Apie tai, ką moksleiviai galėtų veikti vasarą, sutrumpinus mokslo metus, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
Gerbiamas Andriau, ar tikrai padėtų mokytojams sumažinti krūvį, sutvarkyti tas sistemines problemas, jeigu mokslo metai patrumpėtų?
A. Navickas: Iš esmės, o kokia buvo prasmė ilginant? Buvo sakoma, kad pagerės kokybė, išsidėstys krūvis tolygiau per visus metus. Teoriškai galima sakyti, kad kuo daugiau dienų mokysis, galima sakyti net nepertraukiamai, tai dar galėsim labiau išdėstyti krūvį, bet ar tikrai tas bendrasis ugdymas ir buvimas tik mokykloje apskritai ugdo mūsų asmenybę, ar mes ruošiame žmogų gyventi mokykloje, ar mes ruošiame jį gyvenimui ir jis turi laiko skirti ir buvimui visuomenėje, su tėvais, nevyriausybinėse organizacijose, galbūt dirbti, kur jis ir planuoja dirbti, kad mokykla netaptų gyvenimo tikslu, nes tai – tik priemonė ruošianti gyvenimui. <…>
Aš suprantu ir girdžiu tėvus, kurie neturi, kur padėti vaikų. Tai tada ir spręskime. Tikslas yra užtikrinti užimtumą, tai pasižiūrėkime kūrybingai – galbūt galima organizuoti stovyklas, neformalias veiklas, nevyriausybines organizacijas įtraukti. Ir mokytojai gali įsitraukti, gali dalį mokinių, kurie visgi nori to akademinio mokymo, priimti mokyklose, konsultuoti, kad jie per vasarą nepamirštų to, ką išmoko. Nors, mano manymu, tie įgūdžiai, kuriuos jie įgija už mokyklos ribų, dažnai gyvenime būna daug svarbesni negu teorinės medžiagos kartojimas nuolat, dieną, naktį. <…>
Dainiau, gal norėtumėte sureaguoti į tai, ką sako Andrius?
D. Žvirdauskas: <…> Palaikau Andrių, kad ne vien mokykloje, tarp keturių sienų vyksta žmogaus ugdymas arba asmenybės formavimas, tai galėtų būti įvairios veiklos, skirtos krašto gynybai, pilietiškumui arba išgyvenimui, mokėjimui elgtis kitokiose erdvėse, ne vien tik mokykloje. Bet visur yra momentas, galim prisifantazuoti visko, bet yra atsakomybės. <…>
Ar būtų galima vasarą tą laiką, kai bus patrumpinti mokslo metai, kad vaikai nesėdėtų prie telefonų, leisti daugiau laiko stovyklose? Ar tai yra realu Lietuvoje ir iš kur tam gauti pinigų?
D. Žvirdauskas: Jūs ekrane matote grynai stovyklinį vaiką, nes mano mama pedagogė, tai aš žinau mokytojo darbą iš vidaus ir po du mėnesius vasarą praleisdavau stovykloje ir tikrai tos patirtys buvo pakankamai geros. Apie tai reikia galvoti, tik aš raginčiau neskubėti. Aš galvočiau, kad šiais metais numatant, konsoliduojant įvairius išteklius, galėtume padaryti tam tikrą pilotažą, tarkime, su tam tikromis amžiaus grupėmis. Tartis, kas ką daro: Šaulių sąjunga, įvairiausios nevyriausybinės organizacijos, neformaliojo ugdymo įstaigos. Daug veiklų galima pagalvoti, todėl reikia susisisteminti, kaip ką darome. <…> Manau, jaunimui visų tų įgūdžių taip pat reikia.
Kaip jūs galvojate, Andriau, ar įmanoma tų variantų pasiekti?
A. Navickas: Aš manau, kad būtina tai daryti ir mes labai pataikytumėme į kontekstą. Jeigu mes dabar kalbame apie piliečių vienybę, piliečių pasipriešinimą, apie ekstremalias situacijas, tai tai yra puikiausia terpė. Pritarčiau Dainiui neatidėlioti, o šiais metais daryti pilotą, bandymus. Nežinau, kokios tai galėtų būti apimties, ar dalis mokyklų, ar savanoriškai galėtų dalyvauti, bet tada mes tikrai prasmingai praleistumėme birželį ir galbūt pasiektumėme kitų tikslų, kurie susiję ir su krašto gynyba. Rengtumėme jaunus galbūt ir karius ateičiai, jeigu kalbama apie visuotinį šaukimą.
Iš tikrųjų, tie dalykai susisieja ir mes kėlėme tuos klausimus, laukiame atsakymų iš vyriausybės ar ministerijos, tikėkimės, kad jie išgirs. Turbūt suprantam, kad pilietinis pasipriešinimas nėra tik nuvesti vaikus į priedangą ir tuo jis baigiasi. Mes galime organizuoti pilietinį pasipriešinimą, kuris būtų atgrasymas toms valstybėms, kurios matytų, kad priešintis yra visuotinis tautos apsisprendimas. Mokykla labai tam pasitarnautų, nes mokytojai, kaip žinote, yra pilietiškiausia ir aktyviausia visuomenės grupė, kuri labiausiai organizuota ir jų pilietinės pasipriešinimo akcijos yra vadovėlinės ir tikrai galima mokyti to ir vaikus.
Jūs užsiminėte apie Vyriausybę, kad jūs jau esate išdėstę tas mintis dėl stovyklų. Tai ką jūs išdėstėte ir kada turėtume sulaukt atsakymų?
A. Navickas: Ne dėl pačių stovyklų mes esame kreipęsi į Vyriausybę, ir dėl mokytojų mokymo. Dabartiniai kursai, kurie yra siūlomi, yra tik teoriniai, ten nėra jokios praktikos, jokių galimų veiksmų koordinavimo ir panašiai. Jie tikrai yra nepakankami. <…> Jeigu žiūrėti kompleksiškai, tai čia galima galvoti, kaip leisti prasmingai birželį ir kaip įtraukti tas veiklas į birželio mėnesį.
Tiesiog nebeimituokime tų veiklų, kurios nevyksta realiai mokykloje. Susitarkime, kad akademinį ugdymą baigiame šiek tiek anksčiau ir einame mokytis kitų dalykų, kurie yra tikrai svarbūs ir kurie susisieja su mokinių sveikata, su psichine sveikata ir ją gerina. Aš nesuprantu, kodėl mes turime tai įrodinėti. Aš manau, kad mes turime gauti siūlymus iš Vyriausybės ir ministerijos ir rinktis variantus. Jie turėtų generuoti tas idėjas. O dabar mes turim piršti, įrodinėti, kad mes nesame kupranugariai ir kad neįmanoma dirbti birželį, liepą kokybiškai. Tai piktina, žeidžia ir žemina mokytojus.
Daugiau apie tai išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Visą laidos „Dienos pjūvis“ įrašą žiūrėkite čia:
