generalinė prokuratūra

Dalis opozicijai priklausančių Seimo Antikorupcijos komisijos narių ketvirtadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl užsienio reikalų ministro sutuoktinės Austėjos Landsbergienės privačios mokyklos Kalnėnuose statybos aplinkybių. Raštą pasirašę parlamentarai siekia išsiaiškinti, ar šioje istorijoje nėra piktnaudžiavimo požymių.

  Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) penktadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl netinkamai sukurtos ir įdiegtos Mokyklų išorinio vertinimo virtualios aplinkos. Agentūros teigimu, kilo įtarimų, kad galimai netinkamai atliekant viešuosius pirkimus ir negaunant reikiamo produkto už sumokėtą kainą, buvo siekta pasipelnyti valstybės lėšomis.

Generalinė prokuratūra prašo teismo iš valstybės ir Neringos savivaldybės priteisti daugiau nei 0,9 mln. eurų septynioms šeimoms, įsigijusioms būstus neteisėtai pastatytame ir griautiname jachtininkų viešbutyje Juodkrantėje.   Siekiant apginti viešąjį interesą prokuroras kreipėsi į Regionų administracinį teismą, penktadienį pranešė prokuratūra.

Generalinės prokuratūros prokuroras kreipėsi į Regionų administracinį teismą – prašo septynių asmenų naudai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės priteisti beveik 1 mln. eurų.

 Generalinė prokuratūra paliko galioti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, toks STT nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tarnyba apie nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą informavo praėjusį ketvirtadienį.

Teismas įpareigojo Generalinę prokuratūrą iš naujo spręsti dėl pranešėjo statuso suteikimo savo darbuotojui – Lietuvos vyriausiasis administracinis (LVAT) teismas nurodė prokuratūrai priimti naują sprendimą dėl prokuroro Šarūno Šimonio pranešimuose pateiktos informacijos.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija patenkino Generalinės prokuratūros prašymą ir pradėjo tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tyrusios komisijos narių veiksmų. Generalinė prokuratūra kreipimesi į parlamento etikos sargus nurodė, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija savo veiksmų su prokuratūra nederino ir taip atskleidė pranešėjo asmens duomenis.

Po pasirodžiusių Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tiriančios komisijos išvadų, parlamentinio tyrimo rezultatą ėmė kritikuoti jame figūruojančios institucijos, viena jų – Generalinė prokuratūra. Visgi, komisijos pirmininkas Vytautas Bakas aiškina, kad prokuratūra didesnį dėmesį turėtų skirti pranešėjų apsaugai, ne komisijos kritikavimui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį patenkino Generalinės prokuratūros kasacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį už prekybą poveikiu nuteistam Rusijos Federacijos piliečiui Rinatui Nasyrovui. Jis turės sumokėti 13 tūkst. 700 eurų baudą. LAT verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas. 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismas R. Nasyrovą pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu ir skyrė jam minėtą baudą.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į teismą su civiliniais ieškiniais dėl daugiau negu 33 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai kanceliarinių lėšų Šilutės rajono tarybos nariams Steponui Kazlauskui ir Algirdui Gečui, pranešė prokuratūra. Taip pat šią savaitę Pagėgių savivaldybės tarybos nariui Remigijui Špečkauskui pareikšti įtarimai dėl aplaidaus finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo bei piktnaudžiavimo.

Specialioji komisija siūlo Seimui tenkinti generalinės prokurorės prašymą ir antisemitizmu kaltinamą Remigijų Žemaitaitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. „Mūsų komisija išklausė Vilniaus apygardos prokuratūros paaiškinimų, buvo daug klausimų užduota, taip pat ir dėl to, ar tai nėra politinis susidorojimas su Remigijumi Žemaitaičiu.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Tadas Vinokuras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Nacionalinio stadiono projekto perdavimo „Hanner“ su prašymu įvertinti, ar yra pagrindas stabdyti šį, pasak jų, galimai neskaidrų sandorį. „Kadangi pagal naują susitarimą keičiasi esminės sutarties sąlygos, kyla įtarimas, kad perduodant projektą bendrovei „Hanner“ buvo pažeistas viešųjų pirkimų įstatymas.

