Nustatyta, kad Europos vartotojai vidutiniškai naudoja daugiau nei 7 skirtingus kosmetikos gaminius kasdien ir beveik 13 gaminių per savaitę. Moterys gi vidutiniškai naudoja 9 skirtingus gaminius kasdien ir maždaug 15 gaminių per savaitę, 24 metų jaunimas kas savaitę naudoja 16 įvairių kosmetikos produktų. Iš viso per metus Europoje ir Amerikoje kosmetikos gaminių parduodama maždaug už 200 mlrd. eurų.
Apie šias populiarias kosmetikos priemones ir jų sudedamąsias dalis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja, profesore Jurga Bernatoniene kalbėtasi „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Ji patikino, kad žmonių, visai nevartojančių kosmetikos priemonių, šiandien iš esmės nėra.
„Jei pažiūrėtume, kas yra kosmetikos gaminys, tai yra ir odos, ir lūpų, ir kūno, ir plaukų priežiūrai skirtas produktas. Dantų pasta taip pat yra kosmetikos gaminys. Tad kiekvienas žmogus kasdien naudoja bent po vieną kosmetikos gaminį. Bet statistika rodo, kad sunaudojame dar daugiau kosmetikos gaminių per dieną. Tai yra aktuali ir paklausi prekė, todėl, kiekvienas ją naudojantis turėtų būti labai atidus“, – pabrėžė specialistė.
Pasak jos, populiariausios priemonės tos, kurios susijusios su grožiu, tai yra kosmetika, skirta veido odos priežiūrai, kuri gali stangrinti odą, drėkinti, mažinti aknės sukeliamus simptomus.
„Pabrėšiu, kad įdedu žodelį „gali“, nes kosmetika negydo. Ji gali pagelbėti pagerinti odos būseną arba ją išlaikyti tokią, kokia ji yra. Taip pat yra populiarios plaukų priežiūros priemonės, šampūnai, be jų niekas neapsieisime“, – pastebėjo profesorė.
Kaip išsirinkti tinkamas kosmetikos priemones?
Patardama, kaip atsirinkti, kokia kosmetika žmogui yra tinkama, pašnekovė išskyrė du pagrindinius kriterijus – ji turi būti saugi ir kokybiška.
„Kai kalbame apie tai, kas yra tinkama kosmetika, pirmiausia įsivaizduojame, kad ji turi būti saugi ir kokybiška, o tada atsiranda klausimas, kas yra saugu ir kokybiška. Pačios kosmetikos kokybę užtikrina tik gamintojas ir tai, ką jis įdėjo į kosmetikos gaminį, yra jo atsakomybė.
Neprivaloma nustatyti, kiek yra įdėta augalinio ekstrakto, jie yra standartizuoti ar ne, viskas paliekama gamintojo atsakomybei. Todėl pats pirkėjas turi būti labai sumanus, domėtis ir teisingai pasirinkti kosmetikos gaminį“, – kalbėjo J. Bernatonienė.
Pirmas žingsnis, jei kosmetikos gamintojas nežinomas ar juo nepasitikrina, yra tikrinti produkto sudėtį.
Priemonėse nuo prakaito – net vėžio rizika
Pirmiausia specialistė atkreipė dėmesį į populiarios prekės – antiperspirantų – sudedamąsias dalis.
„Tai yra prakaitavimą mažinančios priemonės, kurių sudėtyje dažniausiai yra įvairių aliuminio druskų. O kaip rodo įvairios mokslinės studijos, aliuminis yra linkęs kauptis kauluose, gali sukelti įvairias onkologines ligas. Net teko skaityti tokį mokslinį straipsnį, kuriame nurodyta, kad antiperspirantų su aliuminiu naudojimas gali sukelti krūties vėžį arba būti vienas krūties vėžio rizikos veiksnių.
Todėl šiandien yra sveikintinas žingsnis, kai į kuriamus antiperspirantus stengiamasi įdėti kuo daugiau natūralių veikliųjų medžiagų ir nenaudoti aliuminių druskų. Tokie produktai yra kuriami, savo katedroje juos taip pat kuriame“, – pastebėjo J. Bernatonienė.
