Lietuvoje yra 15 valstybinių švenčių, kurios yra nedarbo dienos. Tai Naujieji metai (sausio 1 d.), Valstybės atkūrimo diena (vasario 16 d.), Nepriklausomybės atkūrimo diena (kovo 11 d.), dvi Velykų dienos, Tarptautinė darbo diena (gegužės 1 d.), Joninės (birželio 24 d.), Valstybės diena (liepos 6 d.), Žolinė (rugpjūčio 15 d.), Visų šventųjų diena (lapkričio 1 d.), Kūčios (gruodžio 24 d.) ir dvi Kalėdų dienos (gruodžio 25–26 d.).
Nuo šių metų laisvadienių tampa ir Vėlinės, lapkričio 2 d. Seimas linkęs pritarti, kad 2021 m. į darbą nereikėtų eiti ir sausio 13 d., minint 30-ąsias Laivės gynėjų dienos metines.
Už daugiau laisvadienių
„Tikrai ne, galėtume turėti daugiau“, – paklausta, ar Lietuvoje ne per daug laisvadienių, atsakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė
Pasak jos, nors Lietuvoje 15 valstybinių švenčių, kai kurios iš jų sutampa su sekmadieniais, tad daugelis laisvadienio taip ir negauna. Tokia situacija yra su Velykomis, Motinos ir Tėvo diena.
„Tokių, kad iš tikrųjų turėtume laisvadienį, kalbant apie darbo vietą, tai labai nedaug“, – įsitikinusi I. Ruginienė.
LPSK pirmininkės teigimu, darbuotojai pasisako ir už tai, kad nuo šiemet laisvadieniu tampa lapkričio 2 d., ir už tai, kad į darbą nereikėtų eiti sausio 13 d.
„Mes tikrai už laisvadienius, nes tai vieniems žmonėms duoda galimybę atsipūsti nuo didelio krūvio darbe. O kitiems žmonėms yra galimybė užsidirbti daugiau, nes darbdavys, iškviesdamas per šventinę dieną į darbą, turi mokėti dvigubai“, – aiškino I. Ruginienė.
Laisvadieniai nėra laisvos dienos?
Vilniaus universiteto (VU) profesorius Boguslavas Gruževskis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad Lietuva vidutiniškai turi šiek tiek daugiau laisvadienių nei Europos vidurkis, tačiau iš bendro konteksto per daug neiškrentame
„Tų dienų nėra per daug, nes tai plius minus vidurkis“, – sakė VU profesorius.
Vis tik, B. Gruževskio tvirtinimu, kartais laisvadieniai tampa tik iliuzija, nes, profesoriaus nuomone, tos dienos nėra absoliučiai laisvos.
Jo teigimu, didelė dalis parduotuvių valstybinių švenčių metu dirba, darbuotojai, dirbantys pagal laisvą grafiką taip pat neretai turi eiti į darbą, nors kalendoriuje ta diena ir raudonuoja.
„Nėra taip, kad tos dienos taip griežtai apriboja gamybinę veiklą ar paslaugų teikimą“, – kalbėjo pašnekovas.
Nuo poilsio našumas kyla
Šiais metais Joninės yra trečiadienį, savaitės viduryje, tad kyla klausimas, ar per vidurį darbo savaitės įsiterpęs laisvadienis nenumuša visos savaitės produktyvumo? I. Ruginienė tikina, kad ne.
„Tyrimais įrodyta, kad našumo didėjimas tiesiogiai susijęs su pailsėtu laiku“, – aiškino profsąjungų atstovė.
Pasak jos, kuo daugiau darbuotojas ilsisi, tuo turi geresnes sąlygas derinti šeimos ir darbo santykius. Dėl šių priežasčių, I Ruginienės teigimu, automatiškai pakyla darbuotojo našumas ir produktyvumas darbe.
Pašnekovės tvirtinimu, tai nėra tik tušti žodžiai. I. Ruginienė pasakojo, kad pasaulinė praktika parodė, kad įmonės, kurios perėjo prie 6 valandų darbo dienos arba 4 dienų darbo savaitės, džiaugiasi išaugusiu darbuotojų produktyvumu.
