Nors pandemijos pagreitis šalyje pastarosiomis savaitėmis ir gerokai sulėtėjo, vertinant epidemiologinį žemėlapį, Lietuva įsitvirtino raudonojoje C3 zonoje. Kasdien fiksuojamų užsikrėtimo atvejų skaičius toliau auga. Taip pat daugėja ir ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų ir skelbiamų mirčių nuo šios infekcijos.
Išaugusius nesiskiepijusių, koronavirusu sunkiai sergančių pacientų srautus sako matantys ir šeimos gydytojai.
„Dabar pastebime daug sergančių jaunų asmenų, kurie neskiepyti. Be abejo, kai žmogus jau serga, nebegali kažko klausti ar jam aiškinti, bet žmogiškai pasiteiravus, kodėl taip, ar nespėjote pasiskiepyti, tai jie dažniausiai ir sako – „nespėjau“, „galvojau“, „dirbau“, „neturėjau kada“.
Tuomet tenka apgailestauti, kodėl žmogus nepasiskiepijo, kai tam sudarytos visos sąlygos, galimybės pasitarti su šeimos gydytoju ir panašiai“, – portalui tv3.lt teigė Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva.
Atima energiją, kerta darbingumui
Gydytoja pasakojo, kad dabar daugiausiai kreipiasi 20–45 m. sergantys asmenys.
„Jie skundžiasi karščiavimu, nuovargiu, galvos, nugaros skausmais. Apie uoslės sutrikimus jau net nekalbu, nes tai jau „atpažįstamas“ simptomas, kuris praeina. Bet bene labiausiai pasireiškia energijos trūkumas, žmonės išties tampa nedarbingi“, – pabrėžė A. Astafjeva.
Anot jos, simptomai dabar daugiausiai plintant delta koronaviruso atmainai nuo ankstesnių bangų per daug nesiskiria.
„Atskirai galbūt epidemiologams reikėtų vertinti užkrečiamumo rodiklius, bet klinikiniai simptomai visų Covid-19 viruso atmainų yra panašūs. Taip, mes kartais matome prie tyrimo atsakymų e.sveikatoje, kokia mutacija žmogui nustatyta, bet, kaip minėjau, simptomai yra panašūs ir gydymo taktika ta pati“, – teigė A. Astafjeva.
Tačiau pašnekovė kartu skubėjo atkreipti dėmesį ir į sunkiai COVID-19 sergančius paauglius vaikus.
„Nors vis girdime sakant, kad vaikai sunkiai COVID-19 neserga, štai turėjau 15 m. nespėjusį pasiskiepyti pacientą, kuris 9 paras prakarščiavęs galiausiai atsidūrė priėmimo skyriuje. Tačiau, kaip žinia, gydymo nėra, telieka stebėti situaciją ir viltis, kad laikas padarys savo ir išgydys. Bet jei jaunesni vaikai gal išties serga lengviau, faktas, kad apie paauglius reikia kalbėti“, – pažymėjo ji.
Sako, kad „tik peršalo“, o pasirodo – COVID-19
A. Astafjeva sutiko, kad ne visi šiuo metu besikreipiantys su peršalimo simptomais serga COVID-19. Tačiau visgi pajutus, atrodytų, elementariausią gerklės perštėjimą, užklupus slogai, pirmiausia reikėtų išsitirti būtent dėl koronaviruso.
„Labai dažnai tenka iš pacientų girdėti, kad jie „tik peršalo“ – pabuvo lauke, perpūtė vėjas, o kontaktų jokių neturėjo. Bet mes visada rekomenduojame darytis COVID-19 testą, nes niekada negali atmesti, kada esant slogai ir skaudant gerklei jau yra kovidas, o kada – ne. Skiriasi stebėjimo taktika, nes peršalimas dažniausiai praeina pakankamai greitai, o sergant Covid-19 liga reikia atidžiau stebėti būklę, nes situacija gali labai greitai pablogėti.
Ir kitą kartą matome, kada, atrodytų, paprastas peršalimas išsirutulioja į koronaviruso diagnozę ir visas kitas komplikacijas. Aišku, dalis pacientų gauna neigiamą testo atsakymą, jie tikrai būna peršalę, tų pačių pūlingų anginų jau turime, adenovirusų, rotovirusų sukeltų infekcijų. Ir jų įsibėgėjant rugsėjui bus tik daugiau, tad laukia sudėtingas metas“, – nuogąstavimų neslėpė šeimos gydytoja.
Ji pridūrė, kad ne mažiau didelė bėda – pokovidiniai liekamieji reiškiniai, neaplenkiantys ir jaunų žmonių, kurie net ir pakankamai lengvai persirgę juos jaučia kelias savaites ar net mėnesius.