Generalinė prokuratūra nutraukė pernai vasarą pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl to, ar krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nepaviešino Lietuvai perduotos užsienio valstybių įslaptintos informacijos apie vokiškų tankų pirkimą. „Ikiteisminį tyrimą atlikusio Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2024 m. vasario 5 d. nutarime nurodoma, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į kompetentingų institucijų bei specialių komisijų prokuratūrai pateiktas išvadas.

Generalinė prokuratūra Apeliaciniam teismui antradienį apskundė sprendimą išteisinti prekyba poveikiu kaltintą buvusį Regionų apygardos administracinio teismo teisėją, buvusį Teisėjų tarybos narį Gintarą Čekanauską. Prokuratūros nuomone, pirmos instancijos teismas buvo šališkas, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Tyrimui dėl galimo seksualinio pobūdžio nusikaltimo prieš policijos pareigūnę sudaryta trijų prokurorų grupė, patvirtino prokuratūra. „Ikiteisminį tyrimą atlikti pavesta Policijos departamento Imuniteto valdybai, tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų grupė, sudaryta iš 3 prokurorų“, – Eltai teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė.

Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija kol kas nepradėjo tyrimo dėl Tomo Vytauto Raskevičiaus socialiniuose tinkluose publikuotų pareiškimų apie Antaną Kandrotą. Etikos sargai nutarė sulaukti Generalinės prokuratūros žingsnių ir tuomet apsispręsti dėl tyrimo iniciatyvos. Parlamentaras T. V. Raskevičius savo „Facebook“ paskyroje piktinosi, kodėl LGBT protestą trikdę, pasak jo, „celofano recidyvistai“ nebuvo patraukti iš susibūrimo vietos.

160 milijonų eurų elektros vartotojams skolinga valstybinė bendrovė ESO, užuot grąžinusi skolą, išmokėjo beveik dvigubai didesnius dividendus – 260 milijonų. Bendrovės vadovų algos siekia 7 tūkstančius eurų į rankas, o vartotojams skolą ir toliau žada grąžinti tik per 15 metų, tiesa, žada pridėti dar ir palūkanų. Dėl šio skandalo atsakomybės kratosi tiek energetikos ministras, tiek ir ESO vadovybė.

Generalinė prokuratūra vertins Valstybės kontrolės audito išvadas, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160,2 mln. eurų, o šias lėšas vartotojams įmonė planuoja grąžinti per 15 metų.  Įvertinus bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.

Vidaus reikalų ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama nedelsiant inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl galimo statybos rangovo sukčiavimo, ekonominę veiklą, statybas ir statinio priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, vykdant VRM reabilitacijos centro Trakuose rekonstrukciją, rašoma ministerijos pranešime spaudai. „Mūsų vertinimu, Vidaus reikalų ministerijos ir valstybės teisėti interesai ir teisės buvo pažeistos.

Generalinė prokuratūra rugsėjo pabaigoje nutraukė prieš ketverius metus pradėtą Kauno apskrities policijos korupcijos tyrimą, kuriame įtariamaisiais buvo aukštas pareigūnas užėmę pareigūnai, paskelbė portalas „15min“. Kaip portalą informavo prokuratūra, sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas rugsėjo 29-ąją.

Norint paskatinti pranešti apie pažeidimus darbo vietoje, pradeda veikti tam skirtas interneto tinklalapis, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Kaip nurodoma pranešime, interneto tinklalapyje pranesktiesa.lt paaiškinama, kas ir apie kokius pažeidimus gali pranešti, kokiu būdu tai padaryti ir ką reikia pateikti. Jame taip pat pateikti istorijų pavyzdžiai, pranešėjų apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonių taikymo atvejai.

