Valdžios institucijos niekaip neranda, kur yra šios ligos židinys, tad dalija patarimus, kaip saugotis gyventojams.
Arvydas Kauno ligoninėje jau dešimta diena. O viskas prasidėjo nuo sparčiai aukštyn kilusios temperatūros.
„Iš ryto skaudėjo, maust pradėjo kairę pusę, temperatūra buvo žema – gal 37,4. O vakarop jau buvo 39“, – pasakoja Arvydas.
Sako negalėjęs net pagalvoti, kad jį į ligos patalą paguldys klastinga liga legioneliozė. Vyras gyvena nuosavame name, vandenį šildosi pats boileriu.
„Nuėjau pas šeimos daktarą, jis iškvietė greitąją, atvežė. Aš šitą žinojau, kad nuo vandens, bet kaip sakyt, kai pasireguliuoji pats, tai darai karščiau, kad dar šalto dasukt“, – sako Arvydas.
O Eugenijus gydymo įstaigoje guli jau savaitę. Gavo ir daug vaistų, ir papildomo deguonies.
„Aš iš Vilniaus grįžau su 40, vaistų išgėręs, paracetamolio. – Deguonies gavot?– Gavau, nes aparatai rodo, tai deda, bet man netrūko“, – kalba Eugenijus.
O legioneliozės protrūkis Kaune vis labiau plečiasi, susirgusių pacientų šiandien dar daugiau – jų jau net trylika.
„Pats dažniausias atkaklus karščiavimas, kai kurie atvyko su oro trūkumu, kosulys, bendras silpnumas – tokie bendriniai plaučių uždegimo simptomai“, – aiškina gydytojas rezidentas Marius Ogenskas.
Deja, dviejų būklė išlieka itin sunki, jie reanimacijoje. Į ligoninę jie atvyko jau gerokai pavėluotai, tad medikai dabar kovoja dėl jų gyvybės.
„Liga pavojinga, mirtingumas apie 10 procentų, sunki ligos eiga. Šita bakterija yra atipinė ir jai reikia specifinių antibiotikų“, – sako M. Ogenskas.
Daugiausia susirgusių iš Garliavos, dar keli iš Kauno miesto. Kalbinti garliaviškiai sunerimę, sako ėmęsi visų atsargumo priemonių:
„Gerti vandenį tai virinam, o praustis tai prausiamės.“
„Baisu ir praustis baisu. Bet nu neisi šitaip, nežinia, kaip čia toliau bus.“
Mirtina liga užsikrečiama su vandens garais įkvėpus legionella bakterijų. Jos dauginasi vandenyje, kurio temperatūra nuo 20 iki 50 laipsnių. O garliaviškiai pastebi, jog tik kilus ligos protrūkiui iš čiaupų ėmė bėgti kone verdantis vanduo, anksčiau buvęs vos apykarštis:
„Vonioj karštas, o virtuvėj išplaunu vieną lėkštę išplaunu šiltas, o paskui grynai čiut drungnas būna.“
„Praeitą savaitę tikrai buvo daug vėsesnis iš karšto krano.“
O tinkamai nepašildytas vanduo – puiki terpė veistis bakterijoms.
„Greičiausiai ir yra taip, kad nebuvo pakelta tinkamai temperatūra ir neišlaikyta, ir pradėjo jos daugintis, ir žmonės užsikrėtė“, – teigia Visuomenės sveikatos centro specialistė Aušra Valaikienė.
„Kauno energijos“ atstovai tikina, kad įmonės pašildytas vanduo iki pastatų atiteka tinkamos temperatūros.
„Kaip pavyzdys, Garliavoje, pasibaigus šildymo sezonui, dabar pasidomėjome, tai vidutinė „Kauno energijos“ tiekiamo termofikacinio vandens temperatūra buvo apie 70 laipsnių“, – tvirtina „Kauno energijos“ atstovas Šarūnas Bulota.
Deja, kas nutinka jį skirstant po butus – įmonė atsakyti negali. Ten jau namų administratorių valdos.
„Jau jis iš „Kauno energijos“ pateiktos šilumos gamina tą karštą vandenį, kuris pasiekia gyventojus. Pagal higienos normas, jo temperatūra turi būti tarp 50—60 laipsnių“, – aiškina Š. Bulota.
Rebusą dėl dar neregėto legioneliozės protrūkio sprendžia įvairios institucijos. Mat susirgusieji ir iš daugiabučių ir iš privačių namų, ir labai skirtingų vietų. O kol ligos židinys nesurastas – gyventojams pataria namie atlikti termošoką.
„Gyventojai turi bent 5 minutes nuleisti vandenį atsukę visus kranus, tik rekomenduojama nebūti toj patalpoj ir nekvėpuoti tais garais, kur bėga vanduo, o vėdinti patalpą. O vienbučių gyventojai turėtų patys susirūpinti ir savo šildymo sistemose užkelti temperatūrą, kad čiaupusoe būtų ne mačiau kaip 66 laipsniais ir tris dienas palaikyt tokią temperatūrą sistemose“, – teigia A. Valaikienė.
Legionelioze dažniausiai suserga vyresni žmonės nuo 50 metų. Žmogus nuo žmogaus užsikrėsti šia liga negali.
.jpg)
