Ragina nepasiduoti pykčiui
"Norėčiau pabrėžti, kad vyksta Ukrainoje karas ir kaip jūs puikiai žinote, Ukrainą užpuolęs režimas daro viską, kad visiškai iškreiptų tai, kas vyksta, tikrovę. Štai neseniai buvo paskelbtas sprendimas likviduoti turbūt paskutinę didesnę auditoriją turinčią Rusijos radijo stotį. <...>
Vadinasi yra siekiama ir ieškoma kabintis už bet kokio informacinio kabliuko, kad iš jo būtų galima sukurti istorijas, net jei jos yra kuriamos dirbtinai. Tai šiuo atveju aš referuoju į tuos vandalizmo atvejus, kurie įvykdyti yra karių paminklų atžvilgiu. Aš nežinau, kas tai padarė, tikiuosi, kad policija tai išsiaiškins“, – sakė I. Šimonytė.
Ji taip pat ragino atsisakyti išankstinio nusistatymo artimoje aplinkoje, vengti nemalonių išpuolių darbe, mokykloje.
„Antras dalykas – dar kartą labai raginu šitų nusiteikimų ar kažkokių stereotipų nenaudoti savo artimoje aplinkoje. Ar tai būtų kaimynystė, darbo kolektyvai, mokyklos, ar dar kažkas panašaus. V. Putino gerbėjai tautybės neturi“, – kalbėjo premjerė.
Rusiškų dujų neliko, elektros – minimaliai
Energetikos ministras Dainius Kreivys spaudos konferencijoje pareiškė, kad mažų rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinių importas per Klaipėdą nuo ketvirtadienio yra sustabdytas.
„Bet koks rusiškų dujų importo per SGD terminalą yra sustabdytas – mažų krovinių nebėra“, – sakė D. Kreivys. Elektros tiekimas iš Rusijos yra sumažintas iki visiško minimumo. Taip padarė visos trys Baltijos valstybės.
„Lieka tikimybe, kad Rusija gali imtis veismų prieš mūsų energetinę sistemą, esame pasiruošę ir susiderinę pagalbą su Lenkija. <...> Vakar su Baltijos šalių energetikos ministrais pasirašėme pareiškimą dėl elektros tinklų sinchronizacijos spartinimo“, – sakė ministras.
Šiuos krovinius iš Rusijos „Novatek“ pastaruoju metu pirko tik Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“. Ji situacijos kol kas nekomentuoja.
Anot jo, dabar galima įsitikinti, koks buvo teisingas sprendimas turėti SGD.
„Dėl dujų, galima įsitikinti, kaip teisingai padarėme, kad turim SGD, bet koks rusiškų dujų importas per ten sustabdytas, jau šiandien galime atsiakyti ir dujų per vamzdį, bet tai kenktų kitų Baltijos šalių energetiniam saugumui, todėl to turime atsisakyti“, – sakė D. Kreivys.
Anot jo, energijos išteklių rinka yra šoko būsenoje, o Lietuva prisideda prie sprendimų leisti į rinką kažkiek naftos rezervų.
Neskraidymo zona nėra paprastas sprendimas
Neskraidymo zonos virš Ukrainos paskelbimas reikštų tiesioginį NATO įsitraukimą į karą. Anot premjerės, svarbesnė Vakarų ir tarptautinės bendruomenės užduotis dabar būtų skubus humanitarinio koridoriaus užtikrinimas iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų.
„Nenoriu labai detaliai to komentuoti, bet atkreipčiau dėmesį, kad daugeliui atrodo, kad neskraidymo zona yra kažkas, ką gali paskelbti, ir tai yra neskraidymo zona. Ją turėtų kažkas dar ir užtikrinti. Įvertinant, kas realistiškai tai gali padaryti, tai reikštų, kad NATO valstybės tiesiogiai dalyvautų šiame konflikte. Man atrodo, apie tai kažkaip gal truputį nutylima, viešai nesakoma“, – sakė I. Šimonytė.
Rusijos vykdomus nuožmius karinius veiksmus artilerija atakuojant didžiųjų miestų gyvenamuosius rajonus ji pavadino tragedija.
„Per Jungtines Tautas, per kitas tarptautines organizacijas, kurių reputacija yra visuotinai pripažįstama, reikėtų svarstyti apie humanitarinio koridoriaus sprendimus, kurie leistų pasitraukti žmonėms iš tų vietų, kur jiems yra nesaugu“ – teigė premjerė.