„Jie ateina skųsdamiesi, kad vis dar neatgavo uoslės, vargina atminties sutrikimai, jie nebegali susikaupti darbe, sutrinka dėmesio koncentracija. Lėtinis nuovargis yra dažniausia pokovidinė komplikacija“, – kalbėjo A. Astafjeva.
Klausimai dėl skiepų nesiliauja
Jei vieni pacientai pas šeimos gydytojus jau patenka susirgę virusu, vis dar nestinga tokių, kurie dar tik domisi vakcinomis ir jų poveikiu, nerimaudami dėl galimo neigiamo poveikio jų sveikatai.
„Klausimų tikrai išlieka, žmonės nori pasitarti, kokia vakcina skiepytis, kaip elgtis. Labai daug klausimų kilo dėl nuo rugsėjo 13 d. planuojamų įvesti ribojimų. Nes jei kai kurie net negalvojo skiepytis, tai dabar neslepia besijaučiantys kaip ir verčiami tą daryti“, – konstatavo A. Astafjeva.
Ji pridūrė, kad kita vertus, neretai žmonių požiūris dėl skiepų pasikeičia ir su COVID-19 susidūrus artimoje aplinkoje, kam nors susirgus iš šeimos narių, ypač jei atsiduriama ligoninėje.
„Tada visi buvę skeptikai skiepų atžvilgiu nusprendžia pasiskiepyti. Tada jau ne tiek skiepas tampa baisus, kiek pati liga. Nes gi žinome, kuo skiriasi skiepytas ir neskiepytas žmogus. Pasiskiepijus susidaro atminties ląstelės, kurios ateityje susidūrusios su virusu, pakankamai greitai reaguoja ir kovoja su virusu.
Neskiepyto žmogaus, jei jis nėra turėjęs kontakto su virusu, organizmas gali tik 5, 7, o gal ir 9 parą sureaguoti ir tada neaišku, kokia apsauga bus, nes sutrinka imuninė sistema“, – pastebėjo ji.
Skundai dėl sveikatos po vakcinos – reti
Paklausta, galbūt pasitaiko, kad žmonės skundžiasi ir galimai dėl skiepo galėjusia suprastėti sveikata, gydytoja teigė, kad apie tai spręsti yra gana sudėtinga.
„Tikrai dalis žmonių kreipiasi po skiepų, nes kelias dienas jaučiasi blogai. Kai kuriems išduodame ir nedarbingumą, nes ir temperatūra kyla, trūksta energijos, būna, labai skauda ranka, tampa labai sunku ja ką pakelti“, – kalbėjo ji.
Visgi, gydytojos teigimu, tokių atvejų, kai žmonės grįžta jau praėjus daugiau laiko po skiepo ir skundžiasi, kad kažkas su sveikata yra blogai, pasitaiko labai retai.
„Yra žmonių, kurie savo būklę po skiepo linkę itin stebėti, nors kai pasitikslini, ar panašios būsenos būta ir iki tol, išgirsti teigiamą atsakymą. Tada jie sutinka, kad galbūt tai ne nuo skiepo, o jis kaip tik tapo pretekstu labiau įvertinti sveikatos būklę.
Čia panašu kaip su štai tokiu atveju, kai pasiskiepijus po kelių dienų moterį ištiko infarktas. Ji įsitikinusi, kad taip nutiko nuo skiepo, bet kuomet išsiaiškinama situacija, kad jos kraujagyslės buvo pakitusios jau daug metų iki tol.
Taip, natūralu, jei jūs pakarščiavote, dehidratavote, vartojote daug kavos, bet ne vandens, dar visą dieną darbe sėdėjote, tai visa tai sudėjus krešėjimo sutrikimai po skiepo gali pasitaikyti. Bet negalima sakyti, kad kaltas vien skiepas“, – aiškino A. Astafjeva.
Komplikacijos po ligos dažnesnės nei po po skiepo
Ji pabrėžė, kad bet kuriuo atveju kiekvieno žmogaus ligos istoriją ir reakcijas reikia vertinti labai individualiai, atsižvelgti, kiek asmens skundai yra objektyvūs, o kiek subjektyvūs.
Anot medikų, nors dauguma bijo komplikacijų po skiepo, tačiau nepagalvoja, kad susirgus COVID-19 liga komplikacijų dažnis daug didesnis.
„Sergant COVID-19 liga pastebima labai daug plaučių embolijos atvejų. Paūmėja dauguma lėtinių ligų, kurios po to sunkiai koreguojamos“, – sakė gydytoja.
Primenama, kad visai neseniai buvo atvejis, kai jauno amžiaus vyrui susirgus COVID-19 liga po kelių dienų jis turėjo širdies infarktą.
Kartu A. Astafjeva paragino abejojančius paskubėti pasiskiepyti nuo COVID-19, mat įsibėgėjus šaltajam metų laikui, kai įsisiaučia ir kiti virusai, tą padaryti gali būti vėlu.