Renkantis šampūną šių medžiagų būti neturėtų
Dar viena itin populiari priemonė – šampūnas. Čia pašnekovė ypač įspėjo dėl vienos medžiagos.
„Šampūnas turi putoti, o tam, kad taip būtų, labai paprasta įdėti pigią, lengvai prieinamą medžiagą, kurios reikia gana mažos koncentracijos. Tai yra natrio laurilo sulfatas (SLS) – labai puikiai putojanti medžiaga, bet ji skatina pleiskanų atsiradimą ir niežėjimą.
Taip žmogus papuola į užburtą ratą – nusipirko šampūną, išsiplovė galvą, jam galvą niežti, jis turi pirkti priemonių, kurios mažintų pleiskanas. Jei tokiame šampūne vėl yra tokia pati medžiaga, papuolame į užburtą ratą ir nerandame sprendimo. Tad vartotojas turi labai gerai išmanyti kosmetikos ingredientų sudėtį ir teisingai pasirinkti“, – įspėjo ji.
Specialistė sutiko, kad šampūnas tikrai turi putoti, bet tam galima naudoti ekologiškas medžiagas, ekologiškus putoklius, kurie neturi mano paminėto šalutinio veikimo.
„Labai dažnai į šampūnų sudėtis būna įdedami mineraliniai aliejai. Mineralinis aliejus yra gana pigi prekė, bet ji apsunkina plauką, skatina riebalavimąsi ir taip pat yra priemonė, kurios neturėtų būti. Tai jei perkame prekę su šiomis priemonėmis, ji yra pigi, atrodo išvaizdžiai, bet sukelia ne tokį efektą, kokio norėtume“, – konstatavo J. Bernatonienė.
Ieškoti ekologiškų žaliavų
Profesorė patarė, kad norint nusipirkti tikrai kokybišką produktą, reikėtų žiūrėti, kad jis būtų pagamintas iš ekologiškų ir sertifikuotų žaliavų.
„Ant tokio produkto etiketėje prie kiekvieno ingrediento yra pažymima ir parašyta, kad produktas pagamintas iš ekologiškų ir sertifikuotų medžiagų. Tuomet absoliučiai nekyla jokių klausimų, produktas yra aukštos kokybės.
Šampūnas turi putoti, o tam, kad taip būtų, labai paprasta įdėti pigią, lengvai prieinamą medžiagą, kurios reikia gana mažos koncentracijos. Tai yra natrio laurilo sulfatas (SLS) – labai puikiai putojanti medžiaga, bet ji skatina pleiskanų atsiradimą ir niežėjimą.
Tokio produkto galiojimo laikas bus trumpesnis – gali būti metai, pusantrų. Ir toks produktas tikrai kokybiškas. Na, jei norite pirkti visgi ne ekologišką, o kosmetikos gaminį, pagamintą iš natūralių produktų, tada reikėtų žiūrėti, kokių medžiagų reikėtų vengti“, – kalbėjo profesorė.
Vengti parafino ir vazelino aliejaus
Pirmiausia ji patarė vengti mineralinio aliejaus, kurį galima atpažinti iš užrašo „parafinum liquidum“:
„Parafinas yra naftos produktas, gana pigus ir jį patogu naudoti kosmetikoje, nes nereikia dėti antioksidanto, labai ilgai galioja. Pavyzdžiui, dariau analizę, kas skirta kūdikių odelės masažui, tai yra skirtas parafinas, dažniausiai – vazelino aliejus. Tad tėveliai turėtų būti labai atsargūs ir žiūrėti, ką perka. Lygiai tas pačias priemones galima įsigyti ir natūralių augalinių medžiagų pagrindu ir jos bus daug sveikesnės.“
Pašnekovė aiškinimu, vazelino, parafino aliejai užkemša odos poras – joje matomi susidarę juodi taškeliai, tada reikia valyti odą.
„Aišku, viskas priklauso, kam vazeliną naudosime, jie reikia padengti odą apsaugant ją nuo vėjo, kai labai žvarbus oras, tą darant trumpą laiką viskas bus tvarkoje. Bet jei mes visąlaik savo vaikams tepame produktus, kuriuose yra vazelino, jau yra negerai.
