Duomenys rodo, kad Lietuva iš dalies tapo nesankcionuotų arba labai siaurai sankcionuotų prekių vežimo į Centrinės Azijos šalis centru, o sukontroliuoti, kiek šių prekių patenka į Baltarusiją ir Rusiją tampa nebeįmanoma.
Pavyzdžiui, palyginus 2020 ir 2022 m. automatinio duomenų apdorojimo mašinų eksportas į Sakartvelą išaugo 1182 proc., į Kazachstaną – 240 proc., monitorių ir projektorių eksportas į Kazachstaną išaugo 753 proc., o monitorių ir projektorių į Kirgiziją – 3684 proc.
Dėl šios priežasties Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina inicijuoti nacionalines sankcijas, tai yra sudaryti lietuvišką nesankcionuotų ar siaurai europiniu lygmeniu sankcionuotų prekių sąrašą pagal kodus, kurios negalės būti vežamos per Lietuvą į Rusiją ar Baltarusiją, net jei kaip adresatai nurodomos Centrinės Azijos šalys. Kitaip tariant, norima pabranginti tokių prekių eksportą, nes Europos gamintojai šiaip ar taip gali naudoti ir kitus kelius, bandydami išvežti nesankcionuotas ar siauresniu lygmeniu sankcionuotas šalis į Rusiją ar Baltarusiją.
„Jau kurį laiką renkame informacija apie kai kurių jautrių prekių tranzitą per Lietuvos teritoriją, kurios yra pagamintos ne Lietuvoje, bet keliauja per Lietuvą į kai kurias tolimas šalis. Tos prekės keliauja sausumos keliais per Baltarusiją ir Rusiją ir mums kelia nerimą reikšmingai išaugę tam tikrų jautrių prekių srautai. Turime duomenų, jog dalis šių jautrių prekių gali būti naudojamos kare Ukrainoje ir atsidurti karo lauke. Dėl to naudodamiesi savo teisėmis turėti tam tikrus prekių kodų sąrašus, kurių judėjimą per Lietuvos teritoriją ribojame, mes, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlome tokia teise pasinaudoti ir registruosime Vyriausybės nutarimą“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Dalis dvejopos paskirties prekių arba galimai dvejopos paskirties prekių gali būti naudojamos tiek buitinėje technikoje, tiek ir ginkluotėje. Mūsų tarnybų duomenys rodo, šios prekės, kurias esame identifikavę – 65 kodai – yra naudojami ir karo lauke. Dėl to norime tai riboti ir užtikrinti, kad Lietuvos teritorija nebus naudojama. Dalis šių prekių yra nesankcionuotos, dalis yra sankcionuotos. Sarašas pakankamai platus, tai daugiausiai elektronika“, – pridūrė ministrė.
Duomenys rodo, kad didžiausių problemų kelia ne Lietuvos, o kitų Europos Sąjungos šalių gamintojų prekės, kurios yra gabenamos per Lietuvą, bet nenukeliauja iki Centrinės Azijos, o lieka Rusijoje ar Baltarusijoje. „93 procentai tų prekių yra ne lietuviškos, tai yra Europos Sąjungos šalių“, – sakė ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
Lietuva šiuo klausimu taip pat sieks bendrystės su kitomis Rytų Europos valstybėmis, kurios turi sieną su Rusija ar Baltarusija. Lenkija yra vienašališkai uždariusi sieną su Baltarusija, bet Lietuva eis kitu keliu, nes sienos uždarymas, pasak ministrės A. Armonaitės, neatitinka Europos Sąjungos teisės.
„Mūsų lūkestis būtų, kad priimtume europinį sprendimą. Lietuva dabar įgyvendins griežtą reguliavimą, jis yra labiau atitinkantis Europos Sąjungos teisę negu Lenkijos sprendimas visiškai uždaryti sieną, tačiau, žinoma, kad ir Latvija, ir Estija, ir Suomija, ir Norvegija prisidėtų prie bendro sprendimo, tai būtų kur kas tvariau“, – sakė A. Armonaitė.
Lietuviškos sankcijos pagal 65 prekių kodus, planuojama, turėtų įsigalioti nuo liepos ir trukti mažiausiai metus, bet bus atsižvelgiama į besikeičiančią situaciją.
