Diskusiją klimatologas pradėjo nuo pastebėjimo, kad žiniasklaidoje vis pasirodo abejonės dėl klimato kaitos, dažnai jos siejamos su Donaldu Trumpu, kuris dar prieš tapdamas JAV prezidentu išsakė mintį, kad klimato kaita tėra „kinų pramanas, kuriuo norima susilpninti JAV ekonomiką“. Tačiau, tuo abejoti nereikėtų – klimato kaita egzistuoja.
J. Kilpys teigė, kad jau prieš 120 metų mokslininkai iškėlė hipotezę, kad klimatas Žemėje keičiasi dėl anglies dvideginio emisijų, o jų didėjimas susijęs su žmonių veikla. Žinoma, klimato kaita visuomet vyko, tačiau šiuo metu vykstantys pokyčiai neturi jokių gamtinių atitikmenų. Pagreitėjusius klimato ir atmosferos cheminės sudėties pokyčius lemia žmonių veikla.
Puikus to įrodymas yra paskutinieji 4 metai, jie buvo itin karšti ir patenka į pačių karščiausių metų penketuką.
Sunkumai, dėl pokyčių
Besikeičiantis klimatas pasaulio gyventojams sukėlė daugybę sunkumų. Dėl didėjančio jūros lygio kyla daugiau potvynių, apsemiamos gyvenamosios vietos. Tokių vietų yra visame pasaulyje: visos Ramiojo vandenyno salos, pakrančių miestai, pvz:. Majamis, Venecija.
„Dėl šiluminio plėtimosi ir tirpstančių ledynų vandenynų lygis pakilo 20 mm. Tokios šalys kaip Bangladešas susiduria su nuolatine potvynių grėsme. Kai kurių salų gyventojams jau tenka pirkti žemių kitur, nes žino – netrukus jų namai bus apsemti“, – minėjo klimatologas.
Su skęstančiais miestais glaudžiai susiję ir klimato pabėgėliai, tai yra vienas skaudžių klimato kaitos padarinių. Kasmet pabėgėlių atsiranda nuo 15 iki 30, o kartais ir daugiau milijonų. Didelę dalį gamtos reiškinių, kurie išstumia juos iš gyvenamųjų vietų, sudaro pavojingi hidrologiniai ir meteorologiniai reiškiniai t.y. audros, potvyniai, jų sukeltos nuošliaužos ir pan.
Pasak J. Kilpio, besikeičiant klimatui, vietovės, kuriose buvo sausa, susidurs su didesnėmis sausromis, o ten, kur buvo drėgna, bus dar drėgniau.
Lietuvos klimatas taip pat kinta
Žemėje kintant klimatui Lietuvoje taip pat matomi pokyčiai. Bendra lietuviškų žiemų tendencija yra tokia, kad sniego Lietuvoje iškrenta vis mažiau ir dienų kuomet viskas pasidengia sniegu mažėja.
Pasak klimatologo, dienų su sniego danga mūsų žiemomis sumažėjo 11–20 dienų.
„2015 metai buvo patys karščiausi Vilniuje ir likusioje Lietuvos dalyje. Vasaromis vis dažniau pasitaiko karščio bangų. Nuo 2004 metų Vilniuje kasmet pasitaiko bent viena diena, kuomet termometro stulpelis rodo 30 laipsnių karščio. Ankščiau to nebūdavo. Vis dažniau susiduriama ir su tropinėmis naktimis“,– minėjo klimatologas.
Tropinę naktį temperatūra nenukrenta, todėl nuo karščio vyravusio dieną žmonės negali pailsėti. Tai ypač kenkia senyvo amžiaus žmonėms, vaikams, širdies problemų turintiesiems.
Lietuvoje taip pat yra nuolat potvynių kamuojamų vietų, tai: Smeltalės baseino žemupys, Pamarys ties Rusne.
Vasarą Lietuvoje daugėja intensyvių liūčių, daugiausia žalos jos padaro urbanizuotose teritorijose. Tačiau dėl Vilniaus ar Kauno gatves užliejančio vandens nereikėtų kaltinti tik klimato kaitos.
„Viena iš trijų lietaus surinkimo sistemų yra avarinės būklės, dar trečdalis yra suprojektuotos netinkamai. Šios lietaus surinkimo sistemos yra sovietmečio projektai. Jos nėra pritaikytos surinkti didėjančius vandens kiekius liūčių metu“, – sakė klimatologas.
Kiek mes teršiame?
Lietuvos anglies dvideginio išmetimo rodikliai yra neblogi. Mūsų šalis sėkmingai mažina anglies dvideginio išmetimą, tačiau realiai tą nulėmė kiti veiksniai, o ne Lietuvos pastangos.
„Iširus Sovietų Sąjungai per pusę sumažėjo ir tarša, nes Lietuvoje užsidarė, pramonė sukeldavusi daugiausia emisijų. Yra aiški priklausomybė tarp didesnio šalies BVP ir anglies dvideginio emisijų. Kuo daugiau yra gaminama – tuo daugiau ir teršiama. Todėl 2008 metais kilus krizei, Lietuvos emisijos taip pat sumažėjo“, – minėjo klimatologas.
Lietuvos indėlis į besikeičiantį klimatą, be abejo, yra nepalyginamai mažesnis, nei tokių šalių kaip Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Indija ir visos kitos pramoninės šalys. Jų išmetamų šiltnamio dujų kiekis yra didžiausias, o Lietuvos indėlis vertinamas šimtosiomis procento dalimis. Tačiau saugoti Žemę privalome visi.
Labiausiai aplinką teršiantys sektoriai Lietuvoje yra energetika, transportas ir žemės ūkis.
Būdai, kaip galime mažinti anglies dvideginio išmetimus ir švelninti klimato kaitą:
1. Valgyti daugiau (arba vien) augalinį maistą;
2. Gyventi be automobilio;
3. Pirkti tiek, kiek suvalgome.
„Nebūtina laikytis visų šių taisyklių, bet galima išsirinkti vieną ir būti profesionalu toje srityje“, – patarė klimatologas.
