34-ųjų vestuvių metinių proga L. Kazlauskienė kalbėjosi su naujienų portalu tv3.lt. Moteris atskleidė, kad šią progą juodu su Petru paminės scenoje – vasara jiems buvo itin darbinga.
„Vestuvių metinių dieną turėsime koncertą, dirbsime dar ir keletą dienų po to. Rugsėjį abu švęsime gimtadienius, bet šiomis dienomis taip pat koncertuosime. Tačiau tai mums – ne problema, paminėsime šventes, kai būsime laisvesni. Vasara apskritai buvo labai darbinga, pailsėjome tik jos pradžioje, kai ne pilnai savaitei buvome išvykę į Italiją“, – atskleidė L. Kazlauskienė.
Apie darbingą vasarą užsiminusi Liveta pasakojo, kad kadaise nė nebūtų pagalvojusi, jog šiame gyvenimo etape vos spės suktis važiuojant iš vieno koncerto į kitą. Tačiau juodu su Petru – labai dėkingi už tebesitesiančią jų klausytojų meilę.
„Mes galvojome, kad sulaukę tokio amžiaus gyvensime ramiau, turėsime kokį vieną koncertą per savaitę ir mums to užteks. Bet iki šiol sukamės taip, kad vos spėjame save pavyti. Ir koncertų daug, ir gerbėjų dėmesio netrūksta. Labai džiaugiamės, kad pastaruoju metu daug koncertuojame Vilniaus rajone – pasirodo, ten turime daug gerbėjų ir esame mylimi“, – pasidžiaugė atlikėja.
Petro staigmenos tęsiasi iki dabar
Nors šiemet Liveta ir Petras švenčia 34-ąsias vestuvių metines, tačiau jų bendros istorijos pradžia siekia dar giliau – pora susipažino prieš 41-erius metus. Mintimis nusikėlusi į pirmąsias pažinties dienas, L. Kazlauskienė teigė, kad tąkart ją labiausiai sužavėjo Petro dėmesingumas, galantiškumas ir širdžiai brangios dovanos.
„Petras mane nustebino, kai paaiškėjo, kad jis kuria man dainas. Mes susipažinome rugpjūčio viduryje, kai abu dalyvavome vestuvėse. Prisimenu, kad pažinties išvakarėse mačiau danguje krentančias žvaigždes. Kai vėliau papasakojau apie tai Petrui, jis parašė ir padovanojo man dainą „Krito žvaigždės“.
Vėliau vis nustebindavo mane naujomis dainomis. Atvažiuodavo pas mane į Tauragę ir atveždavo kasetę, kurioje – jo sukurtos dainos. Aš vis klausydavau ir klausydavau, tiesiog iš proto vesdavau namiškius, – juokėsi L. Kazlauskienė. – Žinojau, kad tos dainos buvo skirtos man, tad buvo ir iki šiol yra labai brangios.“
Atrodytų, po keturių dešimtmečių kartu sunku vienas kitą nustebinti, tačiau Liveta sako, kad jų kasdienybėje staigmenų vis dar netrūksta. Neretai nutinka taip, kad vos atsikėlusi ryte ji jau randa Petrą suplanavusį, kaip praleisti dieną kartu.
„Kartais būna taip, kad atsikeliu ryte, o Petras sako: šiandien noriu su tavimi papietauti Lenkijoje, važiuojam! Po tiek metų bendro gyvenimo mums neįdomu būti vienas be kito – važiuojame kartu ir ilsėtis, ir apsipirkti, nueiname į filmus, spektaklius. Stengiamės puoselėti ir pakurstyti meilę – parodyti vienas kitam dėmesio, pasakyti gerą žodį, pašokti dviese išgirdus per radiją gražią melodiją.
Žinoma, šeimose būna visko, ne tik gražūs dalykai, bet mes jau seniai vienam kitam nepriekaištaujame. Petras yra labai taktiškas, mandagus, o kai tiek dirbame, tai ir nėra dėl ko pyktis“, – tikino ji.
Santykiuose padėjo viena taisyklė
Nors šiandien Liveta ir Petras nebesipyksta, moteris atvira – praeityje būta visko, o gerbėjų dėmesio tiek vienam, tiek kitam netrūko. Pasak Livetos, neretai vyro drabužiuose ji rasdavo gerbėjų raštelius su įvairiais pasiūlymais. Tačiau per tiek metų santykius išlaikyti jiems padėjo viena svarbi taisyklė.
„Santykių pradžioje būdavo taip, kad jei susipykdavome, Petras trenkdavo durimis, sėsdavo į automobilį ir išvažiuodavo. Tokiais atvejais, kai žmogus suirzęs, greitai visokių guodėjų gali atsirasti. Tiek man, tiek jam dėmesio netrūko – rasdavome gerbėjų raštelių kišenėse, Petrui ant automobilio širdelių su lūpdažiais pripiešdavo. Vienas gerbėjas man net siūlė namą Kanaruose nupirkti ir sakė, kad būtų idealus vyras.
Bet galiausiai mes sutarėme tokią taisyklę – negalima iš namų išvažiuoti tol, kol nesusitaikome. Tais momentais, kai žinodavau, kad Petras gali išvažiuoti, greitai užrakindavau duris, paslėpdavau raktą ir primindavau taisyklę. Galiausiai susitaikydavome, apsikabindavome ir raktas vėl atsirasdavo duryse, – juokėsi L. Kazlauskienė.
Livetos teigimu, jai svarbiausias dalykas santuokoje – pagarba vienas kitam. Tiesa, ji pridūrė, kad ne mažiau svarbu nepamiršti išlikti ir draugais bei vienas kito nevaržyti.
„Petras vis sakydavo, kad niekada neturėjo tokio draugo, su kuriuo galėtų kalbėtis iki ryto, patikėti visas paslaptis. O mes ir gyvename be jokių paslapčių ir ribų. Džiaugiuosi, kad jis niekada nevaržo mano laisvės, nedraudžiame vienas kitam kažkokių dalykų. Kai pagalvoju, kokį kelią nuėjome kartu susikibę už rankų, kiek iššūkių įveikėme, suprantu, kad tai – žmogus, kurio nekeisčiau į nieką“, – šypsodamasi pasakojo L. Kazlauskienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
