Lietuvių darbas užsienyje ir pensija: gaus daugiau pinigų iš kelių valstybių ar vieną mažesnę išmoką?

Ekspertai primena, kad skirtingose šalyse darbo stažo laikas nesutampa ir primena informacija pasirūpinti iš anksto.

Darbo stažas užsienyje skiriasi

„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič pabrėžė, kad Europos Sąjunga užtikrina laisvą gyventojų judėjimą ir migruojančiųjų asmenų socialinę apsaugą.

„Kiekvienoje valstybėje socialinės apsaugos sistemos skirtingos, tačiau visoje bendrijos teritorijoje yra taikomi socialinės apsaugos koordinavimo reglamentai, kuriais siekiama sukoordinuoti socialinės apsaugos sistemas taip, kad neliktų kliūčių asmenų laisvam judėjimui ir būtų užtikrinta migruojančių asmenų socialinė apsauga“, – pasakojo M. Kozič.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Naują išmoką jau gavo per 140 tūkst. Lietuvos gyventojų: pasakė, kada pinigai pasieks tuos, kurie dar negavo

Paskubėkite, liko mažiau nei mėnuo sumokėti įmokas „Sodrai“ – negavusi pinigų, imsis priemonių

Pensijas ir išmokas žadama didinti nuo birželio: štai kam ir kiek pinigų bus daugiau

Ji aiškino, kad užsienyje įgytas stažas yra sumuojamas, tačiau pensija yra mokama už savo valstybėje įgytą stažą.

„Pagal ES teisės aktų nuostatas, asmens teisei į pensiją nustatyti kiekviena iš valstybių narių, kurioje asmuo yra įgijęs stažo, sumuoja visose valstybėse įgytus stažo laikotarpius, tačiau skiria ir moka pensiją tik už savo valstybės teritorijoje įgytą stažą“, – teigė patarėja.

Kiekviena šalis asmeniui moka už joje pradirbta laiką, todėl keliose šalyse dirbęs žmogus pensiją gaus iš kelių šalių.

„Pavyzdžiui, žmogus 20 metų dirbo Lietuvoje ir 10 metų Ispanijoje. Visi šie laikotarpiai bus įskaičiuoti į asmens socialinio draudimo stažą skaičiuojant pensiją Lietuvoje – t. y. bus laikoma, kad žmogus turi 30 metų stažo. Kiekviena valstybė skirs ir mokės pensiją už tuos metus, kai buvo dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos toje šalyje, tai yra Lietuva už 20 metų, Ispanija už 10 metų“, – komentavo M. Kozič.

Ji atkreipė dėmesį, kad jei žmogus buvo dirbęs užsienyje, jis turi tai nurodyti ir situacija esą pasirūpins „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius.

„Asmuo, kuris sulaukė senatvės pensijos amžiaus, teritoriniame „Sodros“ skyriuje pildydamas prašymą gauti senatvės pensiją Lietuvoje nurodo, jog yra dirbęs ir kitoje šalyje. Tuomet „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius veikia kaip tarpininkas – persiunčia asmens užklausą užsienio kompetentingoms įstaigoms, gauna dokumentus, liudijančius apie asmens sukauptą socialinio draudimo stažą ir teisę gauti pensiją bei konkrečią sumą iš užsienio valstybės“, – pasakojo patarėja.

Ji teigė, kad žmogus, turintis minimalų stažą Lietuvoje, gaus lietuvišką senatvės pensiją už tuos metus, kai jis dirbo gimtinėje.

„Jei žmogus turi sukaupęs minimalų stažą Lietuvoje (15 metų ar daugiau), jam pradedama mokėti nacionalinė pensija už tuos metus, kai buvo dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos Lietuvoje. Tai yra, nepriklausomai nuo to, ar jau gavo sprendimą iš užsienio dėl toje šalyje uždirbtos pensijos, žmogus iškart pradeda gauti lietuvišką pensiją“, – kalbėjo M. Kozič.

Gali strigti komunikacija

Apie darbo stažą užsienyje Lietuvos institucijos neatsako, šie sprendimai priklauso tik nuo užsienio institucijų.

