Šiaulietis pasijuto įkaitu: grįžęs iš užsienio dvejus metus negauna pensijos, nors dokumentus turi

Viskas pasikeistų, jeigu Jungtinė Karalystė oficialiai atsakytų „Sodrai“, nors pats pašnekovas teigia turintis dokumentus apie kiekvienais metais gautas pajamas ir sumokėtus mokesčius. Šiuo atveju jis kalba apie P60 formas, kurias kasmet darbuotojui išduoda darbdavys. Jungtinėje Karalystėje šių formų paprastai prireikia, jeigu asmuo siekia susigrąžinti mokesčių permokas, jei kreipiasi dėl paskolos arba nori pasinaudoti mokesčių lengvata.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Štai ir viskas: Lietuvos gyventojų realios pajamos sumažėjo

Lietuvių darbas užsienyje ir pensija: gaus daugiau pinigų iš kelių valstybių ar vieną mažesnę išmoką?

„Aš toks nei pakartas, nei paleistas“, – portalui tv3.lt pasakojo Sigitas Kaušius, kuris ne tik kad negauna pensijos, bet dar turi mokėti už savo sveikatos draudimą, nors įprastai pensininkai Lietuvoje draudžiami valstybės lėšomis.

Tiesa, šiuo metu pašnekovas pradėjo darbuotis pavėžėju, todėl šiaip ar anaip turėtų mokėti už sveikatos draudimą jau kaip savarankiškai dirbantis asmuo. 

Pensiją turėtų gauti jau dvejus metus, bet negauna

S. Kaušius Lietuvoje pensinio amžiaus sulaukė 2020-aisiais, kai jam sukako 64-eri. Lietuvoje vyras yra sukaupęs 8 metų ir 11 mėnesių socialinio draudimo stažą.

Prieš 2000-uosius metus vyras išvyko į Jungtinę Karalystę. Nuvyko laikinai pas dukrą, bet išbuvo iki 2021 metų pabaigos. Jungtinėje Karalystėje ponas Sigitas legaliai vienoje ir toje pačioje įmonėje pradirbo nuo 2004 metų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, iki 2018 metų. Tai reiškia, kad Jungtinėje Karalystėje S. Kaušius yra sukaupęs apytiksliai 14 metų socialinio draudimo stažą.

Remiantis Europos Sąjungos taisyklėmis, kai žmonės dirba ir mokesčius moka keliose valstybėse narėse, jų sukauptas socialinio draudimo stažas yra subendrinamas arba supliusuojamas, bet kiekviena šalis moka pensiją pagal joje pradirbtus metus ir sumokėtas įmokas.

Tai reiškia, kad S. Kaušius sulaukęs 64 metų turėjo gauti dalinę pensiją iš Lietuvoje, o sulaukęs 66 metų – pradėti gauti pensiją iš Jungtinės Karalystės. Pensinis amžius pagal Jungtinės Karalystės teisę jam sueina šiemet.

Kaip žinoma, Lietuvoje pensinis amžius vyrams kasmet auga iki 2026 metais pasieks 65 metų ribą vyrams ir moterims, tačiau į pensiją išeinantiems gyventojams svarbu, koks pensinis amžius nustatytas konkrečiais metais. 2020 metais Lietuvoje vyrai į pensiją galėjo išeiti 64 metų, o moterys – 63 metų.

Jungtinėje Karalystėje pensinis amžius šiuo metu yra 66 metai ir vyrams, ir moterims.

Žinoma, Jungtinė Karalystė nuo 2020 m. sausio 31 d. iš Europos Sąjungos. Bet nepaisant to, iki tol Jungtinei Karalystei galiojo europinis reglamentas dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, o net ir išstojus tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės buvo sudarytas bendradarbiavimo susitarimas, kuris lemia tokias pat taisykles.

Lietuvoje reikia būti sukaupus bent 15 metų draudimo stažą

Lietuvoje norint gauti bent nedidelę senatvės socialinio draudimo pensiją, reikia būti sukaupus bent minimalų socialinio draudimo stažą, kuris siekia 15 metų. Būtinasis stažas, kai galima gauti pilno dydžio pensiją, dabar siekia 32,5 metų.

Kadangi Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje turimas socialinio draudimo stažas turi būti subendrinamas, tai S. Kaušis iš esmės turi apytiksliai 25 metų stažą, todėl jau dabar Lietuvoje turėtų gauti lietuvišką senatvės pensiją už tiek metų, kiek dirbo Lietuvoje.

Vyras kreipėsi į „Sodrą“ 2020 metų birželio mėnesį, o „Sodra“ savo ruožtu kreipėsi į Jungtinę Karalystę, kad gautų duomenis apie jo socialinį draudimą toje šalyje, tačiau atsakymo kol kas negauna. 

„Sodros“ Užsienio išmokų skyrius veikia kaip tarpininkas – persiunčia asmens užklausą užsienio kompetentingoms įstaigoms, gauna dokumentus, liudijančius apie asmens sukauptą socialinio draudimo stažą ir teisę gauti pensiją bei konkrečią sumą iš užsienio valstybės. Kreipdamasis dėl pensijos skyrimo žmogus gali nurodyti savo socialinio draudimo numerį kitoje valstybėje, tačiau „Sodra“ turi gauti užsienio kompetentingos įstaigos patvirtinimą ir visą aktualią informaciją apie toje valstybėje sukauptą darbo stažą“, – pasakoja „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.

Tačiau S. Kaušius sako, kad jam nesuprantama, kodėl „Sodrai“ netinka jo turimi dokumentai, tai yra P60 formos, kurios Jungtinėje Karalystėje yra kasmet išduodamos darbdavio ir liudija apie gautas pajamas bei sumokėtus mokesčius. Šios formos yra oficialūs dokumentai Jungtinėje Karalystėje.

