Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Giedrius Surplys I. Šimonytės Seime ketvirtadienį klausė: „Ar egzistuoja jūsų Vyriausybės kokybės dugnas, kurį pramušus jūs vis dėlto perkrautumėte savo kabinetą?“
Į šį klausimą premjerė atsakė mananti, kad Vyriausybės veiklos standartai yra net labai aukšti.
„Man atrodo, kad Vyriausybė sau kelia labai aukštus reikalavimus ir galbūt kartais patiems lipti per tą kartelę yra ir sudėtinga. Bet nebuvo nė vieno keliuko, ne vieno kotleto, nė vieno panašaus dalyko visus metus. Tai, kad mes diskutuojame politiką, tai labai gerai, taip ir turi būti.
Man atrodo, kas yra žalingiausia šitoje situacijoje, tai postringavimai, kad nuo Lietuvos nusisuko kažkokie tarptautiniai partneriai. Jūs man parodykite tuos tarptautinius partnerius, kad jie nuo Lietuvos nusisuko, kad ji kažką ne taip padarė“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Paliko ministrus
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienio vakarą pareiškė, kad nesutinka priimti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio prašymų atsistatydinti.
Pirmadienį šį klausimą premjerė aptarė kartu su prezidentu Gitanu Nausėda.
G. Landsbergis atsistatydinimo pareiškimą I. Šimonytei išsiuntė dar penktadienį, M. Skuodis – sekmadienį. Abu ministrai prašė būti atleisti dėl baltarusiškų trąšų „Belaruskalij“ skandalo, kuris kilo praėjusią savaitę.
Ministrai dar praeitą ketvirtadienį viešai tvirtino esantys pasiruošę atsistatydinti, tačiau prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad negalima laukti, kol ministrų pasisakymai bus įvertinti premjerės. Anot jo, įprastai politikai „pateikia atsistatydinimo pareiškimą ir tada kitos institucijos priima atitinkamus sprendimus“.
Tiesa, pati I. Šimonytė praėjusią savaitė sakė nemananti, kad ministrų pasitraukimas ką nors pakeistų.
„Mano nuomone, nieko nepakeistų. Bet, kadangi čia kalbame ne apie teisinius dalykus ir juridines situacijas, o apie politikų vertinimą šitos situacijos, aš tai vertinsiu kaip politikė“, – patikino I. Šimonytė.
Vis tik pirmadienį I. Šimonytė sakė neatmetanti galimybės dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą atsistatydinti visai Vyriausybei.
„Neatmetu šitos galimybės, tą aš galiu labai tiesiai pasakyti. Jeigu dėl Vyriausybės veiklos yra keliama tiek daug klausimų, tai galbūt Vyriausybė, jeigu nesugeba į tuos klausimus atsakyti, turėtų savo įgaliojimus pabaigti ir kažkokia kita Vyriausybė galėtų nuo nulio tą darbą pratęsti“, – LRT laidai „Dienos tema“ kalbėjo I. Šimonytė.
Trąšų tranzitas tęsiasi
Praėjusią savaitę įsigaliojo JAV sankcijos trąšoms „Belaruskalij“, tačiau jų tranzitas per Lietuvą nesustojo, nors susisiekimo ministras anksčiau teigė, kad tai įvyks. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad gruodį ir galbūt sausio pradžioje per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“, ar šios paslaugos Baltarusijos įmonei bus teikiamos toliau, priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos, ar aptarnauti jos pavedimus.
„Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, jog netekus „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra pasirengusi padėti „Lietuvos geležinkeliams“ sprendžiant infrastruktūros išlaikymo klausimus.
JAV Iždo departamentas rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir iki gruodžio 8 dienos verslui davė laiko užbaigti sandorius. Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios.
M. Skuodis sakė abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas.
