Šiuose debatuose dabartiniam prezidentui Gitantui Nausėdai ir premjerei, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovei Ingridai Šimonytei nepavyko visiškai ignoruoti nepartinio kandidato Eduardo Vaitkaus, nors tai tikriausiai būtų buvusi geriausia strategija atsižvelgus į kandidato minčių turinį ir pasąmonės srautus.
„Neketinau reaguoti į tai, ką ponas E. Vaitkus sako, bet, na, bet negaliu“, – atsiduso G. Nausėda.
Mazuroniui užkliuvo trukmė
Vienas iš klausimų buvo apie tai, ar kandidatai į prezidentus pritaria privalomam visuotiniam jaunuolių šaukimui atlikti pradinės karo tarnybos. Kaip žinia, ši Vyriausybė juda būtent visuotinio šaukimo linkme, nors kol kas dar trūksta infrastruktūros, finansavimo ir žmogiškųjų išteklių, todėl šaukiamųjų kiekis bus didinamas nuosekliai, ketinama mažinti įvairias išimtis, kurios leisdavo išvengti tarnybos.
„Mes, Darbo partija, ir savo priešrinkiminėje programoje, ir dabar labai aiškiai laikomės pozicijos, kad nepritariame visuotiniam privalomam šaukimui dėl labai paprastos priežasties. Pritariame tam, ką siūlo Vyriausybė, dėl profesinės kariuomenės aprūpinimo, tinkamo sukomplektavimo, aprūpinimo sunkiąja ir lengvąja ginkluote, pritariam tarptautinio kontingento buvimui Lietuvoje, bet kai kalbame apie visuotinį privalomą šaukimą ir tą modelį, kuris siūlomas Vyriausybės, 6 mėnesių trukmės, tai mūsų kariuomenės vadovybė ne vienerius ir dvejus metus aiškindavo, kad 9 mėnesiai yra per trumpas laiko tarpas, kad šauktinis įgytų elementarius bazinius įgūdžius. Sutrumpinus terminą iki 6 mėnesių ir padidinus tą visuotinumą – 8-10 tūkst. šauktinių – mes neturėsime infrastruktūros ir tas dalykas labai brangiai kainuoja“, – teigė A. Mazuronis.
Vyriausybės pateiktame siūlyme išties kalbama apie pradinės karo tarnybos trukmės diferencijavimą. 9 mėnesių trukmė būtų skiriama motyvuotiems ir norintiems tarnauti, galintiems pretenduoti į jaunesniųjų vadų ir specialistų pareigas, norintiems tęsti karjerą profesinėje karo tarnyboje ar paskirtiems į pareigas, kur kariuomenės vadas mano, jog tam būtinas 9 mėnesių parengimas.
Kai visų šių aplinkybių nėra, tuomet tarnybos trukmė galėtų trukti 6 mėnesius, per kuriuos jaunuoliai įgytų individualių gebėjimų bei išmoktų veikti skyriaus sudėtyje. Galiausiai, 3 mėnesių tarnybos terminas būtų skiriamas tiems, kurie yra įgiję profesijas ir kvalifikacijas, kurių kariuomenei labai trūksta.
Nausėda siūlo kalbėti apie visą kariuomenę
Premjerė I. Šimonytė sutiko, kad Lietuvai trūksta infrastruktūros iškart pereiti prie visuotinio šaukimo, tačiau, jos nuomone, tai nėra motyvas tos infrastruktūros nekurti ir nerengti instruktorių, kurie moko šauktinius.
„Tai yra viena iš esminių sudėtinių šalies visuotinės gynybos principo dalių, kad mes turėtume kuo daugiau žmonių, kurie būtų pasirengę ginti tėvynę esant reikalui ir dėl to visuotiniam šaukimui pritariu, tik tiek, kad jos įgyvendinimas galimas etapais ir tuos etapus reikia susiplanuoti, tą Vyriausybė yra padariusi“, – sakė I. Šimonytė.
Savo ruožtu G. Nausėdai klausimas apie visuotinę gynybą nelabai patiko, jo nuomone, taip bandoma aptarti tik vieną kariuomenės dalį – šauktinius, nors reiktų kalbėti apie visas. Anot prezidento, Lietuvos kariuomenė nepasiekia maksimalių dydžių visais aspektais.