Kuo jį pakeisti? Labai lengvai galima keisti į įvairius augalinius aliejus. Tai gali būti ir ricinų, alyvuogų, juodgrūdžių aliejus – jų yra be galo daug. Aišku, tokių produktų kaina yra daug didesnė, į juos papildomai reikia dėti antioksidantų, bet tai yra sveikas, natūralus produktas“, – pastebėjo J. Bernatonienė.
Paklausta, ar tiktų naudoti paprastą maistinį aliejų, ji priminė, kad geriausiai visų žinomas yra kokosų aliejus: „Juo tikrai galima pasitepti viską – ir plaukus, ir veidą, visam kūnui ir pėdoms labai tinka.“
Pasak specialistės, jei žmogus turi rimtesnių odos problemų, itin sausą odą, dar vienas galimas sprendimo būdas – kreiptis į gamybinę vaistinę. „Tada reikėtų prašyti, kad pagamintų panašios sudėties produktą, bet pakeistų vazelino aliejų į natūralų aliejų. Jei kokosų aliejus gali irgi dirginti, jei oda labai jautri, visada jį galime keisti į ricinų, saulėgrąžų aliejų“, – patarė profesorė.
Ftalatams, parabenams – ne
Kalbėdama apie lūpų vazelinus, lūpdažius, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad į juos labai dažnai dedama medžiaga ftalatas.
„Ftalato irgi reikėtų vengti, nes po ilgesnio vartojimo jis sausina lūpas, jas alergizuoja ir dažnai sukelia niežėjimą. Labai dažnai priemonėse yra naudojami ir cheminiai antioksidantai – įvairūs benzonaftoliai, kurie prailgina produkto galiojimo laiką. Jų taip pat reikėtų vengti, nes gali sukelti alergines reakcijas. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad cheminiai antioksidantai gali būti ir vėžinių ligų provokatoriai“, – įspėjo ji.
Žiūrint iš finansinės pusės, tai labai gerai, žiūrint iš vartotojo pusės, parabenai sukelia alergines reakcijas, uždegimus, vėžiniu susirgimus, tad reikia labai teisingai pasirinkti.
Dar viena kenksminga medžiaga, kurios reikėtų vengti kosmetikos gaminiuose – parabenai.
„Nors gamintojams be galo patogu juos naudoti, bet jie dirgina, alergizuoja, viena studija net rodo, kad gali sukelti įvairias kvėpavimo takų ligas, pavyzdžiui, astmą. Ir kartais žmogus gali nesuprasti, kodėl susirgo“, – kalbėjo J. Bernatonienė.
Ji įspėjo atidžiai rinktis ir plaukų dažymo priemones – ne veltui yra profesionalams naudoti skirti plaukų dažai ir yra tie, kuriuos gali naudoti kiekvienas.
„Kokie čia pavojai? Cheminiu pagrindu sukurti dažai nualina plauką, nors iš pradžių jis atrodo blizgantis, skaidrus, ypač po pirmo dažymo plaukai tiesiog švyti. Bet po kažkelinto dažymo jie nualinami. Geriau reikia rinktis natūralias dažymo priemones.
Yra tokių dažų su natūraliomis priemonėmis. Spalvų gal nėra labai daug, bet jos plauką stiprina, jo nenualina ir jas galima naudoti. Aišku, kai plauką nualiname, visada galima naudoti plaukų kaukes, leisti atsigauti ir tada vėl jį dažyti“, – patarė specialistė.
Koks turi būti galiojimo laikas?
Koks turėtų būti galiojimo laikas, kad priemonė nekeltų įtarimų, jog jos sudėtyje yra daug sveikatai ne tokių palankių medžiagų? Pasak pašnekovės, tai labai priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis buvo pagamintas produktas ir kokioje pakuotėje jis laikomas.