Į prokuratūros akiratį dėl neteisėtai naudojamos valstybinės žemės pateko dar vieno prestižinio sostinės rajono gyventojai. Skelbiama, kad Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašoma atlaisvinti valstybinę žemę Vilniuje, Valakampiuose.

Generalinė prokuratūra trukdymo teisingumui  byloje kaltais prašo pripažinti ir nuo 2,3 iki 10 metų įkalinti buvusius Klaipėdos regiono advokatus ir ekspolicininką. Panevėžio apygardos teisme baigiama nagrinėti byla, atskirta dėl galimos plataus masto korupcijos teisinėje sistemoje.

Generalinė prokuratūra jau aiškinasi dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio įrašų apie žydus, o dabar pradėjo tyrimą ir dėl namo vaizdingoje vietoje prie Neries, Laurų gatvėje. Savivaldybė tikina, kad parlamentaras ten ne tik namo statytis,  bet ir kojos kelti negalėjo – kiemas ir šalia esanti teritorija patenka į požeminio vandens vandenviečių apsaugos zoną.  Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio namas – apsuptas žalumos, visai šalia Neries upės.

Ūkininkas ir įmonės vadovas nuteisti dėl apgaule gautos beveik 400 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Panevėžio rajone įsikūrusio ūkio faktinis vadovas vilnietis A. C. bei Panevėžio rajono gyventojas D. S., kurio įmonė vykdė A. C. atstovaujamo ūkio modernizavimo darbus, teismo pripažinti kaltais dėl apgaule gautos tikslinės ES paramos, dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasmerkė antisemitinio pobūdžio įrašus, kuriuos savo paskyroje paskelbė parlamentaras Remigijus Žemaitaitis. Ji kelia klausimą, ar politikas sąmoningai prisideda prie priešiškų jėgų dezinformacijos kampanijos, kuri organizuojama prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. „Remigijaus Žemaitaičio kalbėjimas yra visuomenės kiršinimas, jo pasisakymai yra antisemitiniai.

Neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinį sulaikymą užsieniečių registravimo centruose galėtų įvertinti Generalinė prokuratūra, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. „Aš tikrai nebūčiau tikras, kad tie veiksmai nėra vertinti baudžiamosios teisės požiūriu ir galbūt kas nors pasikreips į Generalinę prokuratūrą, galbūt tie asmenys, kurie buvo sulaikyti tai padarys“, – žurnalistams prieš Seimo posėdį ketvirtadienį kalbėjo S. Skvernelis.

Generalinė prokuratūra penktadienį išdavė Europos arešto orderį policijos ieškomam paauglių tvirkinimu kaltinamam Algimantui Ulvidui. „Teismas buvo kreipęsis į Generalinę prokuratūrą dėl Europos arešto orderio išdavimo šiam asmeniui, ir Generalinė prokuratūra, įvertinusi duomenis, išdavė Europos arešto orderį“, – BNS sakė Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė. Šiame teisme yra nagrinėjamos nuo teisingumo pasislėpusio A. Ulvido bylos dėl galimo nepilnamečių tvirkinimo.

Seksualinės prievartos prieš vaikus byloje, kurioje įtarimai pateikti buvusiam konservatorių frakcijos Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui, nukentėjo 4 vaikai, o tarp nukentėjusiųjų yra berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtinių, remdamasis savo šaltiniais praneša portalas Delfi.lt. K. Bartoševičius prieš tapdamas Seimo nariu buvo viešosios įstaigos „Berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ direktoriumi.

Prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą dėl galimo informacijos nutekinimo Kristijonui Bartoševičiui, antradienį pranešė Generalinė prokuratūra. Prokuratūra pranešė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo šį ikiteisminį tyrimą organizuojantis prokuroras paprašė kreiptis į Seimą dėl tuometinio parlamentaro K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo įvertinęs, kad jo tapatybės atskleidimas šioje stadijoje tyrimui nepakenks.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen patvirtino, jog Seimo nario neliečiamybės klausimu pas ją atvykusi generalinė prokurorė Nida Grunskienė įvardijo, kad galimi nusikaltimai susiję su nepilnamečio asmens tvirkinimu. „Nenurodydama konkrečių Baudžiamojo kodekso straipsnių ji informavo mane, kad vienas iš Seimo narių įtariamas sunkiais nusikaltimais, taip pat nurodė, kad tai susiję su nepilnamečio asmens ar asmenų tvirkinimu, ir pasakė, kokia laisvės atėmimo bausmė gresia už šias veikas.

