Tai numatančias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas inicijuoja socialdemokratai. Jei pataisos būtų priimtos, į išmokų laikotarpį nebūtų įtrauktas prastovų laikas, bet pats laikotarpis nebūtų ilginamas.
„Mamos labiausiai nukenčia, nėštumo kartais nesuplanuosi, o kartais jis ir planuojamas, bet dėl karantino nukenčia, nors žmonės nekalti. O ilgalaikės išmokos jų gyvenimą ir toliau neigiamai veiks“, – BNS sakė viena pataisų iniciatorių Dovilė Šakalienė.
Pasak Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės, jau pirmojo karantino metu buvo teiktos panašios pataisos, bet tuometiniai valdantieji „valstiečiai“ joms pasipriešino.
M. Lingės teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat ketina pateikti panašias pataisas: „Projektas jau pakeliui į Seimą“.
Anot jo, greičiausiai bus laukiama, kol jis bus registruotas Seime, o tada su socialdemokratų pataisomis bus pateiktas Seimui.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo bei dar kelių lydinčiųjų įstatymo pakeitimai įtraukti į trečiadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę. M. Lingė sako, kad jie gali būti iš jos išimti.
Socialdemokratai, be to, siūlo, kad jei žmogus visą išmokos laiką buvo prastovoje, tuomet ji būtų skaičiuojama pagal paskutinių trijų mėnesių iki prastovos pajamas, o jeigu dirbo trumpiau – pagal tuo metu gautą užmokestį.
Tokia tvarka būtų taikoma, jei teisė į išmokas atsirado nuo 2020 metų balandžio 8-osios.
Seimo Teisės departamentas sako, kad kai kuriems darbuotojams naujovė gali pakenkti, pavyzdžiui, prastovą darbdavys gali paskelbti nebūtinai dėl ekstremalios situacijos ar karantino – tada darbuotojai atsidurtų nepalankesnėje situacijoje.
Taip pat pabrėžiama, kad pataisos suteiks privilegijų pagal darbo sutartis dirbantiems žmonėms, o nukentės savarankiškai dirbantys.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per pirmą karantiną prastovose darbuotojai vidutiniškai praleido 28 dienas. Jei vidutinį darbo užmokestį uždirbanti nėščia darbuotoja tuo metu buvo prastovose, išmoka jai sumažėtų kiek daugiau nei 4 proc.
Ministerija prognozuoja, kad supaprastinus motinystės ir tėvystės išmokų apskaičiavimą, finansiškai nenukentėtų apie 10 tūkst. žmonių. Iš valstybės biudžeto tam reikėtų apie 8 mln. eurų.