Remiantis vyriausybiniame www.gov.uk puslapyje pateikta informacija, forma P60 paliudija, kiek mokesčių ir nuo kokių pajamų darbuotojas sumokėjo kiekvienais mokestiniais metais, šios formos naudojamos, kai asmuo nori susigrąžinti mokesčių permokas, kreipiasi dėl paskolos ar nori pasinaudoti mokesčių lengvata.

Bet „Sodros“ atstovė teigia, jog europinis reglamentas apibrėžia, kaip ir kokia informacija turi dalintis valstybių kompetentingos įstaigos. Pasak M. Kozič, įstaigos ar tarnybos vienos kitoms duomenis perduoda elektroniniu būdu siųsdamos tam tikros struktūros elektroninius dokumentus, o pensijų sektoriuje draudimo laikotarpiai tvirtinami išsiunčiant SED P5000.  

Santaupos tirpsta

„Aš jiems sakau, jūs nieko kito iš Jungtinės Karalystės negausite. Visas formas padaviau, atsišvietė jie, paskutinę, kuri buvo telefone, persiunčiau. Ir nežiūrint to, kad nieko nemoka, iš karto, kai deklaravau gyvenamą vietą Lietuvoje, iš manęs pradėjo imti sveikatos draudimo mokestį“, – pasakoja ponas Sigitas.

Pensininkai Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis, bet kadangi S. Kaušius negauna pensijos Lietuvoje, teisiškai jis neturi teisės į nemokamą sveikatos draudimą.

Todėl norėdamas apsilankyti pas gydytojus jis buvo priverstas mokėti sveikatos draudimą iš savo santaupų – 2021 metais po 44,81 eurų per mėnesį, o šiais metais – po 50,95 eurų per mėnesį. „Man be draudimo išvis nei šis, nei tas, nei kreiptis į gydytoją, nei nieko“, – sako ponas Sigitas.  

Bet santaupos po truputį tirpsta, todėl S. Kaušius pradėjo dirbti pavėžėju, todėl sveikatos draudimą turi mokėti šiaip ar taip, nes dabar yra savarankiškai dirbantis asmuo. „Bet nežinau, čia tų pajamų ne kažkas... Kapeikas čia renki ir viskas“, – sakė S. Kaušius.

Beje, dėl sveikatos draudimo pašnekovą buvo ištikusi įdomi biurokratinė aklavietė: atėjęs prašyti senatvės socialinio draudimo pensijos Lietuvoje, S. Kaušius nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje, tad „Sodra“ paprašė tai padaryti, nes esą kitaip negali tvarkyti dokumentų dėl pensijos.

Kai ponas Sigitas deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje, jam teko prievolė mokėti privalomąjį sveikatos draudimą, nes, kaip minėta, valstybės lėšomis draudžiami tik pensijų gavėjai, o pašnekovas pensijos negauna, nes Jungtinė Karalystė neatsako į „Sodros“ užklausą.

„Kai kurių šalių kompetentingos įstaigos ne itin operatyviai pateikia atsakymus į „Sodros“ užklausas. Praktika rodo, kad vangiausiai klostosi bendradarbiavimas su Pietų Europos šalimis, taip pat po „Brexito“ dar labiau sulėtėjo bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste. Jei užsienio kompetentinga įstaiga ilgai neatsako į užklausą, „Sodra“ siunčia priminimus vidutiniškai kas du mėnesius, tačiau neturi kitų instrumentų, kad paspartintų šį procesą. Reglamente nėra nustatytų terminų, per kuriuos užsienio valstybė privalo pateikti informaciją“, – sako „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja M. Kozič.

Bet „Sodra“ žada, kad kai Jungtinės Karalystės institucijos pateiks atsakymą dėl S. Kaušio socialinio draudimo stažo, jis gaus pensiją ir už praeitą laikotarpį nuo tada, kai kreipėsi ir kai atsirado teisė į pensiją.

„Tai yra, jei susirašinėjimas tarp valstybių užtrunka ir ilgai negaunamas atsakymas dėl užsienyje įgyto stažo, gavus visą reikiamą informaciją pensija bus išmokėta nuo tos dienos, kai žmogus įgijo teisę į ją – taip pat ir už praeitą laikotarpį“, – žada „Sodros“ atstovė. Sugrąžinti sveikatos draudimo įmokas už laikotarpį, kai turėjo teisę į pensiją ir nemokamą sveikatos draudimą, S. Kaušiui žadėjo ir Valstybinė ligonių kasa. 

Tačiau šiuo metu ponas Sigitas turi verstis, kaip išmano, bei kantriai laukti britų atsakymo, nes nieko kito daryti negali. Paklaustas, kodėl nusprendė grįžti į Lietuvą po daugybės Jungtinėje Karalystėje praleistų metų, vyras teigė nebenorėjęs blaškytis. 

„Tai kad pensija atėjo. Kiek gali senas žmogus trankytis po visą svietą? Važiavau tik aplankyti dukters ir visą laiką planavau, kad grįšiu. Bet pati svarbiausia grįžimo priežastis, kad žmonos mamai nekaip su sveikata, tai buvome iš dalies ir priversti grįžti. Bet ir Lietuva traukia, nori nenori. Žinote, jau vyresnio amžiaus, norisi prie namų", – sako S. Kaušius, kuris Lietuvoje turi namą ir planuoja, kad britiška jo pensija galėtų siekti apie 500 svarų (apie 587 eurai), o lietuviška – gal apie kelis šimtus eurų.