Lemtingąją dieną, kai galimai nutekėjo informacija apie ikiteisminį tyrimą dėl prievartos prieš vaikus Čilėje buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pati pasiprašė būti priimama Seimo pirmininkės, o susitikimas truko vos penkias minutes.

Ar Kristijonas Bartoševičius, kuriam šiuo metu pateikti įtarimai dėl seksualinės prievartos prieš 4 vaikus, buvo iš anksto informuotas kuo skubiau nešti kudašių iš Seimo? Iš visos besidėliojančios informacijos atrodo, kad atsakymas teigiamas, nes politikas atsistatydinimo prašymą parašė būdamas Čilėje ir atsisakydamas planuotos komandiruotės į Indiją.

Kreipimasis į Seimą dėl Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės buvo suplanuotas, o siųsdama raštą Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ji nežinojo apie tuometinio Seimo nario pateiktą prašymą dėl mandato atsisakymo, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. „Tai buvo suplanuota, kadangi jau penktadienį pasakiau, kad toks raštas bus. Pirmadienį turėjau visuotinį prokurorų, visos prokuratūros bendruomenės susirinkimą, jis buvo nuotoliu.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigė, kad pedofilija kaltinamas buvęs parlamentaras Kristijonas Bartoševičius apklaustas tik šį trečiadienį dėl to, kadangi įtariamasis turi teisę į gynybą. Prokurorė neatskleidė, ar yra duomenų, jog K. Bartoševičius būtų atlikęs panašaus pobūdžio nusikaltimus iki tapimo Seimo nariu. N. Grunskienė nei patvirtino, nei paneigė, kad informacija apie tyrimą galėjo nutekėti.

Generalinei prokuratūrai pranešus apie pareikštus įtarimus buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui, kuris įtariamas seksualine prievarta prieš 4 vaikus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė neturintis informacijos apie situaciją.  Paaiškėjo, kad seksualinė prievarta prieš vaikus galėjo būti panaudota K. Bartoševičiui būnant Seimo nariu, tai yra nuo 2020 m. pabaigos.

Dar praėjusią savaitę kilęs skandalas dėl kaltinimų Kristijonui Bartoševičiui, regis, atsidūrė pauzėje. Buvęs parlamentaras vis dar nėra apklaustas. Anot Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, prieš savaitę atrodė, kad prokuratūra Seimą skubina, tačiau „dabartinė pauzė šiek tiek stebina“. Apie tai parlamento vadovė antradienį kalbėjo laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Neigia, kad turima informacija galėjo su kuo nors pasidalinti Anot Seimo pirmininkės, dar prieš skan...

Generalinė prokuratūra netirs, ar kas nors perdavė informaciją komandiruotėje Čilėje buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui apie planuojamą generalinės prokurorės kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro neliečiamybės panaikinimo, nes nemano, kad būtų buvusi padaryta žala ikiteisminiam tyrimui dėl seksualinės prievartos prieš vaikus.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pirmadienį atleido Klaipėdoje prokuroru dirbusį Juozą Syką, kuris pernai vairavo būdamas neblaivus, pranešė prokuratūra. Toks sprendimas priimtas gavus pernai gruodį generalinės prokurorės pavedimu pradėto tarnybinio patikrinimo komisijos išvadą dėl konstatuoto šiurkštaus tarnybinio pažeidimo – automobilio vairavimo esant neblaiviam. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad J. Sykas gruodžio 9 dieną, darbo laiku, apie 8.11 val.

