Tokie pasiūlymai pateikti Seime atstovaujamų partijų lyderiams išsiųstame susitarimo projekte.
Jame diskusijai pateikti du variantai – perduoti mokyklas, išskyrus pradines, valstybės pavaldumui ribotam laikui, po kurio pavaldumas vėl būtų grąžintas, arba tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą perduoti savivaldybėms.
Ekspertai jau daugelį metų atkreipia dėmesį, kad tarp Lietuvos miestų ir kaimo vietovių yra didelių skirtumų, susijusių su kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumu ir su mokymosi rezultatais.
S. Skvernelis yra sakęs, kad pertvarkyti tinklą trukdo tai, kad mokyklos priklauso savivaldybėms, bet joms finansavimą skiria valstybė.
Pagal premjero pateiktą projektą, valstybė taikytų „intervencines priemones“ pertvarkyti silpniausias mokyklas ir skirtų joms tikslinį finansavimą.
Susitarime siūloma įtvirtinti, kad iki 2022 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose būtų atsisakyta jungtinių klasių.
Partijoms taip pat siūloma susitarti didinti vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas kaimo vietovėse, skaičių, kad iki2025 metų ikimokyklinis ugdymas apimtų 95 proc. vaikų nuo trejų metų, bei ankstinti privalomą ugdymą ir iki 2028 metų, sekant pasiteisinusia ES valstybių narių praktika, pailginti pradinį ugdymą iki šešerių metų.
Siekiant šių tikslų, partijoms siūloma sutarti didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto 2030 metais.
