Visgi dalis vilniečių nėra patenkinti šia naujove.
„Nei funkcionalumo, nei dizaino, nei reikalingumo...Pinigų praplovimo projektas ir tik tiek...“ – komentuoja Virginija.
„O lentos kam? Kad tam tikru periodiškumu jas reiktų aptarnauti, t. y. kažką samdyti darbams atlikti?“ – klausia Audronis.
„Liūdniausiai atrodo infrastruktūros organizavimas: pėstieji užspausti tarp kelio, dvirtakio, o toliau dar ir parkingo. Dvirtakius integruojant į transporto srautą (nes tai transportas) ir nustojant įrenginėti beribius antžeminius parkingus, atsuktus į pėsčiuosius, aplinka taptų malonesnė ir dėkingesnė kelionėms pėsčiomis ir sveikatai. Atsirastų vietos kokybiškam apželdinimui“, – teigia miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.
Kiti tokiam sprendimui neprieštarauja, o kas lankėsi užsienyje, jau pastebėjo tokias atramas ir kitose valstybėse.
„Romoje tokie yra. Kiek kartų mėginau paremti savo sėdimąją ant jų, kitokios paskirties nesupratau apart jau komentaruose minėtos – miesto – kovos su benamiais. Nepasakyčiau, kad tai Vilniui buvo labai aktualus reikalas“, – rašo Kotryna.
„Labai džiaugiuosi tokiom atramom, turiu problemų su stuburu. Puikiai sugalvota“, – komentuoja Evelina.
Miesto valdžia atsakė, kam skirtos atramos
Kaip paaiškino Vilniaus miesto savivaldybė, šios specialios atramos yra skirtos viešojo transporto laukiantiems keleiviams. Dažniausiai jos naudojamos viešojo transporto stotelėse, kur keleivių srautai didžiausi: daugiausiai naudojamose stotelėse gyvenamuosiuose rajonuose, prie viešųjų pastatų, komercinių zonų, kultūros įstaigų ir pan.
„Tokių atramų-tvorelių naudos įvairios. Jos suteikia galimybę patogiau laukti viešojo transporto tiems keleiviams, kuriems sunkiau atsisėsti, be to užima mažiau vietos nei suoliukai, todėl palieka daugiau vietos praeiti kitiems žmonėms arba racionaliau išnaudoti plotą siauresniuose šaligatviuose, taip pat gali būti įrengiamos vietoje apsauginių tvorelių, atskiriančių pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių srautus“, – komentuoja savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
Šiuo metu Vilniuje medinės įrengtos 38 atramos-tvorelės 18-oje stotelių:
Europos aikštės, Stoties, Sietyno, J. Tumo-Vaižganto, Naujininkų, Tuskulėnų rimties parko, Minties, S. Stanevičiaus, Litexpo, Verkių, Žvėryno, Sietyno, Jovaro, L. Baliukevičiaus, Pamiškės, Piliakalnio, Pilaitės, ir Įsruties.
„Toliau bus stebima ir vertinama, kiek šiomis atramomis naudojamasi, ar jos pasiteisina. Pagal stebėjimų rezultatus ateityje atramų-tvorelių gali būti įrengta ir daugiau“, – nurodo G. Grubinskas.
Vienos atramos-tvorelės gamybos ir įrengimo kaina – 735,68 eurų su PVM. Vadinasi, 38 atramos kainuos beveik 28 tūkst. eurų.
Užsienyje labai panašios atramos naudojamos apsaugoti nuo tam tikrų asmenų ir jų elgesio, pavyzdžiui, neleisti prie stotelių miegoti benamiams.
Naujovės po vieną nevaikšto – brangs viešojo transporto bilietai
Sostinės taryba nusprendė nuo liepos Vilniuje branginti visų viešojo transporto bilietų kainas. Pokyčiai įsigalioja nuo liepos 1 d., tačiau dar iki rugsėjo pabaigos keleiviai galės važiuoti su iš anksto įsigytais seno nominalo bilietais, o nuo spalio senomis kainomis įsigytų bilietų aktyvuoti nebegalės.
Nuo liepos pusvalandžio trukmės bilietas panaikintas, o valandos trukmės bilieto kaina pakelta iki 1,25 euro. Tuo metu ilgalaikis 30 dienų bilietas (su savaitgaliais) po korekcijų branginamas nuo 29 iki 38 eurų.
12 mėnesių bilietas branginamas nuo 310 iki 405 eurų, o 90 dienų bilietas – nuo 81 iki 110 eurų. Tuo metu 1 dienos bilieto kaina nuo 5 eurų kyla iki 7,5 euro, 3 dienų – nuo 8 iki 13,5 eurų.
Taip pat įvedamos naujos bilietų rūšis – šeimos, grupiniai, didelių grupių ir bilietai dviem kelionėms.
Kartu išlaikomos esamos lengvatos studentams ir moksleiviams bei kitos, numatytos įstatyme, išskyrus metinius bilietus senjorams – kaina suvienodinama su tokiu pradinukų bilietu ir didinama nuo 2,9 iki 10 eurų.
Vilniaus savivaldybė anksčiau teigė, jog naujoji kainodara miestiečius neva skatins pereiti nuo trumpalaikių iki ilgalaikių bilietų.
Pasak miesto valdžios, bilietai branginami nuo 2027-ųjų sostinėje planuojant pradėti didelį viešojo transporto infrastruktūros atnaujinimą. Skaičiuojama, jog nepakeitus kainodaros šie planai miestui kainuotų papildomus 90 mln. eurų su tomis pačiomis pajamomis, todėl didesnis lėšų surinkimas iš bilietų šias išlaidas padėtų „balansuoti“.
Visgi savivaldybės planais nepatenkinti vilniečiai ir aktyvistai jau rinkosi į du protestus prieš ketinimus didinti bilietų kainas. Aktyvistai argumentuoja, kad viešasis transportas autobusais ir troleibusais yra viena iš esminių paslaugų, kurią mokesčių mokėtojams turi užtikrinti miesto valdžia, o didesnės kainos labiausiai paveiks pažeidžiamiausius gyventojus.
Visgi sostinės meras Valdas Benkunskas yra sakęs, kad bilietų kainų kėlimas yra reikalingas, norint tinkamai išlaikyti turimą infrastruktūrą ir investuoti į naują.
Savivaldybės duomenimis, bilietų kainos nebuvo keistos nuo 2013 m.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
