„Iš anksto nebuvo užpirkta pakankamai reagentų, o dabar neturime pakankamai laboratorijų pajėgumų. Dėl to 1808 užjaučiu tuos savanorius-darbuotojus, kurie ten sėdi ir yra priversti atkalbinėti žmones nuo tyrimų.
Pasaulio sveikatos organizacija sako: tirti, tirti, tirti. O pas mus, pagal vakar ministro (A. Verygos – aut. past.) nurodymą per dvi dienas Vilniuje turėsime galimybę paimti tyrimus tik iš 36 žmonių. Pabrėžiu, Vilniuje ir kitoje savivaldybėje – tik 36 žmonių.
Natūralu, kai yra galimybė tik 36 žmonėms paimti testus, tai 1808 bando visaip atkalbinėti ir nesiųsti žmonių į tuos punktus“, – kalbėjo R. Šimašius.
Meras palygino, kad šiuo metu per tris mobiliuosius punktus buvo galima paimti mėginius iš 700 žmonių per parą.
„Apmaudus dirbtinis laboratorijų pajėgumų stabdymas. Mes iš karto labai greitai su jomis startavome, dvi dienas laukėme, kol bus paleidžiamos. Kaip šiandien paaiškėjo, laboratorijų pajėgumų taip trūksta“, – sakė meras.
Pasak mero, dviejuose mobiliuosiuose punktuose buvo galima paimti tiek testų, kiek paimdavo per tris. „Tai reiškia, kad vienas mabilus punktas veikė veltui, šiandien suskaičiavau, kad ten turėjome panaudoti 400 komplektų apsaugos priemonių.“
SAM apribojo mobiliųjų punktų darbo laiką
Vėlai penktadienį vakare pasirašytame Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendime nurodoma, kad nuo sekmadienio Lietuvos savivaldybių administracijos turi užtikrinti, jog mieste veiktų „ne daugiau nei vienas mobilus punktas“ ir ėminius dėl koronaviruso jis rinktų „ne ilgiau nei 6 valandas per dieną“.
Toks sprendimas, remiantis ministro pasirašytu dokumentu, galiotų sekmadienį bei pirmadienį ir tik Vilniuje bei Kaune, nes būtent šiuose miestuose šiuo metu veikia po tris patikros punktus.
Vilniuje – 269 sergantys koronavirusu
Pasak mero, šiuo metu Vilniuje yra 269 sergantys asmenys. Beveik 4700 testų atlikta Vilniuje, o visoje Lietuvoje buvo atlikta apie 21 tūkst. testų dėl koronaviruso.
Teigiama, kad Vilniuje šiuo metu yra 84 plaučių ventiliavimo aparatai, 32 užsakė ir dar 60 žada nupirkti vėliau, bet viliasi, kad jų neprireiks.
Pasiteiravus, kada viskas baigsis, meras tikisi, kad balandžio viduryje bus galima pradėti švelninti karantino priemones.
„Panašu, kad karantinas bus dar pratęsiamas po Velykų. Negalime visą laiką bėgti virusui iš paskos, reikia užbėgti į priekį, jei norisi tą virusą įveikti. Kova nebaigta ir dar turėsime ne vieną įtemptą savaitę“, – sakė R. Šimašius.
Pasak jo, iš karantino galėsime išeiti tuomet, kai matysime, kad karantino priemonės veikia ir sveikatos sistema nelūžta. Meras svarstė, kada galėtų būti viruso pikas. Pasak jo, pagal tiesinę prognozę, tikėtina, kad balandžio pradžioje turėsime piką. Meras priminė mokslininkų nuomonę, kad po vasaros gali būti viruso sugrįžimas, todėl nederėtų atsipalaiduoti.
Priminė apie mokesčių atidėjimą
Meras buvo klausiamas, kaip savivaldybė padės išeiti žmonėms iš krizės. R. Šimašius tikino, kad padeda ir padės. Pasak jo, priimtas paketas, kuriame viena iš priemonių, tai nekilnojamojo turto mokesčio sustabdymas. Meras priminė, kad kitas palengvinimas, tai mokesčių už komunalines paslaugas atidėjimas.
R. Šimašius teigė, kad darželio atidarymo tema sudėtinga ir tikrai dar neaišku, kada jie vėl veiks. Pasak mero, bus svarstoma, galbūt darželius atidarinėti dalimis, kad nepasikartotų ligos protrūkis.
Prezidentas kritikavo ministrą dėl naktinės žinios
Šeštadienio rytą prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo naktinį Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimą dėl mobiliųjų punktų. Prezidentas pažymėjo, kad SAM sprendimas laikinai apriboti mobiliųjų punktų darbo laiką pasirodė naktį, o taip komunikuoti negalima. Pasak prezidento, tai kelia bereikalingą įtampą.
Vėlai penktadienį vakare pasirašytame Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos sprendime teigiama, kad nuo sekmadienio Lietuvos savivaldybių administracijos turi užtikrinti, jog mieste veiktų „ne daugiau nei vienas mobilus punktas“ ir ėminius dėl koronaviruso jis rinktų „ne ilgiau nei 6 valandas per dieną“.
