Tai reiškia, kad tarnybą turėtų atlikti, pavyzdžiui ir studentai.
„Vienas iš svarbiausių siūlomo modelio pakeitimų – PPKT nebūtų atidedama. Pagrindinis karinis parengtumas taptų privalomu ir studentams, siekiant įtraukti kuo platesnę visuomenės dalį į karinį parengtumą šalies gynybai ir maksimaliai priartėti prie visuotinio šaukimo principų“, – rašoma šią savaite KAM išplatintame pranešime.
Vis dėlto ministerija vėliau BNS nurodė, kad tam tikros išimtys greičiausiai išliks, tačiau jų nedetalizavo.
„Tikėtina, kad individualus kiekvieno atvejo vertinimas ir toliau išliks. Tikėtina, kad siūlomi pakeitimai neleis absoliučiai išvengti PPKT atidėjimo, tačiau jį ženkliai sumažins“, – teigiama komentare.
KAM taip pat pabrėžė, kad dėl siūlymų vis dar tęsiamos diskusijos, jie tobulinami pagal pateiktas pastabas.
„Taip pat planuojama, kad pirmiausiai atlikti PPKT bus šaukiami karo prievolininkai baigę mokyklas, t. y. 18–20 metų jaunuoliai. Tokiu atveju dar iki studijų dauguma jaunuolių atliktų privalomą tarnybą“, – informavo KAM.
Šiuo metu privalomajai tarnybai šaukiami 18–23 metų jaunuoliai, tačiau taip pat tokia prievolė tenka vaikinams iki 26-erių, jei jų tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje. Tarnauti šauktinėmis gali ir merginos, bet tik savanoriškai.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šią savaitę Ministrų kabinetui pristatė šaukimo į kariuomenę reformą.
Ja siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.
Pusmečio tarnybą atlikę jaunuoliai galėtų savanoriškai pratęsti ją dar trims mėnesiams ir už pastarąjį laikotarpį gautų profesinės karo tarnybos kario algą. KAM skaičiuoja, jog pratęsiančių ir nepratęsiančių tarnybos jaunuolių skaičius pasidalins maždaug per pusę.
Be minėtų naujovių, taip pat siūloma, kad kariuomenei būtų suteikta galimybė trims mėnesiams pašaukti studijas baigusius jaunuolius trūkstamoms specialybėms.
Reformą ketinama įgyvendinti palaipsniui nuo 2024-ųjų iki 2027-ųjų, jai turės pritarti Seimas.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys yra pažymėjęs, kad reforma siekiama ilgainiui ginkluotosiose pajėgose turėti 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių. Šiuo metu rezervą sudaro 27 tūkst. žmonių.
Dalinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį, kilus susirūpinimui dėl saugumo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje tarp Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų.