„Reikėtų dar kartą pabrėžti, kad „Sodra“ skiria pensiją už tą laikotarpį, kai žmogus dirbo Lietuvoje ir veikia kaip tarpininkas, perduodant dokumentus į užsienio institucijas. Lietuva neskiria pensijos už užsienyje įgytą stažą. Užsienio institucijų priimami sprendimai ir atsakymų pateikimo terminai priklauso tik nuo jų vidinės tvarkos ir nacionalinių teisės aktų. „Sodra“ neturi jokių praktinių ar teisinių svertų, kad turėtų įtakos šiems procesams“, – pabrėžė patarėja.

Tačiau pasitaiko, kad įstaigos lėtai pateikia atsakymus į užklausas, o kitų priemonių paspartinti procesą nėra.

„Kai kurių šalių kompetentingos įstaigos ne itin operatyviai pateikia atsakymus į „Sodros“ užklausas. Praktika rodo, kad vangiausiai klostosi bendradarbiavimas su Pietų Europos šalimis, taip pat po Brexito dar labiau sulėtėjo bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste. Jei užsienio kompetentinga įstaiga ilgai neatsako į užklausą, „Sodra“ siunčia priminimus vidutiniškai kas du mėnesius, tačiau neturi kitų instrumentų, kad galėtų paspartinti šį procesą“, – kalbėjo M. Kozič.

Jos duomenimis, didžiausių sunkumų sulaukia žmonės, nesukaupę minimalaus stažo pensijai gauti.

„Keblumų gali kilti tuomet, jei žmogus Lietuvoje nėra sukaupęs minimalaus stažo pensijai gauti. Pavyzdžiui, jis dirbo 10 metų Lietuvoje ir 15 metų Jungtinėje Karalystėje. Susumavus šiuos stažo laikotarpius, bus laikoma, kad žmogus turi 25 metus stažo ir yra įgijęs teisę gauti pensiją. Kiekviena valstybė skirs ir mokės pensiją už tuos metus, kai buvo dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos toje šalyje, t.y.  Lietuva už 10 metų, Jungtinė Karalystė už 15 metų“, – teigė M. Kozič.

Išmoką asmuo gauna tik tada, kai užsienio institucija patvirtina užsienyje gautą stažą ir pradeda mokėti pensiją.

„Šiuo atveju, kol nebus gautas atsakymas iš užsienio, žmogus negaus jokios išmokos, kadangi Lietuvoje nėra sukaupęs minimalaus stažo pensijai gauti. Tik kai užsienio įstaiga patvirtins toje šalyje įgytą stažą, kiekviena šalis pradės mokėti pensiją už tuos metus, kai žmogus dirbo ir mokėjo mokesčius jos teritorijoje“, – užsiminė patarėja.

Ji taip pat pasiūlė atkreipti dėmesį, kad skirtingose šalyse pensijos amžius nesutampa ir kartais pensija negali būti skiriama.

„Svarbu prisiminti, kad visose šalyse senatvės pensijos amžius yra skirtingas. Tai yra, jei žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus Lietuvoje ir kreipėsi dėl pensijos skyrimo, persiuntus jo užklausą, pavyzdžiui, į Vokietiją, gali paaiškėti, kad toje šalyje senatvės pensija jam dar nepriklauso. Tuomet, jei žmogus turi minimalų stažą Lietuvoje, jam bus mokama nacionalinė pensija – už Lietuvoje dirbtus metus“, – pasakojo M. Kozič.

Reikia pasirūpinti dokumentais

Tarptautinės migracijos organizacijos vykdomo projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorė I. Jankauskaitė-Činčė atkreipė dėmesį, kad visada svarbu išsiaiškinti kaip veikia skirtingos šalys, vienose stažas yra sumuojamas, kitose vykdomi dvišaliai susitarimai.

„Dažnas grįžtantysis nuogąstauja dėl to, kad grįžus į Lietuvą, užsienyje sukauptas darbo stažas dings ir neįsiskaičiuos į pensiją. Jei asmuo dirbo ES/EEE/JK, Šveicarijoje – skirtingose šalyse jo sukauptas stažas bus sumuojamas.

Taip yra nustatoma, ar asmuo turi teisę gauti pensiją ir sukaupto stažo jam pakanka. Jei pakanka, toliau jau kiekviena valstybė pagal joje sukauptą stažą ir turėtas pajamas apskaičiuos mokėtinos pensijos dalį. Jei asmuo persikelia į Lietuvą iš Kanados, Baltarusijos, Moldovos, Ukrainos ar Rusijos, pensijos taip pat bus mokamos pagal dvišalius susitarimus“, – kalbėjo I. Jankauskaitė-Činčė.

