Tuo metu Muitinės departamentas prognozuoja, kad dėl papildomų mokesčių daugiau siuntų bus grąžinama.
„DPD Lietuvos“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila sako, kad pasikeitus tvarkai, didelė dalis siuntų paruošiamos neteisingai, trūksta papildomų dokumentų, todėl stringa ir jų siuntimas.
„Kol kas panašu, kad verslas nebuvo tam tinkamai pasiruošęs. Mūsų supratimu, vis dėl to verslas netikėjo, kad jis įvyks, nes viskam pasiruošti tikrai buvo galima, ir dėl muitinės procedūrų, ir dėl kitų dalykų. (...) Jei iki šiol užtekdavo ant siuntinio užklijuoti siuntos lipduką, tai dabar to nepakanka, turi būti lydintys dokumentai, sąskaitos faktūros ir visos muitinės procedūros“, – BNS sakė T. Vaišvila.
Pasak jo, įprastai siuntimas užtrukdavo keturias-penkias dienas, o dabar – septynias-aštuonias. Be to, išsiunčiama tik maždaug pusė Lietuvos įmonių ir gyventojų siuntų.
„Visa logistika stringa tiek Lietuvoje, tiek JK. Lietuvoje stringa dėl to, kad kol kas dar mokosi siųsti tokias siuntas. Jas reikia suruošti su tam tikrais dokumentais ir tik tada jos iškeliauja iš Lietuvos. Kadangi siuntų tinkamai paruošta yra mažiau nei pusė, jos keliauja atgal pas siuntėją ir procesas užstringa“, – teigė „DPD Lietuvos“ atstovas.
„Gerai sužymėtos siuntos nukeliauja, kaip ir iki šiol, bet užstringa JK dėl atsakingų institucijų už muitus, už kitus dalykus, kas susiję su importu“, – pridūrė jis.
Siuntų srautai, elektroninė prekyba gali mažėti
Lietuvos pašo teigimu, JK yra viena šalių, kur Lietuvos gyventojai siunčia ir iš kur jų atsiunčiama daugiausia: atitinkamai antra ir ketvirta vieta pagal jų srautą. Tačiau prognozuojama, kad ateityje srautai sumažės.
Pasak jo, kol kas per anksti vertinti, kokią įtaką siuntų pristatymui turi „Brexit“, tačiau akivaizdu, kad artimiausiu metu jie išliks ilgesni nei įprastai.
„Tikėtina, kad nauja siuntų gavimo tvarka bei papildomi mokesčiai gali sumažinti gaunamų siuntų srautus“, – BNS teigė Lietuvos pašto Rinkodaros ir pardavimų vadovas Norbertas Žioba.
„DPD Lietuvos“ teigimu, dėl muitų ir kitų mokesčių didelė dalis siuntų iš JK brangs apie 20-30 proc., todėl tikėtina, kad iki šiol buvęs ypač populiarus apsipirkimas JK elektroninėse parduotuvėse gali būti pristabdytas.
„Yra klausimas, kas nutiks su JK elektronine prekyba apskritai. Aišku, jie turi didelę vidaus rinką, bet Europos Sąjungoje JK elektroninės parduotuvės buvo labai svarbios ir labai dideli žaidėjai. Jei gyventojai pirko pigiau iš JK, tai nuo šiol gali būti brangiau. (...) Prekyba apmirs bent pačioje pradžioje, kol neprisitaikys JK verslas. Trumpuoju laikotarpiu nelabai šviesi ateitis laukia“, – sakė T. Vaišvila.
Lietuvos Muitinės departamento duomenimis, per devynias šių metų dienas į JK ir iš jos į Lietuva siųsta po 3 tūkst. siuntinių, tačiau ateityje dalis žmonių jas pradės grąžinti.
„Pirmaisiais mėnesiais bus perkama iš įpročio, bet kai pirkėjai suvoks, kad kai kurioms prekėms galioja PVM ar muito mokestis, pagausės prekių atsisakymo ir grąžinimo siuntėjui atvejų“, – BNS sakė departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius.
Anot jo, ES ir JK pagamintoms prekėms dvišalėje prekyboje nebus taikomi muitai ir kvotos, tai galios prekėms, kurios atitiks lengvatinės kilmės taisykles – tokios kilmės produktai turi turėti konkrečios šalies, iš kurios importuojami, kilmės dokumentus.
Tačiau nuo šių metų e. komercijos būdu prekes JK vartotojams parduodantys verslai privalės registruotis JK PVM mokėtojais, jiems bus taikomos skirtingos PVM mokėjimo taisyklės iki 135 svarų bei nuo 135 svarų vertės prekėms. Dėl šių pokyčių sausį dalis ES el. parduotuvių laikinai sustabdė pardavimus į JK.
Nuo šių metų visos pašto siuntos iš JK turi būti deklaruojamos muitinei – kai jų vertė iki 1 tūkst. eurų, deklaruoti kliento vardu turi Lietuvos paštas.
Nuo liepos 1-osios tvarka keisis ir PVM lengvata iki 22 eurų siuntoms bus panaikinta. Visos siuntos iki 150 eurų vertės bus apmokestinamos importo PVM, o nuo 150 eurų vertės – PVM ir importo muitais.
Siunčiant prekes iš JK, gali tekti papildomai susimokėti importo PVM, muito, akcizo, taip pat muitinės tarpininkavimo mokestį, kuris gali siekti 15–30 eurų ar daugiau.
