Šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovės Rasos Isevičienės teigimu, situacija kol kas yra sudėtinga, nes paprasčiausiai trūksta aiškumo, kas bus, kai žmonės, ypač vaikai, pradės karščiuoti, kur juos reikės nukreipti.
„Nuotaikos išties liūdnos ir nerimo daug, bet vejame mintis tolyn ir stengiamės negalvoti apie rudenį. Suprantama, kad situacija neeilinė ir daug aiškumo būti negali, bus ta pandemija rudenį Lietuvoje ar nebus.
Bet visgi mes, šeimos gydytojai, dirbantys pirminiame lygyje, pasigendame aiškesnių rekomendacijų, ką ir kaip daryti. Jau dabar yra pasimetimas, o pagalvoti apie rugsėjo viduryje ar spalio pradžioje išvis yra baisu“, – dėstė šeimos gydytoja.
Bijo, kad nebus kaip suvaldyti srautų
Pasak R. Isevičienės, nors teoriškai gydymo įstaiga galėtų priimti karščiuojantį žmogų, atlikti reikiamus sveikatos būklei įvertinti tyrimus, tačiau realybė yra visai kita.
Pabrėžiama, kad tam reikia ir turėti izoliacines patalpas, valdyti pacientų srautus, kad su planiniais nekarščiuojančiais pacientais jie nesusitiktų.
„Tikrai ne visos įstaigos gali tą padaryti, tai tiesiog fiziškai neįmanoma. Ne išeitis yra ir palikti kelias valandas vien karščiuojantiems pacientams.
Tokiu atveju, suprantame, kad reikės nukreipinėti pacientus į priėmimo skyrius ar karščiavimo kliniką, mobilų punktą Covid-19 testo atlikimui. Bet ar suvokiama, kaip tuomet viskas bus užkišta?“ – nuogąstavo gydytoja.
Juo labiau, jos manymu, naivu tikėtis, kad visus karščiuojančius vaikus galės aptarnauti karščiavimo klinikos, mat ir anksčiau piko metu, kol nebuvo pandemijos, visi dirbdavo išsijuosę ir vos spėdavo suktis.
Jai antrindama Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė įspėjo, kad kai visa šita pacientų „masė“ prasidės, o juo labiau tyrimų įtariant Covid-19 galimybių pas save atlikti nebus, kils tikras chaosas.
Klausimas, kada atlikti tyrimus
R. Isevičienė priminė, kad anksčiau vaikui sukarščiavus tvarka buvo įprasta.
„Kol nebuvo Covid-19, puikiai žinojome, kad jei ir numušus temperatūrą vaikas yra žvalus, valgo, žaidžia, tai tikrai jo būklę galima stebėti, nebūtina skubėti kažkaip tirti ir dažnai per porą dienų vaikai pasveikdavo. O dabar kyla klausimas, ar tokiu atveju turime daryti Covid-19 testą?“ – kalbėjo ji.
Šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovės teigimu, klausimų šiuo metu daugiau nei atsakymų, o visa atsakomybė gula ant gydytojų pečių.
„Atsakymų dėl to neturime, gydytojai iš skirtingų gydymo įstaigų sunkiai įsivaizduoja darbą. Kiekvienas svarsto dar, kalba vis kitaip, lyg jau yra kalbų, kad karščiavimo klinikose turėtų būti panaikintas amžiaus cenzas, turėtų būti priimami ir vaikai, bet bent jau Kauno miesto karščiavimo klinika priima tik nuo 18 metų, tad informacijos mes neturime. Kitų miestų savivaldybės taip pat paliktos suktis, kaip išmano“, – sakė ji.
Portalas tv3.lt primena rašęs apie gyventojų nusiskundimus, kad dalyje miestų karščiavimo klinikos uždarytos, tarp tokių savivaldybių – ir Vilniaus.
Teikia karščiavimo klinikų paslaugas
Savo ruožtu Jurbarko rajono meras, Savivaldybių asociacijos atstovas sveikatos klausimais Skirmantas Mockevičius atkreipė dėmesį, kad nors karščiavimo klinikų kaip atskiro vieneto kai kur neliko, jų funkcijos perduotos kitoms gydymo įstaigoms.
„Dar kai karščiavimo klinikos buvo įsteigtos, išties kilo problemų, kada reikėjo surasti patalpas. Taigi jos vienaip ar kitaip veikė, tačiau vėliau paaiškėjo, kad pacientų srautai labai maži. Kai kuriose savivaldybėse buvo vos vienas kitas pacientas per dieną, o darbuotojai turėjo visada būti pasiruošę, budėti su kostiumais, privalomai daryti rentgeną.
