Esą kariams dalijamų repelentų trūksta, o kai kariai suserga, esą atsakomybės kariuomenės vadovybė kratosi. Kariuomenės atstovai sako, kad sergamumas erkių platinamomis ligomis pastaraisiais metais tikrai ėmė augti, tačiau kaltinimus, esą kariai visai neapsaugoti – atmeta.
Klaipėdietis Lukas dalijasi niūriais prisiminimais – pernai rugpjūtį, atliekant privalomąją karo tarnybą, per pratybas miške jam įsisiurbė erkė, o jau po mėnesio jis pajuto ir pirmuosius rimtesnius negalavimus.
„Grįžęs iš miško pastebėjau kirškny erkę, nuėjau pas vadą, jis man ištraukė, ir po mėnesio vyko fiziotestas, darėm atsispaudimus, bėgimas, atsilenkimai, ir jau kitą dieną atsikėlus užtirpo pirštai. Kreipėmės į karo medikus, jie mane nuvežė, jis sako greičiausiai nervas užspaustas“, – pasakoja Lukas.
Lukas rodo nuotraukas – dėmė ant kojos ir buvo atsakymas, kodėl leidžiami vaistai gydyti neva užspaustą nervą, neveikia. Tiesa, karo medikams įtarimų, kad tai gali būti erkių platinama Laimo liga, nekilo.
„Sako, jeigu tau negerėja su tais nervais, reiškia, tau čia tau kažkas galimai blogai“, – kalba Lukas.
Buvęs šauktinis neslepia – nuo erkinio encefalito jis, kaip ir visi kiti pratybose dalyvaujantys šauktiniai, buvo skiepytas, o štai nuo Laimo ligos skiepo nėra, tad šauktiniams buvo išdalyti repelentai, kurių, kaip jis aiškina, trūko.
„Su repelentais buvo taip, kad mes gavom tarnybos pradžioje, paskui gavom po trijų mėnesių, po bazinio kareivio kurso, kai atvykom į dalinį, ir paskui, kaip supratau, pas juos buvo trūkumas sandėly, ir gavom ant dešimt žmonių po du buteliukus“, – sako Lukas.
Be Luko, po pratybų erkes ant kūno pastebėjo ir dar keli kariai. Tuoj po įvykio kariuomenė atliko tarnybinį patikrinimą, tačiau, kaip sako Lukas, nepripažino, kad buvo palikta klaidų. Pasak vaikino, oficialiuose išvadose nurodyta esą tai buvo nelaimingas atsitikimas. Ir vyrui trys nedarbo mėnesiai buvo kompensuoti kukliai.
„60 eurų kompensacija, maždaug“, – teigia Lukas.
Dėl liekamųjų reiškinių po Laimo ligos, buvęs šauktinis kreipėsi į Karinės medicinos ekspertizės komisiją Kaune. O kariuomenė metamos kaltės kratosi, dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karių visuomenės sveikatos priežiūros sektoriaus viršininkas sako esą šauktiniai pakankamai aprūpinami repelentais – vienam kariui dešimčiai pratybų dienų išduodamas vienas buteliukas su skysčiu, atbaidančiu erkes. Toks kiekis reglamentuotas kariuomenės vado įsakymu. Tik užtikrinti šimtaprocentinę apsaugą – neįmanoma.
„Mes karius mokome jais tinkamai naudotis. Instruktoriai pratybų metu ragina, skatina naudotis. Ar jie veiksmingi? Vienais metais labai veiksmingi, kitais metais tas pats repelentas jau ne toks veiksmingas. – Kodėl? – Turbūt dėl pačių erkių prisitaikymo“, – teigia Karo medicinos tarnybos atstovas Irmantas Ambrazevičius.
Kariuomenė neslepia – sergamumas erkių platinama Laimo liga auga: nuo 2016 iki 2020 metų per metus užregistruota nuo 30 iki 65 atvejų, o jau pernai užregistruota net 110 Laimo ligos atvejų. Tad vadovybė svarsto apie didesnę karių apsaugą.
„Apie visų uniformų impregnavimą ir jų naudojimą pratybų metu, nors ten irgi yra šiokių tokių niuansų... Galbūt bandyti įsigyti kitus repelentus, kurių Lietuvos rinkoje nėra“, – sako I. Ambrazevičius.
Šalies entomologai ragina skubiau arba impregnuoti uniformas, arba rinktis veiksmingesnius purškiklius. Mat žiemoms šylant, erkių tik daugėja, jos tampa vis alkanesnės. Štai ir šiemet jau pradėjo budintis pirmosios, dėl palankios žiemos, beveik nemiegojusios. Tad jų platinamų erkinio encefalito ir Laimo ligų – tik daugės. Tiesa, ši problema, kamuojanti ne tik Lietuvą, privertė kelias Europos šalis skubiai atlikti vakcinos nuo Laimo ligos bandymus ir, kaip sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, panašu, kad netrukus sulauksime skiepų.
„Vyksta jau trečia klinikinių tyrimų fazė, apima šešis tūkstančius asmenų, vyresnius nei penkerių metų amžiaus, skirtingose šalyse, ir antra tyrimų fazė parodė, kad imuninis atsakas yra labai geras, šiai vakcinai, gaminamai, ir labai tikimasi, kad 2025 metais bus registruojama, gaunama licencija“, – tvirtina medicinos entomologė medicinos entomologė.
O kol kas moti ranka į Laimo liga esą ji ne tokia pavojinga, kaip erkinis encefalitas – nereikėtų. Kaip sako Klaipėdos universiteto ligoninės infekcinių ligų gydytoja, Laimo liga dar kartais vadinama neuroborelioze, gali sukelti labai panašias komplikacijas, kaip ir erkinis encefalitas – paveikti nervų sistemą.
„Tai dažniausiai būtų veido parezijos – akies voko nusileidimas, veido asimetrija, ar galūnės... stambiųjų galūnių nusilpimas. Rankos, kojos, jėgos sumažėjimas“, – aiškina infekcinių ligų gydytoja Rūta Pundinienė.
Gresia ir sąnarių pažeidimai. Tad laukia labai ilgas gydymas.
