„Naujų legioneliozės atvejų nuo gegužės 3 iki 4 d. ryto nebuvo. Mirusiųjų nebuvo“, – informavo LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas.
Portalas tv3.lt primena, kad mirtinai pavojingą užkratą greičiausiai savo namų voniose pasigavusių žmonių skaičius pasiekė 13, o du pacientai – itin sunkios būklės, jie reanimacijoje grumiasi su mirtimi. Iš viso ligoninėse gydoma 12 žmonių, devyni susirgimai fiksuoti Kauno rajone, trys – Kauno mieste.
Kaip nurodė LMSU Kauno ligoninės atstovas, šiuo metu įstaigoje gydoma 10 pacientų.
„Liga pavojinga, mirtingumas apie 10 procentų, sunki ligos eiga. Šita bakterija yra atipinė ir jai reikia specifinių antibiotikų“, – sakė gydytojas rezidentas Marius Ogenskas.
Pasak S. Tvirbuto, tokio masto legioneliozės protrūkis yra neeilinis.
„Tokie protrūkiai nėra dažni ir pati liga yra iš retesnių, dėl kurios pacientai pakliūna į mūsų ligoninės infekcinių ligų skyrių“, – pastebėjo jis.
Neranda židinio
Valdžios institucijos niekaip neranda, kur yra šios ligos židinys, tad dalija patarimus, kaip saugotis gyventojams.
Ketvirtadienį pranešta, kad dėl legioneliozės protrūkio Kauno rajone, Garliavoje, bus atliekama terminė prevencija – procedūra padidinant karšto vandens temperatūrą vandens sistemoje, pranešė „Kauno energija“.
Ji vyks nuo penktadienio vidurnakčio iki 16 valandos.
Garliavos centralizuotame miesto šilumos tiekimo tinkle temofikacinio vandens temperatūra bus padidinta iki 80 laipsnių Celsijaus, kad pastatų karšto vandens sistemų prižiūrėtojai ar administratoriai galėtų atlikti terminę legioneliozės prevenciją.
Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, terminis šokas atliekamas pastato karšto vandens sistemoje temperatūrą padidinant iki 66 laipsnių, nes tokioje temperatūroje legionelės bakterijos žūsta.
Kur didžiausia rizika užsikrėsti?
Primenama, kad ši liga plinta per vandens purslus (aerozolius) su Legionella bakterijomis (legionelėmis). Legionelių dauginimuisi ypač palankus nepakankamai šaltas arba nepakankamai karštas vanduo.
Legionelės dauginasi:
- Lėtai tekančiame ir stovinčiame vandenyje. Vamzdžiuose, kuriais silpnai ar visai neteka vanduo (pvz., seni, užakę vamzdynai; neapgyvendinti viešbučių kambariai ir kt.);
- Kai vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys, padengtuose apnašomis, purvinuose bei korozijos apimtuose ar kiauruose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose;
- Karšto ir šalto vandens sistemose, esant palankiausiai vandens temperatūrai 20–45 ºC;
- Vandens šildytuvuose ir karšto vandens laikymo talpose, cisternų paviršiuose.
Būtinos sąlygos užsikrėsti ir ligai išsivystyti yra virulentiškų legionelių buvimas aplinkoje, jų plitimas susidarant aerozoliui, esant imliam organizmui, pakankamai užkrato dozei, susilpnėjus organizmo imuniniam atsakui.
Reikšmingi legioneliozės rizikos veiksniai yra rūkymas, lėtinės plaučių ligos, cukrinis diabetas, onkologinės ligos ir kitos imunodeficitą slopinančios ligos bei profesiniai rizikos veiksniai, pavyzdžiui, darbas statybose su žemės gręžiniais, santechnikos darbai, darbas pramonės įmonėse, naudojančiose terminį vandenį, darbas su įvairiomis aušinimo ir oro kondicionavimo sistemomis. Taip pat vienas iš rizikos veiksnių užsikrėsti legionelioze yra amžius, nes vyresni žmonės (> 50 m.) yra jautresni šiai infekcijai nei jauni. Vaikai serga retai, mažiau nei 1 proc. nuo visų registruotų atvejų.
Didesnė rizika užsikrėsti legionelioze yra vietose, kuriose gali susidaryti vandens aerozoliai:
- dušai ir vandens čiaupai;
- mineralinio vandens, sūkurinės vonios ir baseinai;
- turkiškos pirtys ir saunos;
- aušinimo bokštai ir garų kondensatoriai;
- dekoratyviniai fontanai;
- drėkinamos maisto vitrinos;
- soduose esantys purkštuvai (ypač jei jie naudoja perdirbtą buitinį arba nutekamąjį vandenį);
- įvairios aušinimo ir oro kondicionavimo sistemos.
Legioneliozės simptomai
Legioneliozei būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: Pontiako karštligė, kuriai būdinga lengvesnė ligos eiga be pneumonijos, ir sunki ligos forma – legionierių liga. Užsikrėtus simptomai dažniausiai atsiranda po 2–10 dienų, retais atvejais simptomai atsiranda per tris savaites. Liga paprastai prasideda nuo karščiavimo, drebulio, galvos ir raumenų skausmo, vėliau sausas kosulys, darosi sunku kvėpuoti ir tai gali peraugti į ūminę pneumoniją. Apie trečdalis ligonių viduriuoja arba vemia, o apie pusę praranda orientaciją arba ima kliedėti.
Legioneliozės profilaktikos priemonės
Legionelės nesidaugina žemesnėje nei 20 ºC ir aukštesnėje, nei 60 ºC temperatūroje, todėl norint apsisaugoti nuo legioneliozės reikia:
- Užtikrinti, kad karštas vanduo vandens sistemose visada būtų karštas ir cirkuliuotų. Vandens temperatūra visoje karšto vandens sistemoje turi būti 50–60 °C; Karšto vandens temperatūra, atsukus čiaupą, po vienos minutės turi būti ne mažesnė nei 50 °C.
- Užtikrinti, kad šaltas vanduo vandens sistemose visada būtų šaltas. Vandens temperatūra visoje šalto vandens sistemoje turi būti žemesnė nei 20 °C;
- Prižiūrėti ir valyti dušus. Valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos;
- Jei naudojami vandens šildytuvai, kartą per metus išvalyti, išdžiovinti ir dezinfekuoti;
- Po sistemos ir vandens šildytuvų tvarkymo, valymo darbų ir prieš kiekvieno sezono pradžią 2–4 valandas dezinfekuoti karšto vandens sistemą dideliu kiekiu (50 mg/l) chloro tirpalo, atlikti terminę dezinfekciją, t. y. vandens tiekimo sistemoje vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti, kad šilumos vartotojų čiaupuose ji būtų ne žemesnė kaip 65 °C. Atlikus tokią terminę dezinfekciją, mažiausiai 5 min. turi būti atsukami vandens sistemos čiaupai;
- Bent kartą per tris mėnesius, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, reguliariai išvalyti ir dezinfekuoti visus vandens filtrus.