydytojai išsiuntė valdžios atstovams. Pozicija adresuota daugeliui politikų: prezidentui, premjerei, sveikatos apsaugos ministrui, keliems Seimo komitetams, Seimo nariams, kurie inicijavo įstatymo projektą ir kitiems.
Kaip pozicijoje raštu išdėstė jaunieji gydytojai, Lietuva keletą metų sėkmingai taiko Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) mokslu grįstas, ekonomiškai efektyvias alkoholio kontrolės politikos priemones: didina alkoholinių gėrimų akcizus, mažina svaigiųjų gėrimų prieinamumą, draudžia alkoholio reklamą.
Minėti ribojimai, PSO duomenimis, davė vaisių: Lietuvoje bendras alkoholio vartojimas smuko. Anksčiau vyresnis nei 15 m. gyventojas suvartodavo 15 litrų absoliutaus alkoholio per metus, o dabar – iki 12,8 litrų. Visgi šis rodiklis viršija Europos vidurkį (9,5 litro).
Lietuvoje 2016–2020 m. beveik trečdaliu (31,4 proc.) sumažėjo alkoholinių psichozių atvejų, o priklausomybės alkoholiui atvejų fiksuota apie dešimtadaliu (9,4 proc.) mažiau.
Paaugliai gėrė mažiau – rečiau pasitaikė sužalojimų, autoįvykių
Lietuva pateko į didžiausią pažangą alkoholio kontrolės srityje padariusių šalių penketuką, alkoholio vartojimas paauglystėje reikšmingai mažėjo, rašoma pranešime.
„Nepaisant jau pasiekto progreso, kova su alkoholio vartojimo problemomis ir prevencinė veikla turi išlikti vienu iš valstybės prioritetų. Lietuva šiuo metu užima 5 vietą tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių pasaulyje. Iki šiol su alkoholio vartojimu susiję net 24 proc. mirčių Lietuvoje (Europos sąjungos vidurkis - 10,1 proc.)“, – minėjo Jaunųjų gydytojų asociacija.
Kasmet alkoholio vartojimas lemia 50 priešlaikinių mirčių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje, teigiama pranešime.
Jaunieji gydytojai akcentavo, kad valdžios siūlomi įstatymo pakeitimai gali ženkliai paveikti jaunimą.
„Žmogaus organizmas ir psichologija formuojasi maždaug 25 gyvenimo metus. Iki tol jaunas žmogus yra lengviau paveikiamas žalingos informacijos srauto ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo“, – rašoma pozicijoje.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje padidinus minimalų legalų alkoholio vartojimo amžių, statistiškai reikšmingai mažėjo mirtingumo rodikliai, susiję su alkoholio vartojimu. Pavyzdžiui, fiksuota mažiau tyčinių ar netyčinių sužalojimų, autoįvykių, kitų mirčių 18–19 m. ir 20–22 m. amžiaus grupėse.
Sveikatos reikalų komitetas nepritarė pataisoms
Portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo svarstomos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis siekiama palengvinti gėrimų pardavimą.
Buvo siūloma pakeisti laiką, kada būtų galima prekiauti alkoholiu parduotuvėse. Šiuo metu sekmadieniais gėrimus galima pardavinėti tik nuo 10 val. iki 15 val. Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis pasiūlė nustatyti, kad sekmadieniais alkoholis būtų pardavinėjamas ilgiau, tai yra kaip ir kitomis dienomis – nuo 10 iki 20 val.
Dauguma Sveikatos reikalų komiteto narių nepritarė šiai pataisai. Jie nusprendė grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į komiteto pastabas.
Sveikatos reikalų komitetas taip pat svarstė, ar leisti pardavinėti silpną alkoholį jaunesniems nei 20 metų gyventojams (dabar negalima parduoti jokio).
Beje, Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė priėmė išvadas, kuriomis pritarė leidimui pardavinėti alkoholį jaunesniems žmonėms. Dar daugiau, ministrų kabinetas pasiūlė nustatyti, kad jaunimui būtų parduodamas ne tik silpnas, bet ir stiprus alkoholis.
Toliau šiuos projektus dar svarstys Seimo Ekonomikos komitetas. Šiam priėmus išvadas įstatymo projektai grįš į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę.
