Už tokį opozicinių valstiečių atstovės Guodos Burokienės siūlomą variantą balsavo šeši komisijos nariai, o alternatyvų valdančiųjų konservatorių atstovo Stasio Šedbaro parengtą variantą – kad pažeidimo nebuvo – palaikė penki parlamentarai.
Kovo pabaigoje Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetai bendrame posėdyje patvirtino rekomendaciją Vyriausybei, kad sudarant delegaciją kovo 25–26 dienomis nuotoliniu būdu vykusiai EVT šaliai atstovautų prezidentas Gitanas Nausėda. Grupė opozicijos atstovų paprašė šį sprendimą įvertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos.
Konservatorius S. Šedbaras pristatydamas savo siūlomą išvados variantą pažymėjo, kad užsienio politiką prezidentas ir Vyriausybė vykdo bendrai, o Seimo komiteto sprendimas buvo rekomendacinio pobūdžio.
„Prezidentas ir Vyriausybė turi susitarti, kaip dalinsis kompetencija, nes užsienio politikos negali nei viena Vyriausybė vykdyti be prezidento, nei prezidentas be vyriausybės. Man atrodo, kad šiuo atveju ERK priima tam tikrą rekomendaciją“, - per posėdį sakė S. Šedbaras.
„Komitetas nepriima jokio privalomo sprendimo sudarant delegaciją vienaip ar kitaip elgtis, šiuo atveju rekomendavo, kad, kai delegacija buvo sudaroma, kad sutartų su Lietuvos vadovu, kad pozicijas pristatytų prezidentas. Nematau čia jokios absoliučiai problemos. Manau kad ERK nei procedūriškai, nei kompetencijos ribų neperžengė, nes jokio privalomo sprendimo nepriėmė, tik pasiūlė“, – argumentavo S. Šedbaras.
Valstiečių atstovė G. Burokienė laikėsi priešingos nuomonės, pažymėdama, kad Seimo komitetas pagal Seimo statutą negali priimti sprendimų dėl jai nepavaldžios institucijos.
„Aš turiu priešingą nuomonę, Seimo statutas nurodo, kaip komitete turėtų vykti svarstymai, pozicijos formavimas ir pasiūlymai Vyriausybei ir ministrams, bet apie prezidentą jokios kalbos nėra“, – sakė G. Burokienė.
Jos siūlymu buvo pritarta išvadai, kad Europos ir Užsienio reikalų komitetai, priimdami sprendimą rekomenduoti Vyriausybei sudarant delegaciją numatyti, kad kovo 25–26 dienomis Europos Vadovų Tarybos vaizdo konferencijoje Seimo komitetų ir Vyriausybės patvirtintas pozicijas pristatytų prezidentas, peržengė savo kompetencijos ribas.
Sprendimu taip pat rekomenduota Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetams svarstant Lietuvos pozicijas bei jų pristatymą spręsti tik dėl Vyriausybei priskirtų kompetencijų.
Seimo ERK anksčiau ėmėsi iniciatyvos ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną Europos Vadovų Tarybos posėdį, bet ir teikti rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Iki Etikos procedūrų komisijoje vertinto posėdžio ERK tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, o dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo.
Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, ėmė kelti konservatoriai, laimėję Seimo rinkimus.
Jie svarsto priimti įstatymą, kuris numatytų, kad Lietuvai EVT atstovautų ne prezidentas, o ministras pirmininkas.
Iniciatoriai teigia, kad per viršūnių susitikimus svarstomi klausimai daugiausia susiję su Vyriausybės kompetencija. Taip pat nėra galimybių užtikrinti, kad dalyvaudamas EVT prezidentas laikytųsi Seimo ir Vyriausybės patvirtinto mandato, be to, prezidentas nedalyvauja europinių partijų veikloje.
Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.
Prezidentas G. Nausėda sako, kad ketina ir toliau atstovauti Lietuvai visuose viršūnių susitikimuose.
Konstitucijoje numatyta, kad prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kaip valstybės vadovas atstovauja Lietuvai.
