Kavinių ar restoranų savininkams anksčiau buvę įprasti vaizdai jau kelia tik malonius prisiminimus, nors nuo karantino pradžios visi skaičiuojame trečią savaitę. Maisto išsinešti netiekiančios įstaigos ar renginių organizatoriai dabar negauna jokių pajamų.
O pernai šalies mastu maitinimo įstaigos uždirbo 120 mln. eurų pelno neatskaičius mokesčių. Įmonių pelningumas, remiantis Statistikos departamentu, siekė beveik 15 proc. Tiesa, oficiali statistika neskelbia, kiek tokios įmonės, tarkime, reinvestavo, o kiek prikaupė vadinamųjų lašinių sunkmečiui išgyventi. Kaip teigia ekonomistai, koronavirusas pasauliui smogė staigiai, o iki tol ekonomika tik augo, taigi natūralu, kad įmonės labiau planavo išlaidauti, o ne taupyti.
„Tuomet, kai lūkesčiai yra aukštumose, tas konservatyvumas, atsargumas yra atslūgęs ir pagalvė finansinė, rezervai būna sumažėję. Bet, žiūrėdami į agreguotą statistiką, mes nematėme, kad Lietuvos įmonės būtų per daug išlaidavusios, išnaudojusios visus trumpalaikius rezervus“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Teoriškai nepaskirstytas įmonių pelnas ir kiti rezervai dabar sudaro beveik pusę Lietuvos įmonių pajamų. O tų pajamų vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius įmonės gavo apie 70 mlrd. eurų, o jų ikimokestinis pelnas siekė beveik 5 milijardus. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad toks rezervų aruodas yra ir šiandien. Rezervą įmonės kaupia konkretiems savo tikslams, o dalį pelno akcininkai išsimoka dividendais, moka paskolas ar paprasčiausiai investuoja.
„Jos planavosi plėtrą, investicijas, pardavimus ir dabar tie pardavimai užšaldyti arba investicijos užšaldytos ir pinigų rezerve nėra“, – pasakoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Beje, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai daugiausia pelno uždirbo, o kartu ir daugiausia pelno mokesčio sumokėjo amerikiečių bendrovės „Thermo Fisher“ padalinys Vilniuje, neseniai paskelbęs, kad ir Lietuvai gamins reagentus koronaviruso testams. Šios įmonės pelnas pernai siekė arti 200 mln. eurų. Tiesa, šimtamilijoninius pelnus generuoja vos keletas Lietuvos įmonių.
Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, skaudžiausiai krizė smogs penktadaliui, o gal net trečdaliui šalies įmonių.
„Mes kalbam apie „uodegą“ – 20-30 proc. įmonių, kurios turi mažiausius rezervus ir ten situacija pakankamai nerimą kelianti, nes turi vos kelis mėnesius rezervo – 2 mėn., 3 mėn., kai kurios praktiškai visai tų rezervų neturi“, – teigia Ž. Mauricas.
Ekonomistas pabrėžia, kad Lietuvos ekonomikai tai turėtų ženklų poveikį:
„Tai yra 15-20 proc. BVP. Jeigu tos įmonės pasitraukia iš ekonomikos, jų sugrįžimas, tikėtina, nebus toks greitas, kritimą 15-20 proc. BVP turėtume ilgą laiką“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
„Iš karto įsuka recesinę spiralę, nes atsisako dalies darbuotojų, dalis darbuotojų praranda pajamas, mažiau vartoja – čia jau nėra geras signalas“, – sako N. Mačiulis.
„Žinant, kad Lietuvoje pelningai dirba apie 56 proc. įmonių ir vidutinis pelningumas apie 4 proc., kai kurių – ir 40 proc., o kitų – labai mažai. Jeigu Europos ekonomika suksis tokiu pačiu greičiu, mums bus labai sudėtinga“, – pasakoja darbdavių atstovas Danas Arlauskas.
Verslo darbdavių konfederacijos vadovas tikina, kad, pavyzdžiui, gamybos sektoriui dabartinis chaosas reikšmingos įtakos išvis neturės. Kas kita – paslaugų sritis.
„Vidutiniškai vieną-du mėnesius įmonės plačiąja prasme gali turėti to rezervo. Bet mes nežinom, kada išsilygins vartotojų srautai“, – teigia D. Arlauskas.
„Kaip ir gyventojų, namų ūkių finansai yra labai skirtingi, taip ir įmonių spektras labai platus: nuo tokių, kurios gali išgyventi tik pora dienų negavusios finansinio srauto ir kurios metus gali sėkmingai susitvarkyti su turimais rezervais“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Savo ruožtu darbuotojų profsąjungų verslo pasiteisinimai neįtikina.
„Bando pasinaudoti susiklosčiusia padėtimi ir netgi nesumažėjus gamybinėms apimtims, dar nejaučiant krizės padarinių, verčia žmones eiti nemokamų atostogų, tam tikras žmonių grupes atleidžia“, – sako profsąjungos vadovė Inga Ruginienė.
Tiesa, taip elgiasi ne visos įmonės. Masinius atleidimus iš dalies užkardė ir Vyriausybės sprendimas sustojusiam verslui kompensuoti 60 arba 90 proc. darbuotojų algos, tiesa, didžiausia galima išmoka už prastovą sieks minimalią algą – 440 eurų „į rankas“. Tad akivaizdu, kad geriau apmokamų darbuotojų tokios išmokos ilgai netenkins.