Generalinei prokuratūrai pranešus apie ikiteisminį tyrimą, susijusį su vaikų seksualiniu prievartavimu bei tvirkinimu, dėl ko būtina panaikinti konservatorių Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus imunitetą, parlamentaras toliau laikosi pozicijos, jog nieko nežino apie tyrimą, o prieš prokuratūros kreipimąsi Seimo nario mandato nutarė atsisakyti tiesiog dėl asmeninių priežasčių.

Generalinė prokuratūra prašo griežčiau bausti dėl milijoninio sukčiavimo nuteistą buvusį bendrovės vadovą V. V., skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę, ir papildomai išieškoti dar per 400 tūkst. eurų.

Generalinė prokuratūra dėl kyšio davimo išteisintam žinomam prodiuseriui Rolandui Skaisgiriui sumokėjo beveik 14 tūkst. eurų, šie pinigai teismo sprendimu buvo priteisti už išlaidas advokatui. Šią pinigų sumą pernai spalį priimtu nuosprendžiu R. Skaisgiriui iš prokuratūros priteisė Lietuvos apeliacinis teismas. Lietuvoje galioja įstatymo norma, jog išteisintiems asmenims apmokamos advokato išlaidos. „Sumokėjo visą sumą. Aš esu dukart išteisintas, dviejų teismų.

Generalinė prokuratūra ragina tobulinti Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiklą, kad ji efektyviau spręstų neteisėtų statybų leidimų problemas. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, prašydama apsvarstyti galimybę inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kuriais inspekcijai būtų leista įgyvendinti visus įstatymų jai paskirtus įgaliojimus.

Lietuvos apeliaciniam teismui birželį atmetus daugiau nei 240 mln. eurų vertės valstybės ieškinį Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“ ir energetikos ministrui žadėjus prašyti prokurorų ginti viešąjį interesą, Generalinė prokuratūra, savo iniciatyva atlikusi tyrimą, atsisakė tai daryti.  Tuo metu ministerija jai nepalankų Apeliacinio teismo sprendimą apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Generalinė prokuratūra atmeta Laisvės partijos atstovo Seime Vytauto Mitalo pareiškimą, jog generalinė prokurorė Nida Grunskienė pritaria frakcijos iniciatyvai dekriminalizuoti disponavimą nedideliu kanapių kiekiu be tikslo jas platinti.

Dviem vyrams pareikšti kaltinimai dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo jais, aplaidžios finansinės apskaitos, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.  Pasak prokuratūros, teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl aplaidžios finansinės apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo pareikšti 47-erių metų šiauliečiui G. A. Kaltinamojo bendrininkui, 27-erių D. G., įtarimai pareikšti dėl disponavimo suklastotais dokumentais.

Liepos pradžioje Lietuvą sukrėtė 15-metės nužudymas Šiauliuose. Naujausiais duomenimis, teisėsauga šios bylos tyrimą perkvalifikavo į itin žiaurų nužudymą. Aiškėja, kad įtariamiesiems gali grėsti ir įkalinimas iki gyvos galvos.  Tai naujienų portalui tv3.lt pirmadienį patvirtino Generalinės prokuratūros (GP) atstovė Rasa Gelžinytė. „Šiuo metu jau yra atliktos psichiatrinės ekspertizės, o pats tyrimas eina į pabaigą. Įtarimai pareikšti tiems patiems keturiems asmenims.

Vilniaus apygardos teismui perduota neteisėtus migrantus per sieną gabenusio 24 metų Lenkijos piliečio byla, pirmadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, šių metų liepos 22-osios paryčiais Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės pareigūnai Švenčionių rajone stabdė krovininį mikroautobusą „Fiat Dukato“ su Lenkijos registracijos numeriais. Automobiliui nesustojus, pareigūnai pradėjo jį persekioti.

Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą dėl daugiau nei 700 tūkst. eurų vertės galimai neteisėtai įgyto kaunietės turto konfiskavimo.  Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui, prašydama valstybės naudai konfiskuoti beveik 702 tūkstančių eurų vertės turtą.