Aptarusi dažniausias moterų ginekologines problemas, dėl kurių prireikia kreiptis į ligoninę ir skubos tvarka, VUL Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vedėja gydytoja akušerė ginekologė dr. Virginija Paliulytė ragino nepamiršti, kad profilaktiškai pasitikrinti pas gydytoją kiekvienai moteriai reikia kasmet.
„Profilaktinis patikrinimas turėtų būti kasmetinis. Nepaisant to, kad pacientė niekuo nesiskundžia, ji turėtų kartą per metus nueiti pas gydytoją akušerį-ginekologą. Nes jei prasidėję makšties uždegimai neretai patys ir praeina be didelio įsikišimo, labai svarbu pastebėti tyliąsias ligas.
Pačios baisiausios yra onkologiniai susirgimai. Kokia nemaloni bebūtų ginekologo apžiūra, kitaip mes negalėsime įvertinti moters gimdos kaklelio, gimdos, kiaušidžių. Dalis tų piktų ligų – gimdos kaklelio vėžys ar ikivėžinės būklės, kiaušidžių vėžys – gali prasidėti labai tyliai, be simptomų. Ir kai jau atsiranda simptomai, liga dažniausiai būna pažengusi ir jos prognozė būna žymiai blogesnė. Tad kasmetinis vizitas yra vienintelė išeitis, kai ligą gali aptikti dar labai anksti, kai gydymas ir pasveikimas yra šimtaprocentinis“, – klinikų nuotolinės konferencijos metu nedelsti ragino gydytoja.
Kokio amžiaus moterys gali pasitikrinti nemokamai?
Pašnekovė priminė, kad situaciją palengvina tai, kad Lietuvoje veikia valstybės finansuojamos vėžio patikros programos.
„Viena skirta pacientėms nuo 25 iki 35 metų, kai atliekamas gimdos kaklelio tyrimas kas trejus metus ir kita – 35–60 metų pacientėms, kai atliekamas žmogaus papilomos viruso tyrimas kas penkerius metus. Labai skatinčiau nuvykti į šias programas“, – sakė ji.
Tačiau gydytoja įspėjo – klaida manyti, kad apskritai atvykti pas ginekologą reikia tik kas 3 ar 5 metus.
„Jei pacientė galvoja, kad jai reikėtų eiti tik į programinius vizitus, sako, kad nepriklauso, dar nepraėjo 3 ar 5 metai, tai šios programos skirtos tik gimdos kaklelio vėžio prevencijai ir tam tikriems tyrimams.
Bet šiaip vizitas kas ginekologą turėtų būti kasmetinis, nes ne tik gimdos kaklelį reikėtų apžiūrėti, bet ir kitus greta esančius ginekologinius organus. Galiu pasakyti, kad daug pacienčių tampa sąmoningesnės ir pastebiu, kad ateina profilaktiniam patikrinimu, nors nieko nejaučia“, – pastebėjo V. Paliulytė.
Ji pridūrė, kad kitais atvejais, jau turint sutrikimų, moteris pas gydytoją lankytis turėtų taip dažnai, kaip nurodė specialistas.
Kada kraujavimas – vėžio ženklas
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad dauguma vyresnio amžiaus moterų nebesilanko pas ginekologą, tačiau tai vėlgi nėra gera praktika.
„Dažnai išgirstame klausimą – tai ką aš ten darysiu, vaikus pagimdžiau, mėnesių jau nebeturiu, ko ten eiti? Ir, būna, kad jos neatkreipia dėmesio į negausų, iš niekur nieko atsiradusį patepimą, pakraujavimą.
Anksti pastebėtas ir nustatytas ikivėžinis susirgimas gali būti pilnai išgydomas ir moteris gali ramiai gyventi.
Vienas epizodas, kitas epizodas ir moteris galvoja – jei gausiai nekraujuoju, tai gal niekur ir neisiu. Bet menopauzės laikotarpiu bet koks kraujavimas neretai yra susijęs su onkologiniu susirgimu ar ikivėžine būkle.
Todėl moterys į tokius simptomus būtinai turėtų atkreipti dėmesį – jei iki tol jau nebuvo mėnesinių keletą metų atsiradus naujam kraujavimo epizodui būtinai užsirašyti pas gydytoją akušerį-ginekologą. Anksti pastebėtas ir nustatytas ikivėžinis susirgimas gali būti pilnai išgydomas ir moteris gali ramiai gyventi“, – kalbėjo V. Paliulytė.
Koks kraujavimas nėra normalus?
Portalas tv3.lt primena, kad kalbėdama apie menstruacinio ciklo sutrikimus gydytoja ragino atkreipti dėmesį, jei iki tol buvęs reguliarus mėnesinių ciklas ėmė ir sutriko – atsirado kraujavimas vidury ciklo, jis užsitęsė kraujavimas ar vietoj įprastų mėnesinių kraujavimas tapo ypač gausus, su krešuliais, ypač stipriu skausmu.
„Kartais tai vadiname nenormaliu kraujavimu ir priskiriame juos mėnesinių ciklo sutrikimams“, – vardijo gydytoja. Tai pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei mėnesinės dingo. Pasak ginekologės, ši situacija priklauso nuo moters amžiaus. Jei mėnesinės dingo brendimo laikotarpiu, tai nebūtų laikoma kažkokia patologija, mat pirmuosius porą metų nuo mėnesinių pradžios ciklai tikrai gali būti nereguliarūs.
Jei mėnesinės sutriko reprodukcinio amžiaus moteriai, reiktų įsivertinti, galbūt jos gyvenime kažkas pasikeitė. Aišku, pirmas dalykas – reikia atmesti netikėtą nėštumą, bet tą gali sukelti pasikeitęs gyvenimo būdas, pavyzdžiui, moteris pradėjo sportuoti, neteko labai daug svorio, buvo išvykusi, galbūt pasikeitė klimato zona, net laiko juostos pasikeitimas gali sukelti mėnesinių ciklo sutrikimus. Dar viena priežastis yra hormonų disbalansas arba kiaušidžių cistos“, – vardijo V. Paliulytė.
Tad kasmetinis vizitas yra vienintelė išeitis, kai ligą gali aptikti dar labai anksti, kai gydymas ir pasveikimas yra šimtaprocentinis.
Prabilusi apie atvejus, kada sutrikus mėnesinėms reikėtų kreiptis į priėmimo skyrių, gydytoją tokią galimą situaciją iliustravo pavyzdžiu.
„Tarkime, sutriko mėnesinės, keletą mėnesių nebuvo, moteriai yra 49 metai, ir staiga vėl atsirado kraujavimas, jis tęsiasi apie savaitę. Kuo toliau, tuo jis gausesnis, tuo moteris blogiau jaučiuosi, jaučia bendrą silpnumą, nuovargį, mieguistumą. Tai rodo, kad moteris netenka pakankami didelio kiekio kraujo.
Neretai jas ypač išgąsdina didelis kraujavimas iš gimdos ir kartais joms tenka atlikti skubų kraujavimo stabdymą chirurginiu būdu. Perimenopauziniu metu pacientės dėl tokio gausaus kraujavimo labai neretai kreipiasi į priėmimo skyrių“, – pastebėjo gydytoja.
