„Su atsakingomis institucijomis kalbėsimės apie tai, kaip mūsų kritinė infrastruktūra, atskiri jos objektai atrodytų visoje NATO gynyboje, kitaip tariant NATO gynybos planuose. Kai kurie objektai bus NATO saugomi“, – posėdžio išvakarėse BNS teigė komiteto vadovas Laurynas Kaščiūnas.
„Rytoj ir žinosime, kokia kritinės infrastruktūra NATO kontekste būtų ginama“, – pridūrė jis.
Pasak politiko, bus aiškinasi ir kokie objektai pateks į šį sąrašą, ir kaip yra pasiruošta tokiai apsaugai, ką dar reikia padaryti „ir iš Lietuvos, ir iš Aljanso pusės“.
Jo teigimu, tokio pobūdžio informacija yra nevieša.
Komitetas kartą jau svarstė panašų klausimą – tada buvo konstatuota, kad svarbiausių šalies objektų apsauga rūpinamasi iš esmės pakankamai, situacija yra kontroliuojama.
Šių metų pabaigoje bus įsigyta povandeninį pajėgumų, kurie, tikimasi, leis stebėti įvairius nepilotuojamus objektus po vandeniu ir tas rizikas valdyti. Apsaugos sistemos perkamos ne tik suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, bet ir kitų energetikos įmonių apsaugai.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbūs yra energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų, karinės įrangos sektoriai.
Kritinės infrastruktūros saugumu susirūpinta, kai spalį paaiškėjo, jog Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla, o tai sukėlė įtarimų dėl Rusijos dalyvavimo.