Papildomi pinigai gynybai
Vyriausybė artimiausiu metu spręs dėl priimančiosios šalies pajėgumų stiprinimo bei tarsis dėl to, kiek didinti gynybos finansavimą ilgesniu laikotarpiu. Sprendimai priimami NATO sąjungininkams perkeliant papildomus pajėgumus į Lietuvą dėl Rusijos karo Ukrainoje.
„Lietuvos saugumo garantijos yra kaip niekada stiprios ir tai patvirtina ne tik žodžiai lyderių, ne tik jų vizitai į Lietuvą, bet taip pat ir tos pajėgos, kurios yra perkeliamos ar į Lietuvą, ar į regioną, ar dar bus papildomai perkeliamos, stiprinant mūsų jau ne tik atgrasymą, bet ir apginamumą“, – sakė premjerė.
Pasak jos, Lietuva yra pasiruošusi padaryti viską, kad karių priėmimas vyktų sklandžiai.
„Tuo tikslu taip pat artimiausiu metu bus numatytos papildomos lėšos Krašto apsaugos ministerijai papildomai finansuoti priimančiosios šalies pajėgumus, kurie yra svarbūs atvykstant daugiau pajėgų, įkuriant kariškius, rūpinantis papildoma technika tam reikalinga“, – sakė premjerė.
Premjerė kitą savaitę su frakcijų Seime lyderiais tarsis dėl ilgalaikio krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo stiprinimo.Tikima, kad valstybės biudžeto patikslinimą Seimui Vyriausybė pateiks vos Seimui susirinkus į pavasario sesiją.
Mokyklos ruošiasi priimti ukrainiečių vaikus
Šalies mokyklos ruošiasi ukrainiečių vaikų priėmimui, ketvirtadienį skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
„Šiuo metu svarbiausia, kad į mūsų šalį atvykę vaikai jaustų šilumą, ramybę ir galėtų atsigauti nuo patirto streso, o netrukus galėtų tęsti mokslo metus. Ministerija ir mokyklos tam kruopščiai ruošiasi. Ukrainiečių vaikais pasirengusios rūpintis ir neformaliojo ugdymo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos. Dėkojame visiems, kurie tuo rūpinasi ir planuoja padėti nuo karo pabėgusiems vaikams“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Šią savaitę vyko ministerijos susitikimas su savivaldybių atstovais, su jais tartasi dėl ukrainiečių vaikų priėmimo į mokyklas.
Ukrainiečių vaikų ugdymu rūpinsis savivaldybės, jų mokykloms konsultacijas teiks tokios patirties turintys Vilniaus lietuvių namai – ši Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi įstaiga moko užsieniečių vaikus Lietuvoje. Daugelyje savivaldybių yra mokyklų, kurios bendradarbiauja su Vilniaus lietuvių namais.
Siūlo išvykti iš Rusijos
Europos Sąjungai paskelbus sankcijas skrydžiams į Rusiją, Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomenduoja Rusijoje esantiems Lietuvos piliečiams išvykti iš šalies, o planuojantiems keliones – į Rusiją nevykti.
Ministerija primena, kad tebegalioja rekomendacija ir Baltarusijoje esantiems lietuviams išvykti iš šios šalies ir į ją nevykti. Rusijoje ir Baltarusijoje ministerija lietuvius ragina būti budrius viešose vietose, vengti masinių renginių. Tiesa, Lietuvos ambasados ir konsulatai Rusijoje ir Baltarusijoje toliau atlieka pagrindines funkcijas.
„Karo paskelbimas Europai“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams padėti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.
Ukrainoje paskelbta karo padėtis. Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kijevo pakraščius. Iš Ukrainos jau pabėgo apie milijiną žmonių.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, anksti ketvirtadienį pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo civilių gyvybių, užimas Chersono miestas, stipriai bombarduojams Charkovas.
Pasak Ukrainos prezidento Vologymyro Zelenskio, tarp Rusijos ir likusios pasaulio dalies atsirado „nauja geležinė uždanga“ kaip Šaltojo karo metais. Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje.
NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, Rusijai ketvirtadienį pradėjus puolimą prieš Aljansui nepriklausančią Ukrainą. Tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą. Visgi daugybė šalių siunčia ginklus Ukrainai, net tie, kurie žadėjo nesiųsti, tarkime Vokietija, Švedija.