„Profesionalioji kariuomenė, vietoje to, kad sudarytų 13 tūkst., nesudaro net ir 12 tūkst., šauktinių mes surenkame 3,5-3,8 tūkst., vietoje 4 tūkst. Savanoriškoji kariuomenės dalis – 6 tūkst., todėl mums labai sunku kalbėti apie tuos 28 tūkst. kaip Lietuvos kariuomenę, kol mes teturime vos 20 tūkst. Todėl visuotinio šaukimo reformai sakau taip. Žinoma, tai turi būti įgyvendinta protingai. Motyvas pagrindinis yra tas, kad dabartinė atrankinė sistema kelia daug klausimų dėl jos skaidrumo, daug žmonių galvoja, kad ji veikia taip, kaip nori gerieji tėveliai, norintys, kad jų vaikai nedalyvautų ir nebūtų pašaukti“, – paaiškino G. Nausėda.
Pasak prezidento, reikia sumažinti šaukimo amžių, kad jaunuoliai tarnybą atliktų kuo anksčiau, jis paminėjo, kad infrastruktūrai ir visam pasirengimui prireiks apie 580 mln. eurų.
Išdėstė apokaliptinę idėją, kaip niekas neapsaugos
„Visuotinis šaukimas neišsprendžia jokių Lietuvos saugumo problemų ar gynybos problemų. Absoliučiai jokių. Ukrainos pavyzdys va dabar ir šiomis dienomis tą patį pademonstruoja. Patrankų mėsa – tvarkoje, reikalinga. Jeigu mes nusprendžiame kariauti Lietuvos teritorijoje. Bet tam ir reikalinga diplomatija, kad to karo nebūtų. Jokio karo nebūtų. Nes jeigu mes pripažįstame kitų šalių interesus, į kuriuos mes privalome atsižvelgti, kaip ir kitos šalys pripažįsta Lietuvos interesus, tai tada nėra, dėl ko kariauti. Galima visiems viską susitarti. Elementaru yra tai, kad joks karių skaičius Lietuvoje niekada neapsaugos. Tegul milijonas karių būna Lietuvoj, jie neapsaugos Lietuvos. Tegul paskirkim 20 mlrd. eurų per metus, visą savo biudžetą paskiriam karo reikmėm, mes neapsisaugosim nuo savo klaidingos užsienio politikos ir joks visuotinis šaukimas mums šitoj vietoje nepadės“, – aiškino E. Vaitkus.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ G. Jeglinskas visuotiniam šaukimui pritarė, bet jis atkreipė dėmesį kad Lietuva turi pritraukti ir daugiau profesionalų į kariuomenę, nes ketina kurti sausumos diviziją.
R. Žemaitaitis laikėsi nuomonės, kad daugumos išsakyti teiginiai yra neįgyvendinami, nes visuotiniam šaukimui tam trūksta lėšų ir niekas dar neatsakė, iš kur jų bus imama. Tačiau politikas sutiko, kad reiktų griežčiau peržiūrėti išimtis, kurios leidžia kai kuriems jaunuoliams išvengti karinės tarnybos. Jis, be kita ko, į karines pajėgas siūlė įtraukti medžiotojus, nes esą jie ir ginkluoti, ir nori prisidėti prie gynybos.
Laisvės partijos kandidatas D. Žalimas teigia, kad pagal Konstituciją visi piliečiai turi atlikti karo arba alternatyvią krašto apsaugos tarnybą, o Konstitucinis Teismas 2017 m. išaiškino, kad net dvasininkai negali būti atleisti nuo karinės tarnybos, tačiau kadangi valstybės galimybės yra ribotos, tai visuotinis šaukimas kol kas neįgyvendintas.
„Bet akivaizdu, kad mes prie to tikro visuotinumo vis tiek prieisim, jei mes rimtai užsibrėžę sukurti nacionalinę diviziją“, – sakė D. Žalimas ir ragino tinkamai panaudoti netgi tuos jaunuolius, kurių fiziniai duomenys netinka tarnybai, bet tinka intelektiniai gebėjimai.
Vėgėlė siūlo neapmokytus žmones aprūpinti ginklais
Advokatas I. Vėgėlė sakė nepritariantis visuotiniam šaukimui, nes Lietuva turi ribotus finansus. Jis siūlė verčiau pinigus skirti profesionaliajai kariuomenei, taip pat ragino Lietuvoje liberalizuoti ginklų įsigijimą, kad piliečiai galėtų įsitraukti į šalies gynybą, jeigu to reikėtų, bet tą daryti tik taikos ir atgrasymo tikslais. Be to, kandidatas kalbėjo apie visuotinį karinį rengimą (net ne šaukimą tarnauti). Panašiai karinis rengimas buvo užtikrinamas sovietmečiu mokiniams.
