Lietuvos dietologų draugijos prezidentės, gydytojos dietologės dr. Rūtos Petereit tvirtinimu, alkoholinių gėrimų pakeisti nealkoholiniais lengva ranka tikrai nevertėtų. Viena pagrindinių to priežasčių – žalingos pridėtinio cukraus dozės.
„Taip, tokiuose gėrimuose alkoholio nėra, tačiau jie sudėtyje turi daug pridėtinio cukraus arba saldiklių. O pridėtinio cukraus mes ir taip daug gauname iš įvairių kasdien vartojamų produktų. Jo per dieną turėtume gauti ne daugiau nei 24 gramus iš vaisių, daržovių, duonos, pieno produktų. Statistika gi rodo, kad suvartojame kur kas didesnį jo kiekį – net 96 gramus. Vartodami minėtuosius nealkoholinius gėrimus gaunama dar daugiau cukraus“, – pastebėjo gydytoja.
Jos aiškinimu, nealkoholinio gėrimo 100 gramų gali būti nuo 2–3,8 gramų cukraus ir daugiau.
„Ir padauginus šį cukraus kiekį iš 5, nes dažniausiai talpa būna 500 ml. Pavyzdžiui, skardinėje būna net 20 gramų cukraus“, – sakė dr. R. Petereit.
Dietologė pabrėžė, kad tiek cukrūs, tiek saldikliai, tiek įvairūs sirupai neigiamai veikia mūsų mikrobiotą, t. y. gerųjų ir blogųjų bakterijų balansą.
„Aišku, apie tai niekas per daug rimtai nesusimąsto, kol jaučiamasi gerai. Tačiau kai atsiranda virškinamojo trakto problemų, kitos lėtinės ligos, alergijos, tada jau gydytojų prašoma padėti“, – konstatavo gydytoja.
R. Petereit pabrėžė, kad per didelis suvartojamo cukraus kiekis turi įtakos tiek diabetui, tiek kitoms lėtinėms ligoms vystytis.
„Kai mes suvartojame daug cukraus turinčio maisto ar išgeriame gėrimo, smegenyse išsiskiria laimės hormonas dopaminas ir pakyla gliukozės kiekis kraujyje, kasa išskiria insuliną, kad sumažintų gliukozės kiekį kraujyje. Po 20 min norime vėl saldaus ir procesas kartojasi. Išsiskiria perteklinis insulino (tai – vadinamasis insulino rezistensiškumas).
Tai dar ne liga, tačiau šis procesas skatina lėtinių ligų vystymąsi. Be abejo, tai – lėtinis procesas, staiga atsikėlus liga nepasireiškia. Bet būtent tada atsiliepia tai, kaip mes kokių 5–10 metų elgiamės – ar piktnaudžiavome saldžiaisiais gėrimais, maitinomės sveikatai nepalankiu maistu ir t.t.“, – aiškino gydytoja.
Nėščiosioms ir vaikams nerekomenduotų
Vis dėlto gydytoja neslėpė, kad nerekomenduotų vartoti nei alkoholinių, nei minimų nealkoholinių gėrimų.
„Bet jei jau nekalbama apie visišką alkoholio atsisakymą, geriausia būtų jį vartoti griežtai saikingai, neviršyti Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojamų saugių alkoholio dozių. Tai būtų vienas vienetas gryno alkoholio per dieną moterims ir du vienetai – vyrams. Tas vienetas būtų lygus taurei vyno ar bokalui alaus“, – kalbėjo gydytoja.
Jei jau renkamasi nealkoholinį pakaitalą, gydytoja dietologė patarė vertinti sudėtį, kiek gėrime yra cukraus.
„Vartotojai turėtų būti atidesni ir patys pasižiūrėti, ką siūlo gamintojai, kiek cukrų yra produkte. Bet kuriuo atvejo jo vartoti nėščiosioms ir vaikams tikrai nerekomenduojama. Tai ne tik dėl to, kad ir nealkoholiniame gėrime lieka šiek tiek alkoholio, bet ir dėl jau minėto pridėtinio cukraus. Jei jau jo gavome papildomai, tada reikia galvoti apie pakankamą fizinį aktyvumą“, – kalbėjo dr. R. Petereit.
Gydytoja pridūrė, kad ypač pavojinga tokių gėrimų vartoti jau turėjusiems problemų dėl alkoholio žmonėms.
„Čia ne tik svarbus psichologinis momentas, kai veikia jau vien vizualizacija alkoholio butelio, bet ir rizika nuo vienos priklausomybės „peršokti“ ant kitos. Didelis cukraus kiekis dirgina tas pačias smegenų sritis kaip ir kitas priklausomybes sukeliančios medžiagos. Taigi galima drąsiai sakyti, kad atsiranda rizika išsivystyti priklausomybei nuo cukraus“, – pastebėjo pašnekovė.
Abejoja dėl gėrimų kokybės
Savo ruožtu vyno kultūros puoselėtojas Dominykas Velička atkakliai tvirtina, kad vynas yra pasaulio kultūros produktas ir bet koks bandymas įpiršti visuomenei surogatinį, vyno vardą pasisavinusį, gėralą yra pseudo kultūros atributas mūsų gyvenime
„Šiandien nealkoholinis vynas (ar alus ir kiti gėrimai) pristatomas kaip lygiavertis ar net pranašesnis, neturintis alkoholio, gėrimas, yra įstatymo galia įteisinta apgavystė. Yra ne tik nedraudžiama, bet net skatinama nealkoholinio gėrimo reklama, kuri pirkėjo sąmonėje sukuria klaidinantį įspūdį, neva jis perkąs pagerintą (be alkoholio) vyną (alų).
Tačiau chemikai tvirtina, kad visiškai pašalinti iki 0,0 % alkoholį pramoniniu būdu neįmanoma. Todėl kitose valstybėse ant tokių gėrimų etikečių yra nurodomas leistinas likutinio alkoholio kiekis gėrime“, – pastebėjo D. Velička.
Todėl pašnekovas tikrai nepatarė sėsti už vairo išgėrus pora butelių nealkoholinio alaus ar taurę vyno (ypač putojančio).
„Dar vienas klausimas – iš kokios kokybės vyno yra pagamintas tas proteguojamas nealkoholinis gėrimas? Sąžiningo vyndario siekis ir garbės reikalas yra užauginti ir pagaminti kuo geresnį vyną.
Sunku patikėti, kad tokiam nealkoholiniam gėrimui gaminti būtų pasirenkamos aukščiausios rūšies vynuogės, mat alkoholį iš tokio gėrimo vis tiek reikės pašalinti”, – svarstė pašnekovas.