„Įsivaizduokime pakuotę, iš kurios kremą tepame su pirštu, tai tokiame kreme konservantų turės būti gerokai daugiau, nei naudosime beorę pakuotę ir išspausime. Koks yra optimalus galiojimo laikas, sunku pasakyti, nes šiuo metu yra sukuriama ir natūralių konservantų, pavyzdžiui, iš spanguolių yra išskiriamos tam tikros medžiagos, kurios veikia konservuojančiai.
Ir pamažu artėjame to link, kad su natūraliomis medžiagomis galiojimo laiką galima pasiekti dvejus metus. Bet jei žiūrėsime į priemones su cheminėmis medžiagomis, rasime, gal galioja ir tris, keturis. Geriausios yra beorės pakuotės, nes tuomet reikia mažiau konservantų, naudojamas produktas neturi tiesioginio kontakto su žmogumi ir jis yra mikrobiologiškai stabilesnis“, – patarė J. Bernatonienė.
Cheminiu pagrindu sukurti dažai nualina plauką, nors iš pradžių jis atrodo blizgantis, skaidrus, ypač po pirmo dažymo plaukai tiesiog švyti. Bet po kažkelinto dažymo jie nualinami.
Ji pabrėžė, kad bet kuriuo atveju atsakomybė už produkto sudėtį tekta gamintojams, tačiau ne kiekvienas gamintojas yra įpareigotas gaminti daug natūralių medžiagų arba ekologiškų medžiagų turinčią kosmetiką.
„Tai yra vartotojo pasirinkimas. (...) Jei žiūrėsime iš gamintojo pusės, tai jis nori, kad jo produktas galiotų ilgai – 2–3 metai yra sveikintinas rezultatas. Jei žiūrėsime iš vartotojo pusės, jis turėtų susimąstyti, kodėl produktas tiek ilgai galioja, kokių medžiagų ten yra įdėta.
Ir žinome, jei įdėsime parabenų, tai mūsų produktas gali galioti ir tris, ir keturis metus. Žiūrint iš finansinės pusės, tai labai gerai, žiūrint iš vartotojo pusės, parabenai sukelia alergines reakcijas, uždegimus, vėžinius susirgimus, tad reikia labai teisingai pasirinkti. Jei vartojame produktą trumpą laiką, tikrai šių minimų neigiamų pasekmių nematysime. Bet vartojant ilgesnį laiką galime nesuprasti, kodėl vyksta ne tai, ko norėtume savo odai“, – pastebėjo profesorė.
Vietoj atjaunėjusios odos – alerginė reakcija
Paklausta, koks gali būti didžiausias pavojus kosmetikos priemonėje, pašnekovė pasidalino savo pačios patirtimi.
„Bendraujame su įvairiais verslo užsakovais, buvau sulaukusi prašymo pagaminti vieno produkto kopiją, kuris labai greitai ištiesina veidą, išlygina odą. Jie man atnešė pavyzduką, o aš turėjau pasižiūrėjusi į sudėtį padaryti kopiją.
Moteriškas smalsumas nugalėjo. Palaukiau, kol jie išeis, kadangi buvo nedidelis kiekis, su niekuo nesidalinau, viena pabandžiau atsijauninti (juokėsi). Pasitepus šiuo produktu išties po 10 minučių visa oda išsitempė, išgražėjau ir po pusvalandžio prasidėjo tokia alerginė reakcija, kokios dar nebuvau turėjusi. Į darbą, aišku, porą dienų nėjau, nesirodžiau, bet išanalizavau cheminę sudėtį, kokia medžiaga taip veikia.
Paaiškėjo, kad tai yra propilenglikolis – labai geras skvarbos stipriklis, labai gerai skverbiasi į odą. Tai jis pernešė haliurono rūgštį, jos man buvo per daug, oda išsipūtė. Tad kalbant apie kosmetikos gaminius propilenglikolis taip pat yra medžiaga, kurios reikėtų vengti. Ji yra pigi, palyginimui pasakysiu, kad ją naudoja mašinų plovimui, jog gerai atsiplautų, stabdžių skysčių gamybai. Tai labai geras tirpiklis, labai gerai perneša medžiagas, tą patyriau pati savo smalsumu“, – J. Bernatonienė.
