Premjero teigimu, vakcinos įsigijimas Lietuvai gali kainuoti daugiau nei Valdovų rūmų statyba. Palyginimui, Valdovų rūmai šaliai kainavo daugiau nei 100 mln. eurų.
S. Skvernelis teigė, kad trečiadienį visuomenei bus paskelbta apie tai, ką šalis nusprendė dėl vakcinos nuo koronaviruso pirkimo. Jo teigimu, šalis renkasi iš keturių alternatyvų. S. Skvernelio teigimu, po priimto sprendimo visuomenė bus informuota, kokios yra sumos ir kokios yra sąlygos.
„Tikrai nekalbame apie konkrečius pirkimus. Bet mes turime pasirinkti strategiją, ką mes darome. O tai yra rizika, nes kol kas vakcinos nė vienos nėra“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Vyriausybės vadovas tikino, kad Lietuva dalyvauja europiniame vakcinų pirkime, tačiau dabar, anot S. Skvernelio, svarbu nuspręsti dėl apimčių ir taktikos pasirinkimo.
Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad Lietuva turi pasirinkti strategiją vakcinoms pirkti.
„Kokį kelią pasirinkti šaliai – rizikuoti, nerizikuoti, kokiu mastu rizikuoti. Tai sprendimai, susiję su mūsų gyventojų sveikata, gyvybe, su mūsų šalies ūkiu, kokios būtų pasekmės, jei mes neskiepytume, ar neturėtume vakcinos, kaip tai atsilieptų mūsų ekonomikai, tai skaičiuotume ne šimtais milijonų eurų“, – teigė Vyriausybės vadovas.
S. Skvernelio teigimu, Lietuva rizikuoja išvis neturėti vakcinos, turėti nepakankamai veiksmingą vakciną, galima turėti per daug vakcinos.
„Jeigu apsispręstume dėl mechanizmo, kad visas sumas, kaip siūloma diversifikavus, pagal pro rata principą įsigyti, tai tikrai virš 100 mln. eurų būtų. Tai nebūtinai tiek ir kainuotų, nes neaišku, kiek tų vakcinų bus įrodyta, kaip veiksmingos, saugios. Čia ir yra klausimas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Šalys turi apsispręsti
Vyriausybė priims sprendimus dėl COVID-19 vakcinų įsigijimo, tačiau rizikų jas planuojant yra daug, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Prezidentūrai ir toliau atmetant galimybę šaukti Valstybės gynimo tarybą (VGT) dėl šio klausimo.
„Nesuprantu, kodėl valstybės vadovai galėtų nenorėti išgirsti apie situaciją iš pirmų lūpų. Yra atsisakoma susirinkti į posėdį, bet tai yra jau ne mano sprendimai, Vyriausybė tikrai tuos sprendimus priims dėl vakcinų įsigijimo, juo labiau, kad tai yra susiję su tam tikrais finansiniais įsipareigojimais, tai bet kokiu atveju net ir Valstybės gynimo tarybos sprendimai būtų buvę rekomendaciniai“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Veryga.
Europos Komisija išankstinio vakcinos pirkimo sutartį yra pasirašiusi su Jungtinės Karalystės ir Švedijos farmacijos įmone „AstraZeneca“, kuri gamybą planuoja pradėti viena pirmųjų.
Kaip teigė A. Veryga, pasirašius šią sutartį, šalys galėjo spręsti, ar jos nori likti ar išstoti iš pirkimo. Lietuva yra priėmusi sprendimą iš „AstraZeneca“ pirkimo nepasitraukti.
Vykdantį šį pirkimą vakcinų dozių proporcija šaliai nustatoma pagal gyventojų skaičių ir ji įsipareigoja šį kiekį įsigyti.
Pasak A. Verygos, Europos Komisijai derantis su kitų potencialių vakcinų gamintojais, svarbu nuspręsti, kokios strategijos toliau laikysis Lietuva.
„Šalis turėtų apsispręsti, ar mes diversifikuojame vakcinų įsigijimą, ar nusistatome kažkokias proporcijas vienų ar kitų vakcinų, ar vis tiktai nusprendžiame dalyvauti visų vakcinų, šiuo metu jos yra septynios, pirkime ir tam nusimatome finansus“, – kalbėjo ministras.
„Rizikų yra labai daug: gali būti kad, teoriškai, visos tos vakcinos bus patvirtintos kaip efektyvios ir tada mums jas visas reikėtų ir įsigyti nepasitraukus iš pirkimų. Atsisakius kurios nors vakcinos pirkimo, gali atsitikti taip, kad būtent ta vakcina, kurios atsisakėme, bus pripažinta efektyvi, ir tada mes tiesiog neturėtume efektyvios vakcinos“, – sakė jis.
Lygiai taip pat, pasak A. Verygos, įmanoma, jog įsipareigojusi pirkti visas vakcinas, šalis jų įsigis daugiau negu turi gyventojų ir vėliau turės spręsti, kur jas dėti.
Dėl to ministras pabrėžė, jog tai susiję su dideliais finansiniais įsipareigojimais bei strateginiais sprendimais, kurie peržengia sveikatos apsaugos ministerijos kompetenciją.