Ji aiškino, kad jei žmogus kreipsis dėl socialinės pašalpos, įgytas darbo stažas taip pat bus įskaitytas.

„Be to, užsienyje įgytas darbo stažas taip pat yra įskaitomas Lietuvoje kreipiantis dėl nedarbo, motinystės ar ligos išmokų. Didelė dalis grįžtančių žmonių galvoja, kad grįžus jie negali kreiptis dėl socialinių išmokų į Sodrą, nes mokesčius mokėjo kitoje valstybėje“, – užsiminė I. Jankauskaitė-Činčė.

Ji priminė atsigabenti dokumentus, kurie įrodytų darbo stažą užsienyje, jie gali būti naudingi ir Lietuvoje.

„Bet kuriuo atveju, visada tikrai pavers dokumentai, kurie įrodo darbo stažą kitoje valstybėje: socialinio draudimo numeris, darbo sutartys, algalapiai, kompetentingų institucijų išduoti dokumentai ir kita“, – pasakojo I. Jankauskaitė-Činčė.

Ji priminė, kad Lietuvoje galima kreiptis dėl nedarbo išmokos, tam prireiks tam tikros dokumento formos.

„Jei planuojama grįžti ir ieškoti darbo Lietuvoje, galima kreiptis dėl nedarbo išmokos. Tokiu atveju ES/EEE/JK ar Šveicarijoje, užsienyje įgytą darbo stažą, galima įrodyti pateikiant PD U1 dokumento formą. Visada siūlome nepamiršti ir kitų dokumentų, kurie gali praversti: vairuotojo pažymėjimas, ES sveikatos kortelė, senjoro pažymėjimo“, – užbaigė koordinatorė.

Emigrantai grįžta į Lietuvą

I. Jankauskaitė-Činčė pasakojo, kad vis daugiau emigrantų grįžta į Lietuvą.

„Kas mėnesį vidutiniškai sulaukiame apie dvidešimt vienos užklausos apie įsidarbinimo galimybes Lietuvoje, o pernai – 253 užklausų. Pernai kartu su „Spinter“ atlikome tyrimą „Pagrindiniai lietuvių diasporos nuogąstavimai dėl grįžimo į Lietuvą“, kurio metu apklausėme 1027 užsienyje gyvenančius lietuvius, lietuvių diasporos atstovus. Jiems uždavėme būtent šį klausimą – kas skatina juos grįžti“, – pasakojo I. Jankauskaitė-Činčė.

Jos duomenimis, labiausiai Lietuvoje yra norimi užsienyje darbo patirties įgiję informacinių technologijų specialistai.

„Mūsų dar vienas 2021 m. atliktas tyrimas rodo, kad itin laukiami yra IT sektoriaus specialistai t.y. kandidatus, turinčius reikiamos darbinės patirties, įgytos užsienyje, dažniau rinktųsi IT srities įmonės. Taip pat lengviau įsidarbinti įmonėse, kuriose dirba asmenys, per praėjusius 3 metus grįžę iš užsienio“, – komentavo I. Jankauskaitė-Činčė.

Jos teigimu, iš užsienio sugrįžę asmenys dažnai pasižymi geresnėmis užsienio kalbos žiniomis, turi geresnį pasiruošimą ir atsakomybės jausmą.

„Svarbu ir tai, į kokį miestą grįžtamą, natūralu, kad didmiesčiuose darbo vietų pasiūla išlieka didesnė. Kita vertus, pokalbiai su darbdaviai rodo, kad grįžę asmenys dažnai turi tokias vertinamas savybes kaip: labai geros anglų ar kitos užsienio kalbos žinios; kitų kultūrų geresnis supratimas ir priėmimas; įvairesnės ir turtingesnė profesinė patirtis, įgyta dėl labiau patyrusių užsienio dėstytojų; aiškesnis pasaulinių tendencijų matymas bei gebėjimas plačiau ir giliau žvelgti į aplinką; įgytas tikslingesnis paruošimas pagal specialybę; didesnis atsakomybės jausmas“, – pabrėžė koordinatorė.