Taigi savivaldybių asociacijos prašymu nuo rugpjūčio 14 d. įsigaliojo naujos opcijos, kad karščiavimo klinikos paslauga gali būti atliekama ne tik pačioje karščiavimo klinikoje, bet ir tiek pirminės ambulatorinės priežiūros įstaigoje, tiek antrinėje įstaigoje, ligoninėje. Be to, savivaldybės net gali tartis tarpusavyje, kad dviejų ar trijų savivaldybių gyventojus aptarnautų viena klinika“, – kalbėjo meras.
S. Mockevičius tikino, šiuo metu yra išspręsta ir amžiaus cenzo problema, tad į karščiavimo klinikas gali būti priimami ir jaunesni pacientai. Vis dėlto, jis sutiko, kad padaugėjus karščiuojančiųjų situacija vėl gali keistis.
„Tačiau tikimės, kad viską su gydymo įstaigomis ir ministerija pavyks suderinti“, – vylėsi jis.
Padėtų konkretūs algoritmai
Pati Sveikatos apsaugos ministerija, dar anksčiau komentuodama karščiuojančių vaikų patekimo į ugdymo įstaigas tvarką, aiškino, kad įstaigos turi pasirūpinti, kad ugdymo procese nedalyvautų daugiau nei 37,3 laipsnių temperatūrą ir kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomų turintys asmenys, o tėvai pirmiausia dėl vaikų sveikatos turės konsultuotis telefonu.
Vis dėlto, R. Isevičienė pabrėžė, kad telefonu tikrai gali būti sprendžiami ne visi dalykai.
„Gal kai kam atrodo, kad dabar gydytojai nieko neveikia, bet, patikėkite, spręsti telefonu, ar pacientas gali atvykti į kliniką, ar ne, yra sudėtinga. Kita vertus, juk suprantama, kad niekas nenori pasikviesti Covid-19 sergančio paciento, nes niekas nenori klinikos uždarymo“, – konstatavo ji.
Kartu gydytoja atkreipė dėmesį, kad, jos manymu, būtų logiška valstybės mastu padaryti algoritmus, kaip turėtų įstaigos elgtis šioje situacijoje:
„Jais vadovaujantis būtų dalinai nuimta atsakomybė ir nuo pirminio lygio gydytojų ir patiems pacientams būtų aiškiau. Juk dar ir dabar pacientams sunkiu prisiskambinti įstaigas ir pasiekti gydytoją.“
Ministras ramina: pirks daugiau testų
Šeimos gydytoja J. Dūdienė taip pat iškėlė klausimą, ar pakankamai turime tyrimų ruošdamiesi rudens sezonai, kai testavimo apimtys gali gerokai išaugti.
„Klausimas, ar jų pakankamai jų turėsime, kad visus ištirtų, jei siųsime juos į mobilius punktus, nes šiandien tyra sumažintos tyrimų apimtys“, – pastebėjo ji.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga gi aiškino, kad tam tikrai yra ruošiamasi.
„Apie tą rudenį, matyt, kalbame visą vasarą, ir tai gydymo įstaigoms nėra jokia naujiena. Kai pasipils daugiau karščiuojančių pacientų, prasidės gripo sezonas, įstaigos, žinoma, kad turės pritaikyti, naudoti apsaugos priemones, kurias įprastai taikydavo ir gripo epidemijos metu. (...)
Taip pat labai svarbu stengtis atskirti pacientų srautus, kol yra išsiaiškinama, ar tai yra Covid-19 ar ne. Todėl, yra planuojama, kalbant apie didžiausias įstaigas, įsigyti greitųjų PGR testų tam, kad būtų galima greičiau nustatyti, koks visgi yra karščiavimo šaltinis tam tikrose situacijose, kai pacientą reikia greitai hospitalizuoti, įsigijimai jau yra planuojami“, – komentuodamas situaciją spaudos konferencijos metu kalbėjo jis.
Jis priminė, kad žmogui sukarščiavus pirmiausia reikėtų ne išeiti į darbą ar išleisti vaiką į mokyklą, o likti namuose:
„Reikia elgtis atsakingai ir į gydymo įstaigas kreiptis tik tada, kai reikia pagalbos, o ne nueiti pasikalbėti su gydytoju. Tada gydymo įstaigos tikrai stengsis atskirti srautus, tad gali kilti tam tikrų nepasitenkinimų.“
