„Aktyviai leisdavau laisvalaikį, intensyviai užsiėmiau sportu, daug mokiausiu, siekiau karjeros ir vienu metu tiesiog viskas pasikeitė“, – savo istoriją pradėjo Lina.
8 metus dalyvavusi varžybose ir daug pasiekusi motokroso sporte – tapusi Lietuvos motokroso čempionė moterų grupėje, varžybose tarp vyrų užėmusi antrą vietą Lietuvos taurėje, šiandien Migrena sergančiųjų asociacijos prezidentė L. Stanevičiūtė sako, kad prasidėjus priepuoliams tapusi lyg savo šešėliu.
„Sunku net pagalvoti, kaip galėčiau vėl užsiimti šiuo sportu, nes sergant migrena sutrinka pusiausvyra, reakcija“, – su ašaromis akyse ketvirtadienį Seime surengtoje migrenos aktualijoms aptarti skirtoje konferencijoje kalbėjo ji.
Kol diagnozavo, metus kentė skausmus
Prisimindama, kaip pati sako, savo pažintį su migrena mergina labiausiai apgailestauja stokojusi informacijos. Jos teigimu, ši problema esanti iki dabar – nežinoma, kaip atpažinti ligą ir nėra kreipiamasi pagalbos.
„Iki tol, kol buvo diagnozuota migrena, man galvos skausmas tęsėsi metus. Tada pamačiau grėsmingą statistiką, kad turiu 18 skausmo dienų per mėnesį, t. y. kad man galvą dažniau skauda nei neskauda. Aplinkinių nuostata, kad tai – gal nieko rimta, gal kalti kažkokie mitybos sutrikimai, gyvenimo būdas, svarstymai, kad gal per mažai miegi ar per daug sportuoji, nepalengvina situacijos. Iš šeimos gydytojų irgi negavau atsakymų, tad praradau motyvaciją, nežinojau, kur kreiptis“, – pasakojo Lina.
Mergina sakė dar 12 klasėje turėjusi nusiskundimų dėl galvos skausmo ir tuo metu padėjo tik sutvarkytas pamokų lankymo režimas. Dabar gi ji susirado pagalbą per socialinius tinklus.
„Tokiu būdu buvau nukreipta ten, kur reikia. Norėtųsi, kad žmonėms nereikėtų eiti tokio kelio su metus besitęsiančiais skausmais, kad rastų pagalbą, kad atpažintų ligą. Dažnai galvojama, kad tai yra tik galvos skausmas, tačiau migrena – tai liga su visomis pasekmėmis. Ir, kas blogiausia, kad daktaras „Google‘as“ įvedus simptomą galvos skausmas tikrai nepriveda prie migrenos diagnozės“, – kalbėjo ji.
Jos teigimu, kadangi liga neatpažįstama, visuomenėje atsiranda tam tikrų stigmų, pavyzdžiui, dažnai atrodo, kad galvos skausmu norima prisidengti nuo kokių svarbių darbų, pareigų ar tiesiog buvimo su draugais.
„Dar viena stigma – galvojama, kad migreną būtinai lydi visi pašaliniai požymiai – blyksėjimas, mirgėjimas akyse, jautrumas šviesai. Todėl netikėjau, kad sergu migrena, nes mane vargino tiesiog didžiulis galvos skausmas. Bet jauti, kaip jis paveikia visą organizmą. Vėliau atsirasdavo ir kiti požymiai – pykinimas, jautrumas šviesai“, – pasakojo ji.
Vengia planuoti laiką
Kaip atrodo gyvenimas su migrena? Kaip pasakoja Lina, jos skausmas prasideda paryčiais, būna sunku užmigti, sutrinka pusiausvyra, kalba, merginą kartais net galima būtų apibūdinti kaip išgėrusią.
„Kartais tenka atsiprašyti prekybos centre pardavėjų, kad lėtai, sunkiai suskaičiuoju pinigus. Tikrai būna sunku orientuotis aplinkoje, jei tuo metu ištinka priepuolis“, – atviravo mergina.
Ji atkreipė dėmesį, kad skausmas pasireiškia pasikeičiant režimui.
„Kalbu ne apie mitybos ar dienos režimą. Dažniausiai skausmais prasideda savaitgalį, poilsio dienomis, per šventes, keliaujant. Jei reikia keliauti darbo metu, tai tampa sudėtinga, dienotvarkė būna visiškai sutrikdyta.
80 proc. esant migrenos priepuolių metu aš galiu eiti į darbą vartodama vaistus. Bet turiu planuoti darbą taip, kad sumažinčiau komandiruočių skaičių. Ir būna sunku pasiaiškinti ne prieš darbdavius, kolegas, bet nepažįstamus žmones, kas man yra, kodėl negaliu su jais produktyviai bendrauti“, – nelengva kasdienybe dalinosi Lina.
Mergina pasakojo, kad ir asmeniniame gyvenime dėl bet kada užklumpančių priepuolių vengia tiksliai planuoti susitikimus.
Siekiant geresnės informacijos apie migreną sklaidos konferencijoje dalyvavusių asociacijų atstovai pasirašė kreipimąsi ir į valdžios institucijas.
Vienas dažniausių neurologinių susirgimų
Netikėtai šios ligos diagnozę išgirdusi jauna moteris – tokia ne vienintelė.