„Kas šiandien pas mus yra? Darbas, darbas ir dar kartą darbas. Praktiškai tikrai sudėtinga derinti šeimos ir darbo santykius, žmogus uždirba tiek mažai, kad jis neišsiverčia su vienu darbu, turi 2-3 darbus, nekalbant apie tuos, kurie individualia veikla verčiasi, jiems reikia bent kelis darbus susidėlioti, kad bent jau minimalias pajamas uždirbti“, – pasakojo I. Ruginienė.
Geriau ne daugiau, o kokybiškesnių švenčių
B. Gruvežskis pastebi, kad karantino metu pasikeitė darbo pobūdis, vis daugiau žmonių dirba pagal lanksčias užimtumo formas, praktikuoja nuotolinį darbą.
„Tai dar labiau sumažina atotrūkį tarp privataus ir darbo gyvenimo, tarp laisvalaikio ir pačio darbo“, – pasakojo profesorius.
Dėl to, jo teigimu, šventinės dienos vis mažiau daro įtakos ekonominiam aktyvumui, nes virtualioji erdvė panaikina skirtumus tarp darbo dienos ir šventinės dienos.
O tai, anot B. Gruževskio, nėra gerai. Profesoriaus tikinimu, lietuviai neišnaudoja nedarbo dienų pagal jų pirminę paskirtį – tautiečiai jų nešvenčia.
„Tų švenčių formaliai galėtų būti mažiau, bet svarbu, kad mes grįžtume prie to bendro šventimo. <...> Neturėtume didinti švenčių, bet turėtume gerinti jų kokybę, didinti gebėjimą švęsti. Ypač, tokiam nacionaliniam formate, nes šventė yra tam, kad didintume nacionalinį susitelkimą. Tų švenčių esmė yra tame, kad mes pamatytume savo nacionalinį bendrumą. Ne nacionalistinį, o nacionalinį. Tą teigiamą, pozityvų bendrumą“, – kalbėjo B. Gruževskis.
Pasak jo, privalumas yra turėti ne daug šventinių dienų, bet turėti jas kokybiškas. Profesoriaus įsitikinimu, daug organizacinio darbo turėtų įdėti ministerijos, vietos savivalda ir bendruomenės.
„Kad šventės prasmė būtų suvokta ir mažam vaikui ir senjorui. <...> Svarbiau, kad augtų mūsų pačių kultūra švęsti, atsipalaiduoti, efektyviai išnaudoti laisvą laiką“, – samprotavo VU profesorius.
4 dienos, 6 valandos ar daugiau šventinių dienų?
Tai ką rinktųsi darbuotojai: 4 darbo dienų savaitę, 6 valandų darbo dieną ar daugiau laisvadienių? I. Ruginienės teigimu, tai – diskusijų objektas. Tačiau, anot pašnekovės, darbuotojai labiausiai nori ne čia išvardintų sprendimų.
„Nemažai darbuotojų pasisako, kad norėtų ilgesnių kasmetinių atostogų, nes turėtų laisvę rinktis, kada jas pasiimti“, – pasakojo profsąjungų atstovė.
Jos teigimu, tokie darbuotojų norai nėra atsiradę iš niekur, kadangi Lietuvoje kasmetinių atostogų trukmė yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje.
„Jeigu darbdaviai taip spyriojasi ir nenori ilginti kasmetinių atostogų, tai bent jau šventinės dienos turi būti. Žmogus turi pailsėti ir atsigauti po darbų, o šventinės dienos kažkiek kompensuoja poilsio netekimą“, – teigė I. Ruginienė.
Šiemet lietuviai gali džiaugtis ir daugiau ilgųjų savaitgalių. 2020 m. ilgąjį savaitgalį turėsime dėl Valstybės dienos, nes liepos 6 d. – pirmadienis.
Įrašius Vėlines į šventinių dienų sąrašą, trys laisvadieniai numatomi ir lapkričio pradžioje – nuo spalio 31 d. iki lapkričio 2 d.
Šiemet Kūčias ir Kalėdas švęsime keturias dienas, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, gruodžio 24–27 d.
