Šiuo metu informacijos perdavimu viešoje erdvėje „įtariamos“ Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kuri telefonu kalbėjosi su Čilėje tuo metu buvusiu K. Bartoševičiumi. Frakcijos seniūnė aiškina, kad ji tik norėjo paklausti, ar tuometinio parlamentaro sprendimas trauktis iš Seimo yra galutinis.
Yra ir trečias „įtariamasis“ – tai premjerė Ingrida Šimonytė, kuri lemtingąją dieną iš ryto buvo susitikusi su generaline prokurore Nida Grunskiene platesniame formate.
Būtent tą lemtingąjį penktadienį akivaizdžiai dėliojosi visi svarbiausi įvykiai, kurie visu gražumu sprogo tik pirmadienį, kai pasirodė Generalinės prokuratūros pranešimas apie pernai lapkričio 15 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame seksualine prievarta prieš vaikus įtariamas buvęs Seimo narys K. Bartoševičius.
Susipažinkite su laiko juosta, kuri atskleidžia iki šiol žinomus faktus.
Sausio 20 diena, penktadienis
9 val. generalinė prokurorė N. Grunskienė dalyvavo įvairių tarnybų ir ministerijų pasitarime nacionalinio saugumo klausimais Vyriausybėje, kur buvo ir premjerė I. Šimonytė.
11 val. generalinė prokurorė N. Grunskienė susitiko su Seimo pirmininke V. Čmilyte-Nielsen paklausti apie neeilinę sesiją ir informavo, kad ketina kreiptis dėl neliečiamybės panaikinimo vienam iš Seimo narių. Prokurorė teigia, kad Seimo pirmininkei neatskleidė nei Seimo nario pavardės, nei priklausomybės partijai ar frakcijai. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tvirtina, jog jai buvo pasakyta, kad tai ne jos frakcijos narys. Laiką patvirtino Generalinė prokuratūra ir Seimo pirmininkės atstovė Ilona Petrovė.
Apie 12 val. K. Bartoševičius pranešė R. Morkūnaitei-Mikulėnienei apie ketinimą trauktis iš Seimo. Taip teigia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Apie 14 val. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia paskambinusi į Čilę K. Bartoševičiui. Politikė sako norėjusi kolegos paklausti, ar tai galutinis sprendimas, mat tokių ketinimų būta anksčiau. R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, penktadienį ji nežinojo apie galimus įtarimus K. Bartoševičiui.
15 val. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen susitiko su premjere I. Šimonyte. Laiką patvirtino Seimo pirmininkės atstovė I. Petrovė.
20 val. K. Bartoševičius atsiunčia prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai prašydamas naikinti jo Seimo nario mandatą. Prašymo atsiuntimo laikas patvirtintas Vyriausiosios rinkimų komisijos.
Sausio 23 diena, pirmadienis
10.27 val. K. Bartoševičius parašė į bendrą konservatorių pokalbių grupę paskelbė, kad traukiasi iš Seimo dėl „asmeninių priežasčių“. Laiką patvirtino frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.
„Mieli kolegos, dėl asmeninių priežasčių nusprendžiau atsisakyti mandato. Dėkoju visiems už bendrystę ir linkiu naujam frakcijos nariui sėkmės“, – rašė K. Bartoševičius konservatoriams.
10.56 val. generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę pirmuoju raštu dėl neeilinės sesijos sušaukimo ir neliečiamybės panaikinimo vienam iš Seimo narių. Parlamentaro pavardė rašte neatskleista, bet nurodyta, kad vykdomas tyrimas dėl seksualinės prievartos prieš vaikus. Informaciją pateikė Seimo pirmininkė.
11.30 val. Seimo pirmininkė paskambino generalinei prokurorei N. Grunskienei, klausdama, ar prašymas dėl neliečiamybės panaikinimo Seimo nariui yra susijęs su K. Bartoševičiumi, kuris kaip tik paskelbė besitraukiantis iš Seimo. Laiką patvirtino Generalinė prokuratūra.
