Nors ikiteisminių tyrimų skaičius augo, nusikalstamų veikų buvo nustatyta mažiau – anot STT, taip yra todėl, kad pernai buvo intensyviai vykdomi ir baigiami anksčiau pradėti didelės apimties tyrimai.
Tyrimų – daugiau, nustatomų nusikaltimų mažėja
Tarnybos 2023 metų ataskaitoje skelbiama STT pernai pradėjus 88 ikiteisminius tyrimus – ketvirtadaliu daugiau nei 2022 metais, tačiau nusikalstamų veikų nustatyta mažiau – 277 pernai lyginant su 453 užpernai.
Dėl papirkimo tarptautiniuose verslo sandoriuose tarnyba vykdė šešis ikiteisminius tyrimus, kurių penki buvo pradėti 2023 metais.
Palyginti su 2022 metais, nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams užregistruota 37 proc. mažiau, kyšininkavimo atvejų sumažėjo 68,7 proc., papirkimo atvejų – 41,3 proc., prekybos poveikiu atvejų – 34,4 proc.
Tačiau 30,8 proc. padaugėjo tarnybos pareigų neatlikimo atvejų, 7,1 proc. – piktnaudžiavimo atvejų.
2023 metais taip pat skirta 3,4 mln. eurų baudų ir valstybės naudai priteista 5,5 mln. eurų bylose, kuriose ikiteisminį tyrimą atliko STT.
Vis dėlto, ataskaitoje pabrėžiama, kad laisvės atėmimas už korupcinius nusikaltimus taikomas itin retai, bausmės nėra pakankamai atgrasančios, todėl situacija „keistina bendromis teisėsaugos institucijų, prokuratūros ir teismų sistemos pastangomis“.
Trečdalis tyrimų – dėl savivaldybių tarybų narių piktnaudžiavimo
Kaip BNS pateiktame komentare nurodo STT atstovė Dovilė Andrijauskaitė, pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičiaus didėjimą lėmė tai, kad 34 proc. tarnybos ikiteisminių tyrimų pernai pradėti savivaldos srityje, tiriant tarybos narių piktnaudžiavimą lėšomis, skiriamomis politikų veiklos išlaidoms.
Anot D. Andrijauskaitės, pernai „buvo susitelkta ties intensyviu, ankstesniais laikotarpiais pradėtų sudėtingų, itin didelės apimties ikiteisminių tyrimų atlikimu ir pabaigimu“.
Apie 10 proc. ikiteisminių tyrimų, su kuriais dirbo STT, vykdyti dėl sisteminės korupcijos nemokumo administravimo, statybos, žemės ūkio, veterinarijos, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo srityse.
„Didžiausiame iš šių ikiteisminių tyrimų vienu metu tirtos 225 nusikalstamos veikos, o teismams perduotuose ikiteisminiuose tyrimuose figūruoja 53 sisteminei korupcijai priskirtinos nusikalstamos veikos“, – nurodo D. Andrijauskaitė.
Jos pateiktais duomenimis, 2023 metais teismams STT tyrimų pagrindu perduota 41 byla, nutraukti 25 tyrimai, iš jų devyni – pagal laidavimą. 2022 metais teismams perduotos 33 bylos, 22 ikiteisminiai tyrimai nutraukti, kurių septyni – pagal laidavimą.
Tolerancija korupcijai išlieka aukšta
Eurobarometro gyventojų apklausa remdamasi STT taip pat nurodo, kad korupciją toleruojančių asmenų Lietuvoje sumažėjo nuo 46 proc. 2022 metais iki 40 proc. 2023 metais, tačiau rodiklis vis dar viršija ES vidurkį, kuris siekia 36 proc.
Tarnyba konstatuoja, kad ankstesnius dvejus metus augę Lietuvos įverčiai tarptautiniuose antikorupcinės pažangos stebėsenos tyrimuose 2023 metais sumažėjo.
„Naujausiais Pasaulio banko sudaromo korupcijos kontrolės rodiklio duomenimis, Lietuvos įvertis sumažėjo nuo 80 iki 76 balų. „Korupcijos suvokimo indekse“, kurį kasmet rengia tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Transparency International“, Lietuvos įvertinimas sumažėjo vienu balu ir siekė 61 balą iš 100“, – pažymi STT.
Pasak tarnybos, pagrindinės priežastys, kodėl nepranešama apie korupciją, liko nepakitusios: baimė nukentėti, netikėjimas, kad asmenys bus nuteisti, įsitikinimas, kad visi žino, bet nepraneša apie korupciją.
Paplitęs nepotizmas, kyšininkavimas sveikatos apsaugos srityje
Korupcijos apraiškas tiriančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ vadovė Lietuvoje Ingrida Kalinauskienė BNS pateiktame komentare nurodo, kad labiausiai šalyje paplitusia korupcijos forma skirtingos gyventojų grupės nurodo nepotizmą – giminių ir bičiulių protegavimą.
„Manau, kad namų darbai yra aiškūs – turime atverti sprendimų priėmimo procesą, jį demokratizuoti. Juolab, kad kas antras gyventojas mano, kad sprendimų priėmimas šalyje – uždaras. Pradėti būtų galima nuo dar geresnio jau renkamų duomenų įgalinimo bei gyventojų įtraukimo per dalyvaujamuosius biudžetus“, – teigia I. Kalinauskienė.
Pasak jos, šiuo metu kas ketvirtas pacientas Lietuvoje taip pat teigia, kad iš jo reikalavo kyšio respublikinėse ligoninėse, du iš trijų gyventojų mano, kad kyšis padeda spręsti problemas.
„Tai siunčia aiškią žinią, kad jau pats laikas susitvarkyti su kyšininkavimu ir stiprinti viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų kokybę. Labai norėčiau, kad įstaigų vadovai aktyviau užimtų aiškią poziciją, kad kyšininkavimas jų įstaigų veikloje yra netoleruojamas“, – sako I. Kalinauskienė.
Jos teigimu, sutariant, kad korupcija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, politikai ir sprendimų priėmėjai turėtų aiškiai suprasti, kodėl į korupcijos prevenciją svarbu investuoti dėmesio bei resursų.