„Pats sprendimas nėra mažinti testavimo skaičių. Bet kokiu metu jis pasirodė, praktiškai vos ne naktį. Taip komunikuoti negalima. Tai kelia visiškai bereikalingą įtampą lygioje vietoje.
Dar kartą tenka apgailestauti, kad komunikavimas vis dar tobulintinas ir komunikavimas sukelia aistras ten, kur to visiškai neturėtų būti.
Mes einame teisingu keliu, mes didiname testavimo skaičių, mes turime apsirūpinę pakankamai testų. Mes įvedinėjame naujus laboratorijų pajėgumus apdoroti testavimo vienetams. Bet kol kas tai yra procesas. Ir sakyti, kad pasiekėme didžiausią pajėgumą šiuo metu, deja, negalime.
Turbūt palinkėjimas Sveikatos apsaugos ministerijai, be tų savo rutininių darbų, tikrai skirti dėmesį komunikavimui, nes komunikavimas šiandieninėje visuomenėje taip pat yra be galo svarbus dalykas“, – sakė prezidentas G. Nausėda.
Šimašius taip pat negailėjo kritikos Verygai
Vilniaus miesto meras R. Šimašius penktadienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriuo kritikuoja sveikatos apsaugos ministro ir ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos sprendimą sumažinti koronaviruso tyrimų pajėgumus. Vidurnaktį paaiškinimą pateikė ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Anot mero, Vilniaus miesto savivaldybei buvo liepta uždaryti du iš trijų mobilių testavimo punktų ir taip pajėgumus sumažinti daugiau nei 10 kartų.
„Padėtis tiek smarkiai gerėja, kad mums liepė uždaryti du iš trijų mobilių punktų, o vieno likusio punkto darbo laiką sutrumpinti tik iki 6 valandų, t.y., iki 36 mėginių per dieną“, – rašo R. Šimašius.
Teigiama, kad Vilniuje buvo planuota padvigubinti pajėgumus, tačiau po pastarųjų A. Verygos sprendimų juos teks ir sumažinti.
Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymu Vilniuje perpus trumpinamas mobiliųjų patikros punktų darbo laikas, pranešė Vilniaus savivaldybė.
Tuo metu Kauno savivaldybė penktadienį pranešė atidaranti trečiąją liniją savo koronaviruso patikros punkte ir žada, kad nuo šeštadienio vietoj dabartinių 180 bus atliekama beveik 400 ėminių per dieną.
Pasak Vilniaus savivaldybės, SAM nurodė trumpinti trijų sostinėje veikiančių mobilių patikros punktų dėl COVID-19 darbo laiką perpus – vietoje 12 valandų dirbti tik 6 valandas.
„Tokiu būdu Vilniuje mobiliuose punktuose atliekamų testų kiekis mažės dvigubai – nuo iki šiol galimų 450 – iki maždaug 220“, – teigiama pranešime.
Pasak sostinės savivaldybės, ministerija pranešė, kad problema kyla dėl laboratorijų pajėgumo trūkumo.
Sveikatos apsaugos ministerija pateikė paaiškinimą
Siekiant subalansuoti paimtųjų ėminių ir atliktų tyrimų kiekius, dviem dienoms – balandžio 5–6 dienomis – trumpinamas mobilių punktų darbo laikas. Dėl tos pačios priežasties minėtomis dienomis didžiuosiuose miestuose veiks tik po vieną mobilų punktą. Pasieniuose dirbančių mobilių komandų darbas nesikeis – imti mėginių jie vyks kada reikia, ir kiek reikia, rašoma pranešime.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad siekdama ištirti kuo daugiau žmonių dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19), sukūrė platų mobilių punktų tinklą. Tačiau laboratorijų pajėgumų didinimas tiesiogiai ir beveik vien tik susijęs su technologijomis, o jas prognozuoti yra gerokai sudėtingiau nei suburti žmones veiklai naujame mobiliame punkte. Dėl šios priežasties vis dar išlieka tyrimo laukiančių ėminių „perviršis“, t. y. ėminių buvo paimta daugiau, nei tuo metu laboratorijos galėjo jų ištirti.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kiek anksčiau penktadienį pranešė, kad kai kurių mobiliųjų patikros punktų darbas dėl susikaupusių neištirtų mėginių bus ribojamas. Nors laboratorijos tyrimų apimtis padidino iki 2,8 tūkst. per parą, išaugus ir ėminių skaičiui, neištirtų mėginių padaugėjo maždaug tūkstančiu – iki 3,2 tūkstančio. O juk ir ėminių galiojimo laikas ribotas.
Šias dvi dienas gyventojai, nerimaujantys dėl savijautos ir pajutę viršutinių kvėpavimo takų peršalimo simptomus, raginami kreiptis į savo šeimos gydytoją. Atkreipiame dėmesį, kad didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune – veiklą pradėjo karščiavimo klinikos.
Numatoma, kad nuo antradienio visi mobilūs punktai sėkmingai tęs darbą. Taip pat tikime, kad laboratorijose dirba profesionalūs žmonės, kurie parengs laboratorijų įrangą didesnės apimties darbui.
