Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą. Du iš rodiklių, pagal kuriuos vertintos šalies savivaldybės, – natūrali gyventojų kaita ir grynoji migracija 2018 metais.
Ignalina nyksta sparčiausiai
Išrikiavus Lietuvos savivaldybes pagal natūralią gyventojų kaitą, prasčiausia situacija 2018 metais fiksuota Ignalinos rajone (-1,56), geriausia – Neringos savivaldybėje (0,65), rodo Statistikos departamento duomenys.
Natūrali gyventojų kaita – tai skirtumas tarp gimstamumo ir mirštamumo. Teigiama natūrali gyventojų kaita rodo, kad savivaldybėje daugiau žmonių gimsta, nei miršta.
„Savivaldybės su aukštesniu rodikliu turi didesnį gyventojų prieaugį ir tuo pačiu rodo geresnę rūpybą vyresniaisiais“, – rašoma Lietuvos savivaldybių indekse.
Trūksta jaunimo ir darbų
Ignalinos rajono meras Justas Rasikas pripažįsta, kad neigiama natūrali gyventojų kaita yra didelė rajono problema, kurią labiausiai lemia didelė emigracija.
„Manytume, kad tikėjimo rajono ateitimi jaunimas neturi ir paprasčiausiai važiuoja pirmiausiai į mūsų didžiausius miestus Lietuvoje. O kai jaunimas išvažiuoja, tai mes neturime ir gimusių vaikučių. Kaip mes ir sakome, pensininkai vaikų mums neprigimdys“, – tv3.lt kalbėjo J. Rasikas.
Meras teigia, kad savivaldybė ketina orientuotis į jaunimo išlaikymą rajone, viliodama jaunas šeimas vienais pigiausių darželių Lietuvoje, baseinais, būreliais ir kitomis paslaugomis. Tačiau svarbiausia, kaip sako J. Rasikas, – darbo vietos.
„Kiek teko bendrauti su žmonėmis, sako, jūs mums darbo duokite ir mes būsime laimingi. <...> Kol neateis investuotojai, kol neturėsime gerų darbo vietų, tol mes šitų rodiklių nepakeisime. Tai mes tuo ir užsiimame. Bendraujame ir su vietine darbo rinka, žmonėmis, bandome skaičiuoti, kiek kokių žmonių turime, kiek jie norėtų dirbti mūsų rajone. Tada jau bandome suvesti juos su investuotojais, kad jie tarpusavyje kalbėtųsi. Savivaldybė kaip tarpininkas šitoje situacijoje“, – pasakojo meras.
Tiesa, ir čia savivaldybė patenka tarsi į užburtą ratą – sunku pritraukti investuotojus, kai rajone mažai jaunų ir dirbti norinčių gyventojų.
„Investuotojai gal ir domisi, bet tada pasižiūri, kas yra mūsų Darbo biržoje, pavyzdžiui, kokio amžiaus žmonės, ar jie imlūs mokymams, ar yra didelė dalis ilgalaikių bedarbių ir kitų dalykų. Tikrai ne vienas investuotojai apsisuka ir sako – aš tikrai neatidarinėsiu pas jus gamyklos, nežinodamas, kad pas jus bus darbo žmonių, tikrai nelauksiu su įranga, kad būtų prastovos. Tikrai niekas nelinkęs rizikuoti“, – pastebėjo J. Rasikas.
Masiškai palieka Pagėgius
Pagal grynąją migraciją 2018 m. prasčiausiai sekėsi Pagėgių savivaldybei (-2,84), geriausiai – Neringos savivaldybei (6,51), rodo Statistikos departamento duomenys.
Gyventojai migruoja ne tik tarp valstybių, bet ir tarp savivaldybių. Šiuo rodikliu matuojama tiek vidinė, tiek tarptautinė migracija. Nors iš daugumos savivaldybių daugiau gyventojų išvyksta, nei atvyksta, kai kuriose grynoji migracija yra teigiama.
„Tai rodo, kad savivaldybės geba sukurti palankias ekonomines, socialines ir kitas sąlygas, pasiūlyti darbo vietas, o tai sukuria paskatas žmonėms atvykti ir gyventi. Tokios savivaldybės pagal šį rodiklį yra vertinamos geriau“, – rašoma Lietuvos savivaldybių indekse.
Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius pastebi, kad per 2019 metus savivaldybei pavyko pagerinti savo rodiklius ir padidinti atvykstančių žmonių skaičių. Jo teigimu, tarp grįžtančių – jaunos šeimos, kur dalis vaikų net nebekalba lietuviškai.
„Šiemet grįžta tris kartus daugiau, negu išvažiuoja. Mėginame spręsti, mokyklose padėti grįžtantiems, judėjimą sutvarkyti su Tauragės apskrities centru, kad darbo vietas pasiekti [būtų lengviau], čia verslą pritraukti, smulkų ir vidutinį verslą paremti. Gal tai ir paskatino“, – tv3.lt kalbėjo V. Bendaravičius.
Meras pripažįsta, kad kol kas tik pradėtas megzti dialogas su potencialiais investuotojais, savivaldybė bando patraukti jų akį.
„Susidomėjimas yra, nes Vilnius labai brangus miestas darosi ir žmonės mėgina iš Vilniaus bėgti. Tai palanki situacija“, – pastebėjo V. Bendaravičius.
Kaip pastebi meras, Pagėgius labiausiai palieka jaunimas, išvykstantis dirbti į užsienį.
„Galbūt važiuoja padirbėti, bet jie juda. Išvažiuoja, grįžta“, – sakė V. Bendaravičius.
Pagrindinės gyventojų mažėjimo priežastys – neigiamas gimstamumas ir imigraciją pranokstanti emigracija. 2015–2018 m. iš Lietuvos išvyko 175 tūkst. gyventojų, atvyko – 92 tūkst. Vien per šių metų rugpjūtį emigravo 4 tūkst. Lietuvos gyventojų.