„Kad potencialus priešas žinotų, kad kiekvienas turi ginklą ir kiekvienas gali apginti valstybę, jeigu atsitiktų tokia nelaimė“, – teigė kandidatas bei atkreipė dėmesį, kad svarbiausia investuoti į patriotiškumo ugdymą, nes jei žmonės nenorės ginti šalies, tai nepadės nei visuotinis šaukimas, nei kažkas kita.
„Jūs sakote, reikia išdalinti ginklus. Įdomu, ką žmonės su tais ginklais darys, jeigu jie nebus apmokyti ginti valstybę? Tai kaip jie gins valstybę? Vien tik ginklais išdalintais? Spragilais? Šaudys bet kur? Tai, akivaizdu, kad tam ir reikalingas rengimas, tam ir reikalingi įgūdžių formavimo rezerve ir visuotiniame šaukime sprendimai, kad žmogus būtų pasiruošęs ir žinotų, ką jis turi daryti, o ne tiesiog turėtų ginklą ir įsivaizduotų, kad to visiškai pakanka“, – susidomėjo I. Šimonytė
Reaguodama į I. Vėgėlės teiginius ji užsiminė, kad profesinė karo tarnyba yra dar brangesnė nei visuotinis šaukimas bei sukritikavo E. Vaitkų, kurio nuostatos apskritai atrodė kaip iš Rusijos fantastų knygos.
„Jūs pats sau prieštaraujate sakydamas, kad visuotinis šaukimas yra brangu, bet profesinė karo tarnyba yra dar brangesnė. Ir dėl tos priežasties net tos valstybės, kuriose šiuo metu nėra šaukimo, svarsto apie šaukimo grąžinimą. Tai labai sudėtinga diskusija, nes visuomenei nėra paprasta paaiškinti, kodėl reikia grįžti prie visuotinio šaukimo, bet apie tai svarstoma ir tose valstybėse, kuriose visuotinio šaukimo labai seniai nebuvo. Man atrodo, tai labai gerai atspindi pakitusį suvokimą apie saugumo grėsmes, nepaisant ką čia ponas E. Vaitkus kalba, nes jo užsienio politika turbūt iš karto pasiduoti, prisijungti prie Kremliaus ir tada nereikės su niekuo kariauti“, – sakė premjerė.
Kadangi E. Vaitkui buvo leista reaguoti, jis taip ir padarė, tik po gerokos pauzės.
„Tai... Kai ima žmonės kalba du metus, kad karas privalo būti. Mūsų valdžia kalba: karas privalo būti. Mes privalome kariauti. Ir dabar čia mes susirinkę kalbam, tiesiog kito varianto nėra. Karas privalo būti. Tik ar su vienais kareiviais kariausim, ar su kitais, ar su vienais šautuvėliais, ar su kitais. Jeigu kalbi apie tai, kad karo galima išvengti ir elementariai, tai tada sako, čia yra pasidavimas kažkam tai. Kadangi Lietuvos žmogus puikiai žino, kad jis savo teritorijoje pasistatyti namo negali. Jeigu kaimynas nesutinka. Tokia yra tiesa. Taip žmogus supranta, kaimyno interesai turi būti suderinti. Kai mes kalbame Lietuvos mastu, apie Lietuvos kaimynus, sakome o mums nusišvilpti ant kaimyno“, – savo tiesas dėstė E. Vaitkus.
„Kryme papasakokit arba Donbase, kaip tai veikia“, – trumpai atkirto I. Šimonytė.
„Neketinau reaguoti į tai ką ponas E. Vaitkus sako, bet, na, negaliu. Tiesą sakant, ar jūs žinote, kad mes, be kita ko, kalbame ir esame kandidatai į postą, kuris vadinasi vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas? Tai jūs balandžiams ketiname vadovauti? Ar kam? Pirmiausia noriu pasakyti, kad Ukraina taip pat nesiruošė karui. Nei 2014 metais, nei 2022 metais ji nesiruošė karui. Ir ji nedarė nė menkiausio postūmio, kad karas įvyktų, bet karas įvyko“, – reziumavo G. Nausėda.
Praskolins mus šitas Nato.
Žalimas įsikibo į 4 %. Viskas armijai, o gyventojams barankos skylė.
