Lietuvos statistikos departamentas pristatė naują Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimą. Jame dalyvavo 15 m. ir vyresni asmenys, apklausa atlikta 2019 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais.
Nors daugiau nei pusė (52 proc.) Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertina kaip labai gerą arba gerą, kas penktas (20 proc.) apklaustasis nurodė, kad per metus iki apklausos dėl ilgų eilių atidėjo savo kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų (buvo sunku gauti taloną, nukreipimą ir kt.).
Prieš šešerius metus šią priežastį nurodė 11 proc. gyventojų. Dėl atstumo ir transporto problemų teko atidėti vizitą pas gydytoją 5 proc. kaimo gyventojų, mieste tokių gyventojų buvo 3 proc.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad per metus iki apklausos 74 proc. gyventojų kreipėsi į bendrosios praktikos (šeimos) gydytoją (moterų – 80 proc., vyrų – 66 proc.).
Į gydytoją specialistą ar chirurgą dėl savo sveikatos kreipėsi 35 proc. gyventojų. Per metus iki apklausos pas odontologą ar ortodontą lankėsi 50 proc. gyventojų. Vyrai pas gydytojus lankėsi rečiau nei moterys.
Taip pat 13 proc. gyventojų per metus iki apklausos bent vieną naktį gulėjo ligoninėje. Vidutiniškai ligoninėje pacientas praleido 15 dienų.
Itin opi problema – odontologinių paslaugų prieinamumas. Kaip rodo tyrimas, nuo 5 proc. 2014 m. iki 16 proc. 2019 m. išaugo gyventojų dalis, kurie negalėjo gauti odontologo paslaugos, nes neįstengė susimokėti.
Dėl per didelės kainos 4 proc. gyventojų atsisakė kitų gydytojų (išskyrus odontologo) paslaugų, 5 proc. – gydytojo išrašytų vaistų, 3 proc. – psichikos sveikatos paslaugų.
Veryga: Lietuvoje gydytojai konsultuoja daug
Paprašytas įvertinti tokius duomenis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutiko, kad tai tikrai turėtų kelti rūpestį.
„Tai yra problema, dėl kurios buvo priiminėjami ir įstatymai, ir turbūt prisiminsite, buvo inicijuoti įstatymai dar buvusios šalies vadovės, per kiek laiko pacientai turėtų patekti tiek pas šeimos gydytojus, tiek pas specialistą konsultacijai.
Bet yra ir kita medalio pusė – Lietuva yra tarp tų valstybių, kur konsultacijų skaičius, tenkantis vienam gyventojui, yra vienas aukščiausių. Mes labai daug konsultuojame, bet, panašu, kad tai ne visada sukuria pridėtinę vertę ir padeda pacientams turėti geresnę sveikatą“, – kalbėjo jis.
Jis sutiko, kad bet koks apribojimas, jei pacientai jį įvardija kaip problemą, dėl kurios jie negauna paslaugų, vertintinas labai rimtai.
„Todėl mes norime skatinti įstaigas teikti kuo daugiau išplėstinių konsultacijų, t. y. tokių konsultacijų, kai pacientui atėjus į gydymo įstaigą jam būtų tą pačią dieną atliekami tyrimai, nustatoma diagnozė, paskiriamas gydymas, kad jam kaip mažiau reikėtų vaikščioti į gydymo įstaigą ir registruotis. Tai palengvintų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą“, – vieną sprendimų siūlė.
Odontologų sektorius – privatininkų daržas
Komentuodamas situaciją odontologijos sektoriuje ministras pabrėžė, kad čia valstybė kainų nereguliuoja.
„Absoliuti dauguma šių paslaugų yra privačiose rankose. Ir galiu gal tik apgailestauti, kad šis sektorius didžiąja dalimi yra išsprūdęs iš valstybinio sveikatos tinklo ir persikelia į privačią erdvę. Ir laisvo rinkos apologetai, liberalių pažiūrų politikai aiškina, kad rinka turėtų viską sureguliuoti, tai čia jums yra labai konkretus pavyzdys, kad rinka, deja, nereguliuoja.
Ir žmogus yra toje silpnesniojo pozicijoje, kai ištikus nelaimei jis neturi pasirinkimo, jam tai būtina paslauga, jis moka bet kokius pinigus. Ir tiems, kurie turi mažesnes pajamas, tai pasidaro labai sudėtinga. Taigi tie skaičiai bus politikams labai geras pagrindas diskutuoti, kad dalis šios srities grįžtų į tą viešąjį sektorių“, – sakė A. Veryga.
Portalas tv3.lt primena, kad, be kita ko, gyventojų apklausoje buvo teiraujamasi apie jų mitybą, fizinę veiklą, žalingus įpročius. Taip pat vertintas apklaustųjų kūno masės indeksas.