Ketvirtadienį į Seimą migrenos aktualijų aptarti susibūrę medikai ir visuomeninių organizacijų atstovai vieningai pabrėžė, kad šiandien šiai ligai vis dar neskiriama pakankamo dėmesio.
„Vakarų Europoje migrena laikoma vienas dažniausių neurologinių susirgimų. Sergančiųjų nuo migrenos skaičiai pasaulyje yra dideli: serga vienas iš 11, kai kurių šaltinių duomenimis, net vienas iš 7 gyventojų“, – statistiką pateikė Vilnius universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto direktorius, Lietuvos neurologų asociacijos prezidentas. prof. dr. Dalius Jatužis.
Lietuvoje migrena serga apie 11,4 procentų žmonių. Vis dėlto konferencijos dalyviai pabrėžė, kad šie skaičiai galėtų būti didesni, mat daug kas apie šią problemą nutyli, dalis nesureikšmina galvos skausmo, vengia kalbėti apie tai baimindamiesi aplinkinių reakcijos.
„Migrena – itin varginanti liga, atitinkanti visus ligos kriterijus. Laiku skirtas gydymas gerokai palengvina sergančiųjų gyvenimo kokybę, sumažina priepuolių naštą, mažina išlaidas dėl praleistų darbo dienų taip mažinant gydymo išlaidas valstybei“, – sakė profesorius.
Jo pastebėjimu, svarbu suvokti, kad migrena sergantieji yra mažiau darbingi, o migrenos priepuolio metu visiškai nedarbingi.
„Taip pat svarbu suvokti, kad šalia emocinių, psichologinių ir socialinių aspektų migrena turi ir savo finansinę naštą“, – sakė D. Jatužis.
Kiek kainuoja valstybei?
Stokholmo aukštosios ekonomikos ir verslo mokyklos Rygoje docentė Agnes Lubloy pateikė pirmą kartą paskelbtų mokslinių tyrimų rezultatus, kurie atskleidžia, kiek mūsų valstybei kainuoja migrena.
„Finansinė migrenos našta gali būti labai didelė, ji susideda iš tiesioginių (lankymasis gydymo įstaigoje, specialistų konsultacijos, vaistai) ir netiesioginių kaštų (produktyvumo praradimas, pajamų praradimas, kuris susijęs su migrena)“, – sakė specialistė.
Migrena gali sukelti didžiulę naštą visuomenei, todėl turi būti skiriamas didelis dėmesys. Ji pabrėžė, kad 70–80 proc. visų kaštų yra susiję su žmogaus negalėjimu dirbti dėl migrenos skausmų.
„Sudėjus visus pacientus į krūvą su migrena susijusių išlaidų kaštų skaičius sudaro apie 10 tūkst. eurų arba daugiau kaip 500 eurų vienam žmogui. Taigi 12,5 mln. nedirbantiems pacientams ir apie 100 mln. dirbantiems. Vienas ketvirtadalis karštų susidaro dėl lankymosi pas šeimos gydytoją arba specialistą, trys ketvirtadaliai – žmogaus produktyvumo praradimas (kai turi nedarbingumą arba atėjęs į darbą negali dirbti)“, – pasakojo A. Lubloy.
Jos pateiktais duomenimis, vienam žmogui Lietuvoje, kalbant apie šiuos kaštus, susidaro 721 euras: „Toje pačioje studijoje turime ir bendrą skaičių (149,62 mln. BVP produkto), kuris iš esmės nelabai skiriasi nuo kitų Europos šalių.“
D. Jatužio pastebėjimu, šie vertinimai yra dar gana konservatyvūs, realūs skaičiai gali būti dar didesni.
„Nors sakoma, kad sveikatos nenusipirkti ir tai – neįkainojamas turtas, deja, tai mūsų biudžetui tai turi realią piniginę išraišką. Tačiau skaičiai galėtų būti ir mažesni, jei pacientai kreiptųsi pagalbos ir būtų laiku gydomi“, – sakė profesorius.
Serga ir vaikai, ir suaugusieji
Gydytojai pabrėžia, kad migrena serga ir vaikai, ir suaugę, ir jauni, ir pagyvenę, liga nesirenka pagal socialinį statusą. Ja dažniausiai susergama vaikystėje, jaunystėje, susirgimų pikas siekia 20–45 metų, kai žmogus yra aktyviausias, dirba, kuria šeima.
Migrena apibūdinama kaip epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinimo trakto ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimų. Moterys nuo migrenos kenčia du – tris kartus dažniau, nei vyrai.
Sergant migrena dažniausiai užklumpa pulsuojantis skausmas, dažniausiai vienoje galvos pusėje; su skausmu gali pasireikšti „auros” simptomai, pavyzdžiui, prieš akis vaidenasi judantys vaizdiniai ar mirguliuojanti šviesa; migrena dažnai susilpnina organizmą, pacientą pykina; gali trukti nuo 4 valandų iki trijų dienų; prasidėjus galvos skausmui, padidėja jautrumas ryškiai šviesai ir triukšmui; dažnai paveldimas (šeimos nariams vienoje ar keliose kartose); migreną gali sukelti stresas, kai kurie maisto produktai, oro permainos, maisto trūkumas, nemiga, taip pat ir daugelis kitų faktorių.