12.27 val. Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą spaudai, kuriame nurodė, jog kreipėsi į Seimą dėl neeilinės sesijos sušaukimo ir neliečiamybės panaikinimo K. Bartoševičiui. Seimo nario vardas ir pavardė buvo paminėti viešai.
12.35 val. generalinė prokurorė kreipėsi į Seimo pirmininkę antruoju raštu, kuriame jau nurodyta, kad bus prašoma naikinti būtent K. Bartoševičiaus neliečiamybę. Laiką nurodė Seimo pirmininkė.
Sausio 24 diena, antradienis
Vyriausioji rinkimų komisija panaikino K. Bartoševičiaus Seimo nario mandatą jo paties prašymu.
Vasario 1 diena, trečiadienis
11.45 val. Generalinė prokuratūra pranešė pateikusi įtarimus buvusiam Seimo nariui K. Bartoševičiui dėl mažamečio ir nepilnamečio seksualinio prievartavimo ir jaunesnio nei 16 m. asmens tvirkinimo. Nukentėjusiais pripažinti 4 asmenys, kurie nusikaltimo padarymo metu buvo mažamečiai ar nepilnamečiai.
Baigsis kaip Borisui Johnsonui?
Advokatas Gintaras Černiauskas teigia, kad jeigu K. Bartoševičiaus atveju paaiškėtų, kad informaciją nutekino kuris nors Generalinės prokuratūros atstovas, tuomet tai būtų galima traktuoti kaip piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Tačiau jeigu informaciją atskleidė politikai, kurie pasirašytinai nebuvo įspėti neplatinti informacijos, tuomet teisinė atsakomybė jiems nekyla – tik moralinė ir politinė.
„Jeigu tokia informacija nuteka iš Generalinės prokuratūros, vadinasi, kažkas piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, neteisėtai dalijasi informacija su įtakingais asmenimis, kad juos apsaugotų ar sudarytų sąlygas tinkamai pasielgti iškilus tokiam skandalui“, – portalui tv3.lt sakė advokatas.
Bet jeigu informaciją nutekino Seimo pirmininkė, premjerė ar konservatorių frakcijos seniūnė ir jos nebuvo paprašytos pasirašyti pasižadėjimo neatskleisti tokios informacijos, tuomet teisinė atsakomybė nekyla.
„Teisinė atsakomybė dėl informacijos nutekinimo tokiu atveju iš tiesų nekyla“, – patvirtino G. Černiauskas.
Advokatas sako, kad situacija panašėja į Jungtinėje Karalystėje kilusį skandalą, kai šalyje galiojant COVID-19 suvaržymams, šalies premjeras Borisas Johnsonas dalyvavo vakarėlyje Dauningo gatvėje, paskui visi galai ėmė lįsti laukan ir premjerui teko trauktis.
„Ko gero, baigsis kaip B. Johnsonui. Jis irgi iš pradžių neigė, kad dalyvavo vakarėlyje, paskui jau lyg dalyvavo, lyg nieko tokio nebuvo, kol galų gale viskas įsisiūbavo į tokį politinį skandalą, kad gavo atsistatydinti. Konservatoriai daro tą pačią klaidą. Aš manau, kad informacija buvo nutekinta ir greičiausiai buvo nutekinta tam, kad būtų apsaugoti partijos interesai“, – teigė teisininkas.
Jam taip pat didelį neaiškumą kelia generalinės prokurorės N. Grunskienės sprendimas susitikti su Seimo pirmininke ir ją iš anksto informuoti, jog planuoja kreiptis dėl neeilinės sesijos sušaukimo bei Seimo nario neliečiamybės panaikinimo. Pati prokurorė aiškino taip padariusi, nes norėjo klausti, ar Seimas neplanuoja šaukti neeilinės sesijos, mat apie tai kalbėta viešumoje.
„O kokio velnio eiti kalbėtis su Seimo pirmininke? Paėmei ir nusiuntei prašymą organizuoti neeilinę sesiją, kad būtų galima panaikinti teisinę neliečiamybę su tikslu patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn. Kam? Ką ten aptarinėti?“ – sako G. Černiauskas.
