Pašnekovas pastebi, kad taip nutiko dėl anuomet buvusių kitokių projektavimo standartų: „Sovietmečiu automobilių kiekis buvo žymiai mažesnis, o vaikų žymiai didesnis, todėl buvo padaryta daugiau žaliųjų plotų, vaikų žaidimų aikštelių ir mažiau stovėjimo vietų automobiliams. Po to gyventojų sudėtis, jų poreikiai ir įpročiai keitėsi, dabar vaikų sumažėjo, o automobilių žymiai padidėjo, todėl, ironiškai sakant, dabar automobiliai užima vaikų žaidimų aikštelių vietą“.
Sukurti daugiau automobilių stovėjimo vietų trukdo higienos normos
Vyriausiasis miesto architektas teigia, kad tam, kad būtų įrengiamos papildomos stovėjimo aikštelės, reikalingi keli dalykai.
„Pirmiausia legaliai įsirengti automobilių stovėjimo vietų daugeliu atveju negalima dėl keistos higienos normos, pagal kurią laikoma, kad gatve važiuojantis automobilis neteršia, o stovintis prie namo teršia, t. y. gatvė gali būti arčiau nei 10 metrų iki lango, o automobilis stovėti – negali“, – pasakoja M. Pakalnis.
Vyriausiasis miesto architektas teigia, kad kai kurios bendrijos tik įformina žemę ir ne visai legaliu būdu prasiplečia aikšteles.
„Šitoje vietoje mes, kadangi suprantame, kad tokia Aplinkos ministerijos nustatyta norma, švelniai tariant, neadekvati, mes iš to nedarome problemos, nes žmonės visi susitarę išsisprendžia savo kiemo problemą. Mes seniai skatiname ministeriją, kad jie tą normą pakeistų, ir visi tikėjosi, kad nuo šių metų pradžios tai bus pakeista, bet vis tiek ji liko. Apie šitą problemą ministerija žino jau 15 metų“, – sako M. Pakalnis.
Automobilių nutempinėjimas – būdas paskatinti įsirengti legalią stovėjimo vietą
Šiemet Vilniaus miesto savivaldybė kartu su policija išbandė jau seniai taikytą būdą kovojant su automobilius neleistinose vietose paliekančiais vairuotojais: imtasi juos nutempinėti.
Tąkart naujienų portalui tv3.lt Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas sakė, kad automobilių stovėjimo pažeidimų Vilniuje yra labai daug, todėl ieškoma būdų, kaip su tokiais pažeidėjais kovoti, mat baudos neveikia.
Kaip informavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, vien per praėjusius metus Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius nubaudė daugiau kaip 18 tūkst. vairuotojų, kurie netinkamai pastatė savo automobilį, šiemet tokių pažeidėjų jau nubausta apie 1800.
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas pastebi, kad automobilių nutempinėjimas paskatins gyventojus tvarkytis ir įsirengti legalias stovėjimų aikšteles patiems.
„Savivaldybė dabar turi Kaimynijų programą, pagal kurią kvadratiniam metrui tvarkomo ploto skiriama 10 eurų. Pinigus galima panaudoti stovėjimo aikštelių įrengimui, apšvietimui, želdynų tvarkymui. Bet reikia suprasti, kad vieni nori automobilių stovėjimo vietų, kiti nori pievų. Ir šitoje vietoje visada bus nepatenkintų. Todėl mes siekiame, kad pirmiausia patys žmonės susitartų, o tada darytų tai, ką bendrija nutarė. Tiesa, kol kas nedaug žmonių rodo iniciatyvą. Mes tikėjomės, kad programa kiek greičiau įsilinguos. Buvo kelios bendrijos, kurios rengėsi projektus, bet jos nesurinko savo pinigų tam, kad projektas būtų įgyvendintas“, – pasakoja M. Pakalnis.
Laikinojoje sostinėje taip pat veikia programa, kuri skatina gyventojus atnaujinti savo kiemus. Kaip teigia Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Kieras, pagal programą „Svajonių kiemas“ 2018 metais buvo sutvarkyti 5, o 2019 metais – 15 kiemų.
Vilniaus savivaldybė naujienų portalui tv3.lt rašė, kad tvarkantis su automobilio statymo problemomis per pastaruosius penkerius metus įrengta beveik 70 žaliųjų korių Fabijoniškių, Senamiesčio, Justiniškių, Lazdynų, Karoliniškių, Verkių, Pilaitės, Žirmūnų, Naujininkų, Vilkpėdės, Naujosios Vilnios, Viršuliškių seniūnijose.
„Visos iki šiol įrengtos „žaliųjų korių“ aikštelės buvo įrengtos Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis. Pirmenybė visuomet teikiama teritorijoms, kurias tvarkant lėšomis prisidės čia gyvenantys žmonės ar įsikūrusios įmonės. Kasmet žaliųjų korių įrengimui skiriama apie 600 tūkst. eurų. Įsrūties gatvėje, nuo Pilaitės prospekto iki Smalinės gatvės, įrengta net 240 automobilių stovėjimo vietų, nauji šaligatviai, pėsčiųjų perėjos apšvietimas ir suoliukai. Tam savivaldybė skyrė apie 580 tūkst. eurų“, – rašoma savivaldybės atsakyme.
Automobilių statymo problemos – ne vienintelės
Kaip teigia M. Pakalnis, šalia tokių namų trūksta ne tik stovėjimo aikštelių, o ir želdynų, socialinės infrastruktūros, paslaugų.
„Ten, kur yra bendro naudojimo plotai, kurie negali būti priskirti prie vieno namo, savivaldybė nuosekliai atnaujina želdynus, įrengiama sporto aikštynai – tai yra bendros pastangos pakelti tų rajonų vertę, pakelti gyventojų tapatumo su rajonu jausmą, padidinti suvokimą, kad tai jų namai, ir kad nereikia važiuoti į miesto centrą tam, kad pasivaikščiotumei gražiame parke“, – pastebi M. Pakalnis.
